Šis talentingas vadybininkas jau senokai pramintas išlaidų žudiku. Mat apkarpęs sąnaudas ir atleidęs daugelį darbuotojų jis sugebėjo „Nissan“ ištraukti iš duobės, bet kartu išliko beprotiškai populiarus.
Oficialiai jis iki šiol tebėra „Nissan“ stebėtojų tarybos pirmininkas. Prieš metus C.Ghosnas pratęsė sutartį su „Renault“ iki 2022 m. Čia jis eina valdybos pirmininko pareigas, kaip ir aljanse, kuris vienija šias bendroves ir dar vieną Japonijos įmonę – „Mitsubishi“.
Tačiau jo dienos visuose postuose suskaičiuotos – automobilių verslo legenda spėjęs tapti vadovas šią savaitę buvo sulaikytas.
Skirtumą susižėrė sau
Įtarimų „Nissan“ akcininkams kilo jau anksčiau, todėl buvo pradėtas vidaus tyrimas. Yla iš maišo išlindo tuomet, kai kompanijoje atsirado informatorius, atskleidęs C.Ghosno ir įmonės vykdomojo direktoriaus Grego Kelly machinacijas.
Pasirodo, šie veikėjai Tokijo biržai, kurioje prekiaujama kompanijos akcijomis, teikė melagingą informaciją apie išmokamas kompensacijas.
Skirtumą jie susižerdavo sau, o tai buvo tikrai nemenkos sumos – nustatyta, kad 2011–2015 m. taip iš įmonės galėjo būti nugvelbta apie 5 milijardus Japonijos jenų (beveik 39 mln. eurų).
Uždarbis nebuvo menkas
Skųstis oficialiai gaunamomis pajamomis C.Ghosnas tikrai negalėjo. Pernai „Nissan“ jam sumokėjo 8 mln. eurų, „Renault“ – dar 7,4 mln. eurų.
Tiesa, Prancūzijoje jau seniai buvo nepatenkintų, kad kompanijos valdybos pirmininkas, sukūręs gana sudėtingą premijų aukščiausiems vadovams mokėjimo schemą, žeriasi tokius pinigus.
Todėl C.Ghosnas šių metų pradžioje buvo priverstas pasiduoti spaudimui: jo alga, įskaitant premijas, buvo sumažinta 30 procentų.
Tiesa, vadovas kalbėjo taip, tarsi tai būtų įvykę jo paties noru: „Mano darbo pobūdis keičiasi, „Renault“ įmonei aš skiriu mažiau dėmesio. Todėl natūralu, kad atlygis irgi mažėja.“
Sulaukė pripažinimo
64 metų C.Ghosnas kilęs iš Brazilijos, tačiau gimė ten gyvenusių libaniečių šeimoje.
Vėliau jis atvyko studijuoti į Prancūziją ir įsidarbino padangas gaminančioje kompanijoje „Michelin“ inžinieriumi.
1996 metais talentingas vadybininkas patraukė „Renault“ dėmesį, o atsidūręs šioje kompanijoje jis ėmėsi sąnaudų mažinimo politikos. Ši taupymo programa labai pasiteisino, todėl nuo 1999-ųjų C.Ghosnas ją pritaikė Japonijos „Nissan“, kai ji sudarė aljansą su Prancūzijos kompanija.
Jo strategija davė vaisių, nes tuomet, kai pardavimo mastas Europoje ir Japonijoje ėmė kristi, abi bendrovės pradėjo gaminti daug pigesnio segmento automobilių, kurie atnešė finansinę sėkmę. Be to, šie gamintojai vieni pirmųjų pradėjo surinkinėti ir elektromobilius.
Kai prie aljanso prisijungė „Mitsubishi“, šis darinys tapo vienu didžiausių pasaulio automobilių gamintojų.
Tačiau pats C.Ghosnas, regis, nesugebėjo laiku nuspausti stabdžių. Šiame sektoriuje talentingo vadovo greičiausiai nebeišvysime, o kaip baigsis byla dėl sukčiavimo, paaiškės vėliau.
