Siekiama apmokestinti tas technologijų įmones, kurios uždirba iš reklamos skaitmeninėje erdvėje, surinktų vartotojų duomenų tvarkymo ir pardavimo, taip pat tas, kurios padeda vartotojams bendrauti bei parduoti prekes ar paslaugas. Į skaitmeninių paslaugų mokesčio sritį neturėtų patekti pajamos iš mažmeninės prekybos.
Europarlamentarai taip pat siekia taikyti tokį mokestį ir už vartotojams teikiamą skaitmeninį turinį – vaizdo, garso medžiagą, žaidimus ar tekstą. Tai apimtų tokias įmones kaip „Netflix“ ar „Youtube“.
Siūlomu nauju mokesčiu siekiama panaikinti skaitmeninės ir tradicinės veiklos pajamų apmokestinimo atotrūkį. Šiuo metu tarptautinėms skaitmeninėms įmonėms ES taikomas vidutinis 9,5 proc. pelno mokesčio tarifas, o tradiciniams verslams – 23,2 proc.
EP siūlo, kad mokestis būtų taikomas, kai bendra metinė įmonės apmokestinamų pajamų suma visoje ES viršija 40 mln. eurų, o pasaulinė įmonės apmokestinamų pajamų suma viršija 750 mln. eurų per metus. Europarlamentarai taip pat siūlo padidinti skaitmeninio paslaugų mokesčio tarifą iki 5 proc.
Dabartinės pelno mokesčio taisyklės atspindi XX amžiaus pradžios tradicinį verslą, kai įmonės apmokestinamos ten, kur jos kuria pridėtinę vertę. Tačiau skaitmeninėje ekonomikoje verslas dažnai grindžiamas vartotojų dalyvavimu, jie sukuria didelę dalį pridėtinės vertės. Toks verslas gali teikti paslaugas nuotoliniu būdu arba fiziškai dalyvaujant labai mažai, o klasikinės mokesčių taisyklės nėra prie to pritaikytos.
Europarlamentarai įsitikinę, kad šiai problemai turi būti atrastas pasaulinis sprendimas. Nors EBPO ir kitos tarptautinės organizacijos dirba šioje srityje, pažanga yra lėta, o ES valstybės, jausdamos spaudimą, linkusios imtis veiksmų pavieniui. Todėl siekiama nustatyti laikiną skaitmeninių paslaugų mokestį visoje ES.
