Ambicinga Klaipėdos strategija išryškino LEZ raumenis

„Klaipėdos uostas yra Lietuvos vartai į pasaulį, todėl šį privalumą būtina kuo efektyviau išnaudoti“, – įsitikinęs Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovės direktorius Eimantas Kiudulas. Jis akcentuoja, kad aktyvi pastarųjų metų uosto ir LEZ plėtra leidžia užsibrėžti ambicingus tikslus, kurie atsispindi ilgalaikėje Klaipėdos miesto ekonominės plėtros strategijoje.

 Klaipėdos LEZ pavyzdys įkvepia miesto ambicijas.<br>Įmonės nuotr.
 Klaipėdos LEZ pavyzdys įkvepia miesto ambicijas.<br>Įmonės nuotr.
 Klaipėdos LEZ pavyzdys įkvepia miesto ambicijas.<br>Įmonės nuotr.
 Klaipėdos LEZ pavyzdys įkvepia miesto ambicijas.<br>Įmonės nuotr.
 Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės direktorius E. Kiudulas: „Labai svarbu, kad Klaipėdoje atsirastų stipri inovacijų ekosistema“.<br>Įmonės nuotr.
 Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės direktorius E. Kiudulas: „Labai svarbu, kad Klaipėdoje atsirastų stipri inovacijų ekosistema“.<br>Įmonės nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Dec 12, 2018, 11:43 AM, atnaujinta Dec 12, 2018, 11:43 AM

Pasak E. Kiudulo, pajūrio regione vykstantys pozityvūs pokyčiai keičia gyventojų požiūrį į verslo įmonių veiklą. „LEZ veikiančios tarptautinės įmonės įdarbina vis daugiau žmonių. Darbuotojai greitai tampa savo įmonių ambasadoriai, nes iš arti mato ir supranta, kaip veikia moderni, šiuolaikinė pramonė. Nebelieka baimių ir sovietinio suvokimo apie pramonę“, – tvirtina Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės direktorius. Pasak jo, tenka vis rečiau aiškinti klaipėdiečiams, koks svarbus yra verslo įmonių indėlis kuriant tvarią, patogią ir saugią gyvenamąją aplinką.

Apsivilko verslo lyderio marškinėlius

Klaipėdos LEZ teritorijoje šiandien veikia daugiau kaip 100 įmonių, sukurta per 5400 darbo vietų. Daugumos į LEZ pritrauktų įmonių veikla orientuota į eksportą, savo veiklą jos vysto plastiko ir PET, maisto, metalo apdirbimo, naftos produktų apdirbimo, automobilių elektronikos, logistikos, sandėliavimo bei pakavimo srityse. Be to, yra apskaičiuota, kad 1 nauja darbo vieta laisvojoje ekonominėje zonoje papildomai sukuria 1,6 naujos darbo vietos kitose Lietuvos įmonėse. Kaip tai pavyksta? Toks netiesioginės naudos efektas atsiranda, nes, pavyzdžiui, vien per pastaruosius 8 metus Klaipėdos LEZ teritorijoje veikiančios įmonės pirko prekių ir paslaugų už daugiau nei 1,5 mlrd. eurų.

Šįmet esamos ir naujai pritrauktos LEZ įmonės investuos beveik 90 mln. eurų, sugeneruos per 1 mlrd. eurų pajamų. Remiantis praėjusių metų duomenimis, LEZ įmonės sumokėjo per 29,6 mln. eurų mokesčių.

Laisvųjų ekonominių zonų valdymo bendroves vienijančios asociacijos LAFEZ prezidentas Simonas Petrulis akcentuoja, kad pastaraisiais metais veržliai augdama Klaipėdos LEZ padeda miestui ir visam regionui kurti bendrą viziją, aktyviai įsitraukia į viešojo ir privataus sektoriaus dialogą, siūlo problemų sprendimus ir demonstruoja tikrąją verslo lyderystę.

„Daugiau negu 30 verslo projektų į vieną anksčiausiai Lietuvoje įkurtų LEZ pritraukusi valdymo bendrovė valstybei atnešė akivaizdžią tiesioginę ir papildomą naudą. Operatoriaus rezultatai įrodo, kad viešosios ir privačios partnerystės (PPP) modelis veikia efektyviai. Tai skatina svarstyti, kaip būtų galima PPP sėkmę pakartoti ir kitur, pavyzdžiui, įgyvendinant miesto bei uosto plėtros projektus“, – sako S. Petrulis ir pažymi, kad pajėgumus didinantis uostas yra svarbus visoms Lietuvoje veikiančioms LEZ, nes bendraujant su potencialiais investuotojais patogi geografinė padėtis ir gera infrastruktūra akcentuojamas kaip ryškus LEZ privalumas.

Įžengė į aukščiausiąją lygą

Klaipėdos LEZ užima 412 hektarų teritoriją ir yra greta svarbiausių transporto magistralių. Kaip ir kitose LEZ investuotojams čia taikomos specialios išskirtinės lengvatinės ekonominės ir teisinės sąlygos.

Klaipėdos LEZ veiklą dėmesį nuolat atkreipia „Financial Times“ ekspertai, kurie 2015 metais patraukliausių pasaulio ekonominių zonų reitinge Klaipėdos LEZ įvertino už palankias vietos bendradarbiavimo sąlygas, o pernai „FDI Magazine“ reitinge klaipėdiečiai gavo pirmąjį ir vienintelį pasaulyje apdovanojimą už investuotojų įsikūrimo greitį, taip pat vienintelį pasaulyje įvertinimą už specializaciją plastikų sektoriuje bei apdovanojimus už reikšmę šalies ekonomikai, energetinį efektyvumą ir investuotojų plėtrą. Anot E. Kiudulo, tarptautinis pripažinimas ir apdovanojimai yra geriausias atsakas skeptikams ir kritikams, kurie abejoja LEZ valdymo bendrovių veiklos nauda ir efektyvumu.

S. Petrulis įsitikinęs, kad per pastaruosius metus Klaipėdos LEZ ir kitos penkios LAFEZ narės įžengė į aukščiausiąją lygą, nes sugebėjo daug išmokti tiek iš užsienio investuotojų, tiek vienos iš kitų.

„Pasaulio Banko skelbiamas tyrimas „Doing Business“ šiandien Lietuvą lygina su Norvegija, Švedija, Danija, Lenkija, Estija, Latvija – valstybėmis, pasiekusiomis aukščiausius rezultatus plyno lauko investicijų srityje“, – pabrėžia S. Petrulis.

Pernai plyno lauko investicijų indekse, kurį sudaro „fDi Intelligence“, „Financial Times“ duomenų padalinys, Lietuva užėmė pirmąją vietą iš visų Europos Sąjungos šalių. Besivystančios Europos reitinge Lietuva pagal plyno lauko tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą užėmė trečią vietą, o pasaulio mastu buvo devinta.

Nuo 2001 metų į šešių Lietuvos LEZ teritorijas pritrauktos įmonės užsibrėžė 1,5 mlrd. eurų siekiančius investicijų planus, sukūrė daugiau negu 12 tūkst. darbo vietų, o valstybės ir savivaldybių biudžetus kasmet papildo milijonais eurų mokesčių.

Už pasitikėjimą – įspūdinga ekonominė grąža valstybei

Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės direktorius E. Kiudulas prisimena, kad kažkada Klaipėdos LEZ buvo tik į tuščią lauką nutiestas kelias.

„Praeityje buvo momentas, atskleidžiantis, koks svarbus verslui yra valstybės ir visuomenės pasitikėjimas. Būtent Klaipėdos miesto politikų palaikymas ir sprendimas, kad LEZ yra svarbus projektas, suteikė didelį postūmį mūsų vizijai. Iš kolegų lenkų patirties žinojome, kad tik įrengus viešąją infrastruktūrą, turėsime tvirtą argumentą per pokalbius su potencialiais investuotojais.

Buvome įsitikinę, kad LEZ turi duoti naudos tiek Klaipėdai, tiek klaipėdiečiams, tiek visai Lietuvai. Tuo metu vidutinis atlyginimas siekė apie 150 eurų, o šiandien vienos technologinių įmonių atlygio vidurkis yra daugiau kaip 1600 eurų. Atlyginimai nekyla savaime – bendrovės turi kurti didelės pridėtinės vertės produktą ir konkuruoti dėl darbuotojų su kitomis įmonėmis.

Šiandien matome, kad savo tikslą pasiekėme – nauda akivaizdi ir visos abejonės išsklaidytos. Iš tuščio lauko LEZ virto gyva ir integralia miesto dalimi“, – teigia E. Kiudulas, gerai prisimenantis 2002 metus, kai „nutiesus kelią į niekur“ po poros mėnesių Klaipėdos LEZ operatorius pasirašė pirmą sutartį su investuotoju.

Per sumokėtus mokesčius, sukurtas darbo vietas ir pritrauktas investicijas šiandien valstybės investicija į Klaipėdos LEZ yra atsipirkusi šimteriopai.

Nors pasiekti įspūdingi rezultatai, LEZ valdymo bendrovės vadovas pripažįsta, kad operatoriaus veikla nėra apsaugota nuo verslo rizikų, kaip ir bet kuri kita rinkos ekonomikos sąlygomis veikianti privati įmonė. Todėl siekiant sėkmės kiekvienam LEZ operatoriui būtina ilgalaikė strategija. „Sutartys su investuotojais yra nuoseklaus, kruopštaus ir aktyvaus darbo rezultatas. Tačiau sutartis yra tik tarpinė stotelė, po jos mes tęsiame bei įgyvendiname įsipareigojimus, patenkiname klientų poreikius ir toliau bendradarbiaujame su savivalda“, – aiškina E. Kiudulas.

Palaiko miesto ekonominės plėtros strategiją

Pastaraisiais metais Klaipėdos LEZ operatorius buvo vienas Klaipėdos miesto ekonominės plėtros strategijos iniciatorių. Klaipėdos miesto ekonominės plėtros strategijai ir įgyvendinimo veiksmų planui iki 2030 metų neseniai pritarė savivaldybės taryba.

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas pripažino, kad dokumentas sukėlė nemažai diskusijų, tačiau niekas nekvestionavo, ar strategijos reikia. „Įveikėme didžiulį iššūkį parengti strategiją, dabar laukia dar didesnis – ją įgyvendinti. Drąsiai galiu pasakyti, kad alternatyva nieko nekeisti arba daryti tik simbolinius veiksmus nei savivaldybei, nei partneriams netinka. 126 tūkst. gyventojų, kurie, prognozuojama, liktų Klaipėdoje 2030-aisiais nesiimant permainų – tai skaičiai, kurie turėtų gąsdinti ir įkvėpti veiklai“, – kalbėjo meras.

Miesto ekonominės plėtros strategijoje E. Kiudulas mato aiškų Klaipėdos LEZ vaidmenį. „Per ilgus savo veiklos metus LEZ valdymo bendrovė sukaupė didelį patirties bagažą, išmoko suprasti ir patenkinti skirtingų pramonės šakų investuotojų poreikius. Manau, kad galėsime sukurti stiprų sinergijos efektą kartu su kitais strategijos partneriais – savivaldybe, jūrų uosto direkcija, Klaipėdos universitetu, Klaipėdos pramonininkų asociacija, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmais“, – teigia Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės direktorius E. Kiudulas.

Strategijos parengimui sutelktos ir intensyviai dirbusios partnerių atstovų komandos pagrindu jau suformuota Įgyvendinimo valdymo grupė bei formuojamas programų valdymo biuras. Sutelkta įvairių specialistų bendruomenė bus atsakinga už konkrečių priemonių ir projektų įgyvendinimo koordinavimą bei rezultatų stebėseną.

Iš viso į Klaipėdos miesto ekonominės plėtros strategijos rengimą įsitraukė daugiau nei 300 Klaipėdos savivaldos, uosto, mokslo, verslo bei kitų sričių profesionalų.

Iššūkis – tapti „pramonės 4.0“ kompetencijų centru

Strategijoje numatyta, kad pažangios pramonės ekonomika bus viena iš prioritetinės ekonominio augimo krypčių. Kad augimo krypčių plėtra taptų įmanoma, bus investuojama į tris prioritetines sritis: palankių sąlygų verslui, investuotojams ir talentams kūrimą, inovatyvios ir ateities ekonomikos poreikius atitinkančios švietimo ir mokslo sistemos vystymą, Klaipėdą kaip patrauklų, įtraukiantį ir pasiekiamą regiono centrą.

Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas Viktoras Adomaitis įsitikinęs, kad vieninga strategija duos impulsą pasirūpinti ne tik investiciniu Klaipėdos klimatu, bet ir padės čia veikiančiam verslui augti ir konkuruoti. Klaipėdos pramonininkai ateities verslui ieškos bendrų sprendimų, kurie augins darbuotojų kompetencijas, inžinerijos prestižą.

LAFEZ asociacijos prezidentas S. Petrulis akcentuoja, kad švietimo ir mokslo raida yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių tvarią ir nuoseklią regiono plėtrą. „Ar kalbame apie Klaipėdą, ar apie bet kurią kitą LEZ, ilgalaikė perspektyva įmanoma tik tada, kai švietimo ir profesinio rengimo programos atspindi dinamiškus verslo poreikius“, – sako S. Petrulis.

Savo strategijoje Klaipėda numatė plėtoti pažangią pramonę ir tapti regiono „pramonės 4.0“ kompetencijų centru, kuriančiu aukštą pridėtinę vertę. „Investuotojai: elektros, autonominių sistemų, robotų ir robotikos įrangos, SGD technologijų kūrėjai ir gamintojai Lietuvoje ir regione nori matyti efektyvias švietimo ir specialistų ugdymo programas. Klaipėdiečiai pasiryžę kurti automatizacijos sprendimus pramonei, logistikai, transportui, o tai reikalauja itin aukštos kvalifikacijos specialistų indėlio“, – konstatuoja LAFEZ prezidentas S. Petrulis.

„Labai svarbu, kad Klaipėdoje atsirastų stipri inovacijų ekosistema ir investuotojų pritrauktume ne tik į gamybos sektorių, bet ir į mokslinių tyrimų projektus, taip pat sukurtume paslaugų centrams palankią aplinką. Tai atvertų naujų galimybių universitetui stiprinti studijų programas ir plėtoti mokslo tyrimus – didėtų studentų skaičius, atrastume naujų talentų, o svarbiausia – jaunuoliai Klaipėdoje matytų labai aiškias perspektyvas – norėtų čia likti gyventi ir dirbti“, – priduria E. Kiudulas.

Ambicijos didelės, tačiau pavyzdžiai – įkvepia

Šiuo metu Klaipėdos LEZ teritorijoje veikia daugiau kaip 100 įmonių, kurių bendra metinė apyvarta viršija 1 mlrd. eurų. Anot E. Kiudulo, Klaipėdos LEZ pradeda kitą raidos etapą: „Mūsų tikslas, kad Klaipėdos LEZ būtų visiškai integruota Klaipėdos miesto dalis, iš pramonės parko virstame į verslo parką, vadinasi, aplink mus auga ištisa verslo ekosistema – didinanti gyventojų užimtumą, kurianti erdvę įvairioms SVV įmonėms, kelianti regiono ekonomiką ir gyventojų perkamąją galią“, – pabrėžia E. Kiudulas, pridurdamas, kad LEZ strateginiai žingsniai yra derinami su naująja Klaipėdos miesto ekonominės plėtros strategija, kurios tikslai skamba įspūdingai: 25 tūkst. naujų darbo vietų, 2000 naujų įmonių, 1,5 mlrd. eurų naujų investicijų, triskart išaugusios eksporto apimtys, 40 tūkst. daugiau gyventojų Klaipėdoje, dvigubai didesnis atlyginimas – tokią ekonominio proveržio ambiciją iki 2030 metų užsibrėžė Klaipėda.

„Kažkada 50 ar 100 įmonių plyname lauke skambėjo taip pat neįtikėtinai, tačiau bendros pastangos ir kryptingas darbas leidžia vizijas paversti tikrove“, – įsitikinęs Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės direktorius. Todėl Klaipėdos LEZ vienareikšmiškai palaiko ir ambicingus uosto planus ir strateginius plėtros sprendimus, kurie turės įtakos ateinančius 50 metų.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.