„Naujas nuosmukis galėtų būti dėl išorinio šoko, kaip iš prieš dešimtmetį, kuomet vyko Rusijos ir pasaulio finansų rinkos krizės.
Šiuo metu apie naują krizę kalbama ne be reikalo, nes nuosmukis vyksta dėl protekcionistinės politikos, kurią vykdo JAV. Ji gali paliesti ir Lietuvą“, – panašumus įžvelgė ekonomistas.
Dar viena grėsmė, anot jo, yra įvykiai Italijoje, kurie gali destabilizuoti eurozoną.
Gyvenome neracionaliais lūkesčiais
Dar prieš posėdį komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas teigė, kad posėdyje bus aiškinamasi ne tik ko bankas pasimokė iš krizės, bet ir „kokios N.Mačiulio, kaip banko ekonomisto, funkcijos“.
„Ar jis tik kalba apie tai, kas yra banko išorėje: nedarbas, infliacija, ar vertina ir bankų vaidmenį ekonomikoje“, – BNS teigė komiteto vadovas.
N.Mačiulis komisijai priminė, kad banke dirbti jis pradėjo jau krizei įsibėgėjus, 2010-aisiais, tačiau pridūrė, kad visus reiškinius aktyviai stebėjo. Kaip pagrindines savo darbo funkcijas jis įvardijo makroekonominių analizių rengimą, ateities scenarijų analizę ir tos informacijos pateikimą tiek banko darbuotojams, tiek klientams.
Kalbėdamas apie prieš dešimtmetį vykusios krizės priežastis, ekonomistas įvardijo ir paskolų portfelį, kuris augo greičiau nei gyventojų pajamos. Tai buvo vienas iš veiksnių, kuris padidino Lietuvos ekonomikos atotrūkį.
„Pagrindinis veiksnys, kuris sukėlė krizę, buvo išorinis, tai, be abejonės, buvo „Lehman Brothers“ griūtis. Lietuva, Latvija ir Estija tuomet ne krito į duobę, bet iškrito iš medžio, į kurį neturėjo lipti 2006-aisiais.
Aišku, kažkas galiausiai paskolino kopėčias, palaikė, tačiau kažkas tiesiog stovėjo ir nieko nesakė.
Įstojimas į Europos Sąjungą buvo grįstas neracionaliais lūkesčiais ir Lietuva atitrūko nuo savo potencialaus augimo kelio, į kurį grįžo 2009-aisiais“, – svarstė N.Mačiulis.
Rizika buvo neadekvati
Ekonomistas teigė, kad pagrindinė bankų kapitalo sumažėjimo priežastis tuomet buvo patirti nuostoliai.
„Centrinio banko bazinės palūkanos sumažėjo, bet rizikos premija labai išaugo. Valstybės skolinimosi kaina išaugo trigubai.
Kalbant apie periodą iki 2008-ųjų, skolinimasis tarptautinėse rinkose buvo tik labai trumpam laikotarpiui. Ta pamoka buvo išmokta ir dabar skolinimasis tarptautinėse rinkose yra tris kartus ilgesniam laikotarpiui“, – sakė jis.
N.Mačiulis pridūrė, kad dabar apskritai sunku vertinti praėjusį periodą, nes dabar jau žinoma, kaip reikėtų elgtis, kokios yra skolinimosi alternatyvos, o tuomet, anot jo, tokios informacijos nebuvo ir visų rinkos dalyvių veiksmai atrodė kitaip, nei atrodytų dabar.
„Rizika buvo vertinama neadekvačiai“, – kalbėjo jis.
Tiesa, kalbėdamas apie naują artėjančią krizę ekonomistas nuramino, kad kol kas, vertindamas Lietuvos struktūrinius rodiklius, tokius kaip būsto įperkamumas, kredito portfelio augimas, valstybės finansai, jis nemano, kad net ir pakankamai stiprus išorinis šokas šiomis dienomis galėtų sukelti stiprų ekonominį nuosmukį Lietuvoje.
Bankai elgėsi neatsakingai
Lrytas.lt primena, kad prieš savaitę komitetui liudijęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pripažino, kad prieškriziniu laikotarpiu kredito plėtra tuomet nebuvo paremta patikimais, konservatyviais finansavimo šaltiniais – ji buvo grįsta paskolomis iš motininių įmonių.
Taip pat pridūrė – žiūrint iš šios dienos pozicijų, akivaizdu, kad dėl netvarios kredito plėtros „bankai tikrai elgėsi neatsakingai“.
„Klausimas, kaip tuo metu galėjo reaguoti Centrinis bankas? Mes gavome instrumentus, kaip stabdyti ar veikti kreditavimą tik 2014 metais.
Man atėjus į Centrinį banką, mes buvome išmokę tas pamokas ir dar 2011 rudenį priėmėme atsakingo skolinimosi nuostatas. Anksčiau irgi būtų buvę realu jas įvesti, tačiau tai yra naujas dalykas net tarptautiniu mastu.
Centrinio banko politika nėra vien tik susijusi su palūkanų reguliavimu. Bet sąlygos tam buvo“, – pripažino jis.
Tiesa, S.Jakeliūno priremtas į kampą ir klausiamas, ar bankų veiksmai ir buvo pagrindinis krizės veiksnys, V.Vasiliauskas rėžė – bankai nesukėlė krizės, jie ją tik pagilino.
„Čia klausimas vištos ir kiaušinio: jeigu jūs bandote pasakyti, kad bankų elgesys buvo krizės Lietuvoje priežastis, aš sakyčiau, jog tai buvo tik faktorius, kuris prisidėjo, bet priežastys tikrai nebuvo bankų sektoriuje“, – sakė banko vadovas.
Seimas pavasarį įpareigojo komitetą ištirti, kaip ankstesnės vyriausybės tvarkė šalies finansus nuo 2005 metų. Komitetas analizuoja dešiniųjų ir kairiųjų politinių jėgų veiklą valdant šalies finansus. Tyrimą planuojama baigti iki 2019 metų balandžio 15 dienos.
