Tiesa, palyginti su pirminiu projektu, išlaidas siūloma didinti beveik 20 mln. eurų ir daugiausia pinigų pridedama viešojo sektoriaus darbuotojų algoms kelti. Bet žinant, kad vien streikuojančių mokytojų reikalavimams tenkinti prireiktų kur kas daugiau, įvairių visuomenės grupių poreikiai nebus patenkinti.
Tuo ir mėgino pasinaudoti opozicija, reikalavusi atidėti biudžeto svarstymą ir pirmiau susitarti su streikuojančiais mokytojais. Bet balsavimai parodė, kad valdantieji kontroliuoja padėtį Seime.
Kitų metų biudžeto išlaidos sieks 11 mlrd. 696 mln. eurų, o pajamos, įskaitant ES ir tarptautinę paramą, sudarys 10 mlrd. 590 mln. eurų.
D.Umbraso nuotr.
Vadinasi, planuojamas maždaug 1,1 mlrd. eurų dydžio valstybės biudžeto deficitas, bet dėl perteklinių „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų bendros šalies pajamos viršys išlaidas, o tai leis šiek tiek lėšų atidėti į rezervinius fondus. Todėl Europos Komisija laiko šį biudžetą subalansuotu ir net giria Lietuvą.
Žinoma, visai kitaip biudžetą įvertino opozicija.
Tai nestebina, nes šio finansinio dokumento neįmanoma atsieti nuo politikos. Bet per Seime vykusius debatus parlamentarai visą dėmesį sutelkė į partinių sąskaitų suvedinėjimą, kaltino vieni kitus melu ir finansinių rodiklių neanalizavo, o tik visaip jais manipuliavo.
Krito į akis, kad ne tik socialdemokratai, bet ir konservatoriai, kritikuodami biudžetą, rėmėsi kairiąja ideologija – girdėjosi raginimų stabdyti numatytą mokesčių pertvarką, neapmokestinamųjų pajamų didinimą, atsisakyti „Sodros“ „lubų“ daug uždirbantiems, o tuos pinigus nukreipti mokytojų, kitų viešojo sektoriaus darbuotojų algoms kelti.
Susiję straipsniai
Valdantieji atšovė, kad dėl mokesčių pertvarkos visiems žmonėms kitąmet algos išaugs nuo 18 iki 60 eurų, o mokytojams jos dar bus ir padidintos 10 proc., padidės ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai.
Tokie ginčai, be abejo, atsidavė artėjančių rinkimų dvasia. Kita vertus, nepaisant Seime liepsnojusių aistrų, matyti, kad valdantiesiems priimti biudžetą nebus sunku.
Mat net opozicijai priklausantis Liberalų sąjūdis, regis, nelinkęs torpeduoti biudžeto – partijos vardu kalbėjęs K.Glaveckas vertino jį iš esmės teigiamai, įžvelgė tik išorinių rizikų, siejamų su pasaulinės ekonomikos augimo lėtėjimu.
S. Skvernelis pratrūko: daliai Seimo narių pasiūlė pabūti „toje įstaigoje“
Šitokių nuogąstavimų girdėti ne vien Seime. Finansų ekspertai irgi atkreipė dėmesį, kad Lietuvos ekonomika 2019 metais, veikiama globalių reiškinių, gali augti lėčiau, nei numatyta. O biudžeto pajamų didėjimas grindžiamas kone vien ūkio augimu, dar tikintis, kad valstybė daugiau pinigų ištrauks ir iš šešėlio.
D.Umbraso nuotr.
Finansų ministerija paprastai gana neblogai prognozuoja ekonomikos augimą ir mokesčių surinkimo rodiklius – jei vieną pervertina, kitą per daug sumažina, todėl biudžetas dažniausiai įvykdomas. Tačiau tokius matematinius skaičiavimus gali nesunkiai sugriauti nenumatyti veiksniai, o taip ir būtų ištikus ekonominei krizei ar ūkiui ėmus bent stagnuoti.
Tuomet kaip kortų namelis subyrėtų ir valdžios žadamas socialinės padėties gerinimo finansinis paketas. Juk šiek tiek darbo apmokestinimą sumažinanti mokesčių pertvarka biudžetui turėtų atsieiti apie 300 mln. eurų, o vien numatytam vadinamųjų vaiko pinigų didinimui prireiks 117 mln. eurų, pensijoms indeksuoti – 212 mln. eurų.
Tai tik dalis papildomų išlaidų – jos išaugs ir dėl kitąmet didinamos minimalios mėnesio algos, ir dėl biudžetinių įstaigų darbuotojų, politikų, valdininkų, pareigūnų, teisėjų atlyginimo bazinio dydžio kėlimo, o dar žadama atskirai gerinti pedagogų, mokslininkų, medikų, ugniagesių, ne vienos kitos profesijos atstovų uždarbį.
Aišku, viešojo sektoriaus darbuotojų algas reikėtų didinti, žmonių lūkesčiai gerokai viršija valdančiųjų pažadus, bet planuojant valstybės išlaidas turi būti garantijos, kad bus ir atitinkamos pajamos.
Jei Lietuvos ūkio augimas išlaikys daugmaž šiųmetį lygį ir dar šešėlinė ekonomika susitrauks, biudžeto planas gali būti įvykdytas. Bet tai grindžiama palankiu pasaulio plėtros scenarijumi, o valstybei, ypač galvojant ne vien apie ateinančius metus, bet ir apie tolesnę ateitį, vertėtų rengtis ir blogesniems laikams.
D.Umbraso nuotr.
Recepto išradinėti nereikia – ekonomikos augimo metais sukaupti finansiniai rezervai leidžia išsaugoti šalies socialinį stabilumą ir atėjus krizei. Tuomet neprireikia, kaip buvusiai A.Kubiliaus Vyriausybei, drastiškai apkarpyti pensijų, socialinių išmokų, algų.
Reikia pripažinti, kad jei biudžetas bus surenkamas pagal planą, žadama kitąmet truputį atidėti ateičiai. Bet ir Lietuvos bankas, ir Valstybės kontrolė, ir daugelis ekspertų pataria taupyti gerokai daugiau.
Žinoma, tam būtina į biudžetą surinkti ir daugiau pajamų, kitaip sakant, reikėtų persvarstyti visą mokesčių sistemą.
Bet kai jau ir patobulintas biudžetas priiminėjamas Seime, tai daryti akivaizdžiai per vėlu.
O valdančiųjų ir opozicijos ginčai dabar tėra tuščias oro virpinimas, kuriuo tik siekiama pelnyti kuo daugiau rinkėjų balsų.