Kaip teigė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, tam jau ruošiasi Lenkija, kuri šalia Lietuvos, Kalvarijos-Budzinsko pasienyje, stato naują alkoholinių gėrimų parduotuvę.
„Lenkijoje jau ruošiamas namas, atrodo, visai paprastas, bet jame jau statomos lentynos ir ten bus nauja alkoholio parduotuvė tiesiai pasienyje“, – pasakojo jis.
Ir pridūrė – tikėtina ir tokia kuriozinė situacija, kad parduotuvės su alkoholiniais gėrimais aplink Lietuvos sieną dygs vis dažniau, jose galimai ne tik apsipirkinės, bet ir dirbs lietuviai, o įplaukos eis lenkams arba kitoms kaimyninėms valstybėms.
Sukritikavo A.Verygą
V.Sutkaus teigimu, beveik tuo pačiu metu, kai Estijos parlamentas atšaukė numatytą akcizų didinimą alkoholiui dėl kasmet prarandamų apie 100 milijonų eurų valstybės pajamų, nes estai alkoholio įsigyti vykdavo į kaimynines šalis, Lietuvos sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pateikė siūlymą didinti stipraus alkoholio akcizus.
„Pateikė skubiai ir be jokių adekvačių akcizų pakėlimo įtakos biudžetui ir Lietuvos ekonomikai vertinimų. Mokesčių įstatymai yra labai svarbūs ir jų poveikis ekonomikai gali būti kritinis ir ilgalaikis.
Akivaizdu, kad mėnesį prieš biudžeto tvirtinimą pateiktas siūlymas negali būti tinkamai išanalizuotas, įvertintas ir išdiskutuotas.
Įstatymų prastūminėjimo galimybė pas mus yra palikta. Taip neturi būti elgiamasi su bet kokiais mokestiniais reguliavimais, ar tai būtų akcizas, ar kiti mokesčiai“, – kalbėjo jis.
Anot V.Sutkaus, pastebima, kad lietuviai, kaip ir estai, vis dažniau alkoholio įsigyti važiuoja į kaimynines valstybes, nes lietuviai, jo teigimu, nėra tie, kurie geria nedaug ir kasdien, jie mėgsta išgerti alkoholinių gėrimų rečiau, tačiau po labai didelį kiekį.
Alkoholį pirkti vyks į Lenkiją
Pasak Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto docentės daktarės Vitos Karpuškienės, lyginant Estijos ir Lietuvos situaciją, akivaizdu, kad padidinus akcizą alkoholiniams gėrimams 10 proc., kainų skirtumas tarp Lietuvos ir Lenkijos išaugs dar apie 30 proc. ir pasieks tą santykinį lygį, kai estų motyvacija vykti apsipirkti į Latviją smarkiai išaugo.
O tai, V.Karpuškienės teigimu, ir gali nulemti Lietuvos finansinius praradimus.
V.Sutkus pridūrė, kad akcizų ir bet kokių kitų mokesčių didinimas negali būti begaliniu biudžeto pajamų šaltiniu. Pasak jo, judėjimo laisvė ir ribotos gyventojų pajamos ir sąlygoja gyventojų elgesį ir šiuo atveju paskatino Estijos gyventojus apsipirkti kitoje valstybėje.
„Tai nėra vienintelis pavyzdys – analogiškai elgiasi Suomijos, Danijos, Švedijos gyventojai. Estijos situacijos analizė rodo, kokiu keliu Lietuvai nereikėtų eiti. Tačiau ar mokysimės iš kaimynų klaidų, ar patys lipsime ant to grėblio?“ – klausė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas.
Tyrimo duomenimis, 2015 metais skirtumas tarp Latvijos ir Estijos akcizų buvo 550 eurų už 100 litrų gryno alkoholio, kas sudarė 65 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) atskaičius mokesčius, ir tai dar nebuvo kritinis skirtumas Estijos gyventojams, kuris motyvuotų specialiai vykti apsipirkti Latvijoje.
Tiesa, jau 2016 metais šis skirtumas padidėjo iki 772 eurų ir pasiekė 86 proc. VDU.
„Tai reiškia, kad estas už vidutinį darbo užmokestį, Estijoje galėjęs įsigyti tik 57 litrus stipraus alkoholio, Latvijoje galėjo įsigyti net 92 litrus tokių gėrimų. Atsiradęs skirtumas tapo kritiniu ir smarkiai darė įtaką Estijos gyventojų pirkimo įpročius – jie ėmė apsipirkinėti Latvijoje“, – duomenis pristatė V.Karpuškienė.
Kentės biudžetas
Anot jos, jei 2019 metais akcizas būtų padidintas 10 proc., skirtumas tarp Lietuvos ir Lenkijos akcizų pasiektų 71 proc. VDU. Atsižvelgiant į tai, kad atstumas nuo dviejų didžiausių Lietuvos miestų iki Lenkijos pasienio yra mažesnis nei nuo Talino iki Latvijos, Lietuvos gyventojų apsipirkimas Lenkijoje dėl to galėtų tapti labiau masišku reiškiniu nei estų apsipirkimas Latvijoje.
Pasak studijos bendraautorius, mokslų daktaro Algirdo Bartkus, 10 proc. padidinus etilo alkoholio akcizą, biudžetas surinks apie 15 mln. eurų mažiau akcizo ir patirs 3 mln. PVM įplaukų praradimus.
„Lietuvos gyventojai apsipirkimams Lenkijoje 2017 m. ketvirtį skyrė apie 100 mln. eurų, o per visus praėjusius metus išleista suma yra beveik 400 mln. eurų.
Padidinus stipriųjų gėrimų akcizą 10 proc., daug patrauklesnė stipriųjų gėrimų kaina gali virsti itin svarbiu motyvu apsipirkti Lenkijoje dar dažniau, arba apsipirkti ten tiems, kurie iki šiol pirkinių į Lenkiją nevykdavo.
Neverta pamiršti, kad į Lenkiją atvykę Lietuvos gyventojai papildomai perka maistą, įvairias buities prekes, alų ir t.t. Vien per stipriųjų gėrimų kainos didinimą, Lietuvos ekonomika rizikuoja prarasti dešimtis milijonų eurų, ateityje vis ir vis didinant akcizus rizikuojama susidurti su dar didesniais praradimais“, – pažymėjo jis.
