Kova su vėjo malūnais: ko taip bijo vieno rajono gyventojai

Šalia Tiskūnų vėjo jėgaines sumanę įrengti verslininkai šį rudenį vėl sujudo. Siekiama pagaliau realybe paversti kone dešimtmetį bandomą įgyvendinti elektrą gaminsiančių vėjo malūnų parko projektą.

Siekiama pagaliau realybe paversti kone dešimtmetį bandomą įgyvendinti elektrą gaminsiančių vėjo malūnų parko projektą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Siekiama pagaliau realybe paversti kone dešimtmetį bandomą įgyvendinti elektrą gaminsiančių vėjo malūnų parko projektą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

„Rinkos aikštė“, Kristina Mirvienė

Nov 12, 2018, 1:26 PM

O šis stringa ne tik dėl jo galimų netikslumų bei kitų reikalingų atlikti korekcijų, bet ir dėl aktyvaus vietos gyventojų pasipriešinimo.

Tiskūniečiai baiminasi, kad atsiradus jėgainių parkui bus daroma nepataisoma žala jų sveikatai, taip pat suprastės visos bendruomenės gyvenimo kokybė.

Praėjusią savaitę turėjęs įvykti Tiskūnų bei aplinkinių gyvenviečių gyventojų susitikimas su jėgainių parko iniciatoriais UAB „Kėdainių vėjas“ galimai dėl jų pačių kaltės taip ir neįvyko.

Vis dar planuoja

Dar 2010 m. Kėdainių rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą „Dėl leidimo rengti vėjo jėgainių išdėstymo Vilainių seniūnijoje specialųjį planą“. Šio sprendimo tikslas buvo išsiaiškinti vėjo jėgainių statybos mūsų rajone galimybes.

Reikia pastebėti, kad energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių didinimas yra pagrindinis Europos Komisijos energetikos politikos tikslas.

Lietuva yra įsipareigojusi padidinti elektros energijos dalį, generuojamą iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių. To neneigia bei atsinaujinančios energijos svarbą suvokia ir dabartinės Kėdainių valdžios atstovai.

„Vėjo energija yra viena iš tų atsinaujinančios energijos rūšių, susijusi su pažangiomis technologijomis bei švaria energetika. Tokie projektai neabejotinai turi naudą plačiąja prasme. Kiekvienas atvejis individualus – planuojama vieta, bendruomenės interesų derinimas, viskas yra svarbu.

Projekto (Vilainių sen. vėjo jėgainių parko projektas – aut. past.) nauda yra daugiau globalios nei vietinės reikšmės“, – teigiama Kėdainių r. savivaldybės pateiktame atsakyme.

Tame pačiame atsakyme patvirtinama, kad Kėdainių r. savivaldybė UAB „Kėdainių vėjas“ dėl vėjo jėgainių statybos mūsų rajone didesnių pastabų neturėjo ir dar 2016 m. liepos 27 d. Teritorijų planavimo komisija, kurioje dalyvavo suinteresuotos institucijos, pateiktą teritorijų planavimo projektą suderino.

Tiesa, anot savivaldos atstovų, UAB „Kėdainių vėjas“ dar neužbaigė visų planavimo procedūrų, tad kol kas nėra aišku dėl visų specialiojo plano projektinių sprendinių ir leidimai jėgainių statyboms nėra išduoti.

„Apie leidimą jėgainių statybai kol kas kalbėti anksti, nes dėl neužbaigto planavimo proceso dar negalime atsakyti ar jie (UAB „Kėdainių vėjas“ – aut. past.) iš viso galės rengti techninę dokumentaciją statybai. Šiuo metu nėra sprendžiami statybos klausimai kol kas vyksta tik planavimo procedūros“, – teigia savivaldybės specialistai.

Sugaišino teismai

Jėgainę mūsų krašte pastatyti užsibrėžusi UAB „Kėdainių vėjas“ tvirtina, kad projektas užstrigo ne vien dėl gyventojų pasipriešinimo. Anot jų, daugiausia įtakos lėtai projekto eigai turėjo biurokratinės kliūtys.

„Mes turėjome vėjo jėgainių statybos projektą suderinti su Valstybine teritorijų planavimo ir statybų derinimo inspekcija (VTPSI), o jie nepagrįstai vilkino derinimo procesą, todėl mes kreipėmės į teismą.

Teismas nusprendė, kad jie yra neteisūs ir įpareigojo juos suderinti. Kai buvo suderinta, kadangi visos projektavimo procedūros buvo padarytos prieš penkerius metus, taip pat ir projekto viešinamas, VTPSI mus įpareigojo projektą vėl naujai paviešinti. Mes jau vykdome šį reikalavimą“, – sako bendrovės „Kėdainių vėjas“ vadovas Saulius Velička.

Pasiteiravus apie santykius su gyventojais, įsikūrusiais šalia teritorijos, kurioje planuojama įrengti jėgaines, verslininkas tvirtina, kad į visas pagrįstas gyventojų pastabas.

„Jei yra pagrindas pasipriešinimui, tai mes visiškai į jį atsakysime, bet jei bus iš gyventojų pusės nusižengta įstatymų tvarkai, mes negalime daryti kažko, kas yra prieš įstatymus.

Atsižvelgiant į gyventojų pastabas buvo išbrauktos 5 jėgainės, kadangi jos, gyventojų manymu, buvo per arti jų gyvenamųjų plotų, jos turėjo atsirasti 2 km iki gyvenamųjų, tačiau mes tam, kad nesipyktume su gyventojais keletą jėgainių išbraukėme.

Dabar numatoma statyti, atrodo, 17 vėjo jėgainių. Iki artimiausios gyvenvietės, jei neklystu, nuo jėgainės bus apie 2,5 km, kai įstatymas numato, kad gali būti ir 300 m. O jei bus dar kažkokie gyventojų nuogąstavimai, kad yra per arti, tai yra tokie įstatymai. Ir taip jau paaukojome 5 jėgaines.

Buvo atsižvelgta į visus bendruomenės prieš 5 metus išsakytas pastabas, įvykdėme visas sąlygas“, – tvirtina S. Velička.

Kova prieš vėjo malūnus

Labiausiai milžiniškų vėjo malūnų kaimynystė neramina Tiskūnų apylinkių gyventojus. Žmonės nuo pat projekto pradžios aršiai priešinosi šiam projektui, jų nuomonė nesikeičia ir dabar.

„Tiskūnų ir Šventybrasčio bendruomenių nariai vėjo jėgainių statyboms nepritaria. Šiuo metu jau yra surinkti 204 gyventojų nepritariančių, kad jų gyvenamoje teritorijoje atsirastų vėjo jėgainės, parašai.

Taip pat yra gauti 42 žemės sklypų savininkų pareiškimai, kuriais jie informuoja, kad neduoda sutikimo, kad jiems priklausantys sklypai atsirastų sanitarinėse statomų vėjo jėgainių zonose.

Tai rodo aktyvų bendruomenės narių pasipriešinimą numatomoms jėgainių statyboms“, – sako Tiskūnų bendruomenės centro pirmininkė Vida Vansevičienė.

„Tiskūnų krašto žmonės yra numatę kitokią viziją savo kraštui nei vėjo jėgainių parkas. Atsižvelgiant į tai, kad mūsų bendruomenės teritorijoje yra daug žymių vietų, tai ir Nobelio premijos laureato Č. Milošo gimtinė, vietos, susijusios su garsaus filosofo L. Donskio atminimu, istorinio kelio atkarpa, gamtos paminklai Šventybrasčio ąžuolai ir kt.

Daugiau kaip 700 ha teritorijos ploto užima Šventybrasčio kraštovaizdžio draustinis. Todėl ši teritorija yra svarbi ne tik žemės ūkio, bet ir rekreacine prasme.

Mes kaip bendruomenė džiaugiamės, kad šiais metais sulaukėme pirmųjų piligrimų. Per mūsų kraštą tęsiasi Camino Lituano piligrimų Milošo kelio atkarpa.

Su šiuo projektu mūsų bendruomenė sieja daug vilčių, tai naujų darbo vietų, verslų kūrimas, jaunus žmones pritraukiant į kaimą.

Manome, kad pristačius vėjo jėgainių mūsų krašto patrauklumas kurti ir gyventi kaime sumažės. Iki šio laikotarpio žmonės į mūsų kraštą gyventi kėlėsi turėdami lūkestį gyventi gražioje ir ramioje aplinkoje.

Pastačius vėjo jėgainių parką, kraštas ne tik praras rekreacinį patrauklumą, bet ir nuvertės vietos gyventojų turtas. Nejau nėra kitų vietų Kėdainių ar kituose šalies rajonuose jėgainių statybai? Kodėl vėjo jėgainių parkui nepanaudojama buvusio aerodromo teritorija, ar pramonės rajonas?

Vėjo galingumas, manome, yra toks pats, kaip ir numatytoje Vilainių seniūnijoje. Kyla klausimas, kodėl turi nukentėti vietos bendruomenė, išvejant jos žmones iš gimtųjų vietų, žalojant žmonių sveikatą neigiamu galingo vėjo jėgainių parko poveikiu, iš kurio pelną krausis tik keli sėdintys Vilniuje ar užsienyje žmonės“, – klausia tiskūniečiai.

Tiskūnų krašto gyventojai abejoja dėl vėjo jėgainių ekonominio naudingumo, triukšmo lygio atitikimo higienos normoms, nerimauja dėl jėgainių skleidžiamų žemų bangų dažnio poveikio žmonių sveikatai, taip pat spėlioja ar vietos bendruomenėms bus kokios naudos iš vėjo jėgainių atsiradimo.

Į visus šiuos gyventojų klausimus atsakymus turėtų pateikti UAB „Kėdainių vėjas“. Vienas sutartas susitikimas su tiskūniečiais jau buvo atšauktas.

Vieno gražiausių rajono kampelio gyventojai nekantriai laukia kito susirinkimo, kuriame tikimasi bus pagaliau sudėlioti visi taškai ant „i“.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.