Stambiausius duomenų pirkėjus kone grobstymu apkaltinę Registrų centro vadovai ir jų žodžiams pritariamai linksėjęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis gali būti priversti atsiprašyti.
Šimtus milijonų eurų negautų pajamų valstybės įmonė apskaičiavo aritmetiškai: kadangi Vyriausybė yra nustačiusi įkainį už vieną išrašą, vadinasi, jeigu kam nors buvo taikomos nuolaidos, jos galėjo būti neteisėtos.
„Žinoma, kad per tarpininkus buvo perparduodami centro duomenys ūkio subjektams. Duomenys turėjo kainuoti 0,27 cento už vienetą, o pardavinėjama už 0,06 cento“, – aiškino R.Masiulis, remdamasis naujojo Registrų centro direktoriaus, anksčiau Specialiųjų tyrimų tarnybai vadovavusio Sauliaus Urbanavičiaus pateiktais skaičiais.
Yla išlįs iš maišo?
Tačiau rinkos dalyviai jau seniai baksnojo į Registrų centrą ir tvirtino, kad tie patys nustatyti įkainiai yra pernelyg dideli.
Tai, regis, suvokia ir pati valstybės įmonė, dar pavasarį paskelbusi viešąjį pirkimą, kuriuo buvo siekiama atlikti sąnaudų apskaitos ir paskirstymo veikloms metodikos atnaujinimą. Su šį konkursą laimėjusiomis įmonėmis „Deloitte verslo konsultacijos“ ir „Deloitte Lietuva“ rugsėjį buvo pasirašyta sutartis.
Analizė jau atlikta, o įmonės vadovybei ataskaitą ketinama pristatyti iki gruodžio. Nors nei Registrų centras, nei išorės konsultantai neatskleidė, kokia yra tikroji galima valstybės įmonės paslaugų savikaina, „Lietuvos ryto“ šaltinių teigimu, ji siekia 0,1 euro už vieną išrašą.
Tuo metu pagal dabartinę tvarką net ir standartinis įkainis – 0,27 euro – yra gerokai per didelis. O ką ir kalbėti, pavyzdžiui, apie 9,27 euro kainuojančią elektroninę hipotekos ir turto areštų ataskaitą arba popierinį juridinio asmens finansinės atskaitomybės dokumentą, kuris atsieina 15 eurų.
Ginčai tęsiasi teisme
Dėl neva diskriminacinių sąlygų Registrų centras su keliais stambiausiais duomenų pirkėjais jau mėgino pakeisti sutartis, nors daugelis jų tvirtino, kad sąlygos visiškai atitinka įstatymus.
Todėl, pavyzdžiui, ginčas su bendrove „Debesų kompiuterija“, perkančia duomenis iš Registrų centro dideliais kiekiais ir kuriančia naujus produktus, persikėlė net į teismą.
Anot bendrovės vadovo Liudo Kanapienio, nesutarimų kilo dėl to, kad Registrų centras pareikalavo mokėti penkiskart brangiau, nei buvo numatyta sutartyje.
„Tačiau, jei jie patys pripažįsta, kad jų kainos per didelės, ko apskritai siekia tokiu elgesiu?
Gal užsidirbti iš kitų paslaugų tiekėjų, kol nepaaiškėjo tikrosios jų paslaugų sąnaudos?
Toks elgesys trikdo ir kenkia visiems rinkos dalyviams, įskaitant patį Registrų centrą. Naujoji jo vadovybė pirmiausia turėjo susėsti prie apvalaus stalo su suinteresuotomis šalimis ir išsiaiškinti padėtį.
Tačiau jie pirmiausia paskelbė nuosprendį, po to pradėjo tyrimą net nepaanalizavę, kad kainos nustatytos pagal galiojantį Vyriausybės nutarimą“, – piktinosi „Debesų kompiuterijos“ vadovas L.Kanapienis.
Permainos – tik nuo liepos
Vis dėlto jei pasitvirtintų, kad vieno išrašo savikaina siekia vos 0,1, o ne 0,27 euro, tektų perrašyti visas sutartis, daugiausia – klientų naudai.
Anot Registrų centro atstovo Mindaugo Samkaus, naujus įkainius už paslaugas dar turės įvertinti nepriklausomas auditorius, o iki kitų metų vasario 1 dienos juos privaloma pateikti tikrinti Ryšių reguliavimo tarnybai. Planuojama, kad nauji tarifai įsigalios tik nuo liepos.
„Tikėtina, kad nauja Registrų centro kainodara gali įsigalioti kitų metų viduryje. Naujoji kainodara turės teigiamos įtakos duomenų teikimo paslaugoms, nes bus aiškiai atskirti duomenų teikimo būdai – popierinis, elektroninis bei duomenų perdavimas iš vienos sistemos į kitą.
Pagal tai bus diferencijuojamos ir kainos. Duomenų teikimas atpigs, ypač perduodant duomenis iš vienos sistemos į kitą.
Kol kas negalime konkrečiai įvardyti, kiek konkrečiai mažės duomenų teikimo paslaugos kainos“, – teigė M.Samkus.
Tiesa, jau dabar duomenų kaina skiriasi, jei jie suteikiami popierine arba elektronine formomis. Pasirinkus pastarąjį būdą taikomas įkainio koeficientas 0,4, todėl tai tikrai nebus jokia naujiena.
Įsimes puspenkto milijono
Įdomu ir tai, kad nuo kitų metų pradžios Registrų centras visoms valstybės ir savivaldybių įstaigoms bei institucijoms duomenis teiks neatlygintinai, jeigu tai bus reikalinga joms pavestoms funkcijoms vykdyti.
Kad būtų padengtos valstybės įmonės sąnaudos, kitų metų biudžete tam jau numatyta 4,5 mln. eurų.
Ši suma apskaičiuota pagal dabartinius įkainius, kurie, jeigu pasirodys teisinga „Lietuvos ryto“ šaltinių informacija, kelis kartus viršija patiriamas sąnaudas.
Tad iš esmės valstybės įmonei gali būti permokėta stambi suma, tik jau ne iš privačių kompanijų, o iš visų mokėtojų lėšų.
O Registrų centro grynasis pelnas pastaruoju metu auga įspūdingai: 2016-aisiais jis siekė 97,929 tūkst., pernai – 766,467 tūkst. eurų, per tris pirmuosius šių metų ketvirčius – jau 3,378 mln. eurų.
Abejonių dėl valdybos teisėtumo neišsklaidė
Susisiekimo ministrui R.Masiuliui niekaip nepavyksta išsklaidyti abejonių ir dėl galbūt neskaidriai vykusios kandidatų į Registrų centro valdybos narius atrankos. Praėjusiais metais vykę manevrai suglumino ir politikus.
Ministerija valdybos narius paskyrė kitą dieną po to, kai pernai lapkričio viduryje iš Teisingumo ministerijos perėmė šios strateginę reikšmę turinčios valstybės įmonės savininkės teises.
Įstatymai numato, kad valstybės įmonių valdybos nariai turi būti pasirenkami viešo konkurso būdu. „Lietuvos rytą“ konsultavusių specialistų teigimu, netgi verčiantis per galvą neįmanoma kandidatų atrinkti per dieną, nebent ministerija jų atranką būtų atlikusi apeidama Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą bei Vyriausybės nustatytą tvarką.
Susisiekimo ministerija iš pradžių tvirtino, kad valdybos narių atranka vyko laikantis teisės aktų. Vėliau buvo aiškinama, esą skirdamas juos ministras vadovavosi diskrecijos teise.
Pats R.Masiulis „Lietuvos rytui“ pripažino, kad nepriklausomais Registrų centro valdybos nariais Egidijų Vaišvilą ir Eglę Radvilę paskyrė nelaukdamas kandidatų atrankos, oficialią jų paiešką ministerija paskelbė kiek vėliau.
Ministras sutapimu vadino tai, kad jau šių metų pradžioje vykusią atranką laimėjo ne kas kitas, o jo anksčiau neaišku pagal kokius kriterijus pasirinkti kandidatai.
Aiškaus atsakymo, kodėl buvo apeita įstatymuose numatyta skaidri valdybos narių atranka, pasigedo ir į Susisiekimo ministeriją kreipęsis Seimo narys konservatorius Jurgis Razma.
„Iš atsakymų susidaro toks vaizdas, kad vieną kitą dieną nepaskyrus naujo valdybos nario įmonė būtų paskendusi korupcijoje. Bet aš tikrai nemanau, kad buvusią situaciją reikėjo vertinti kaip kokią nors labai ypatingą. Jokio žemės drebėjimo toje vietoje, kur stovi Registrų centras, nepamenu“, – sakė parlamentaras.
