„Naujausias naujokas čia – Šiauliai“, – pareiškė ekonomistas.
Tiesa, visai kitokios nuomonės apie tokį naujoką tarp miestų lyderių buvo Lietuvos laivosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas, kuris pareiškė, kad Šiauliai pagal tiesioginių užsienio investicijų intensyvumą nusileidžia net kai kuriems rajonams.
Šiauliai pralenkė Klaipėdą
Ekonomistas Žygimantas Mauricas sakė, kad Kaunas nebėra tik degalinė ar trumpas sustojimas pakeliui į Klaipėdą. Pasak jo, miestas pasikeitęs ir jau drąsiai gali lygiuotis su sostine Vilniumi.
„Ekonomiškai gyvybingų centrų, kurie pritraukia žmones iš kitų miestų, Lietuva turi nebe vieną, o du, prie kompanijos Vilniui jau prisijungė ir Kaunas.
Kaunas tampa savarankišku ekonominiu centru, kuris pritraukia daug investicijų. Šiandien Kaunas turi praktiškai viską, ką turi ir Vilnius. Tai matoma ir statistikoje“, – „Žinių radijuje“ sakė Ž.Mauricas.
Jo teigimu, Lietuvos nebebus galima vadinti vieno miesto valstybe. Ji bus dviejų, o gal net keturių miestų šalis.
„Dar yra vilties, kad į traukinį įšoks ir Šiauliai bei Klaipėda“, – pabrėžė jis.
Ekonomisto teigimu, šiuo metu Šiauliai pritraukia nemažai investicijų į pramonės sektorių. Taip pat Šiaulių apskritis yra pirma Lietuvoje pagal žemės ūkio produkciją.
„Ūkininkams perspektyvos yra pakankamai neblogos, nes jeigu Europos Sąjunga mažins, tai žemės ūkiui tiesioginės išmokos bus didinamos.
Jeigu Šiauliai diversifikuos ir pritrauks investicijas į pramonę, ką sėkmingai dabar daro, jie turi galimybę tapti tuo trečiuoju ar ketvirtuoju miestu. Dabar, sakyčiau, jie net lenkia Klaipėdą.
Jei Klaipėda susiims, ji bus ne tik uostas, bet ir miestas. Reikia turėti stiprią pramonę, paslaugų sektorių, negali turėti tik uostą“, – kalbėjo Ž.Mauricas.
Miesto piktžaizdė – švietimas
Apie Šiaulių ekonominį perversmą užsiminė ir „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas, tačiau jis pridūrė – tam, kam miestas klestėtų, privalu užtaisyti švietimo sistemos spragas.
Anot M.Katino, verslas, ypač tarptautinis, bijo ateiti į regioną, kuriame nemato mokslo grandies, „tad Šiauliai turėtų investuoti paskutinius pinigus, kad švietimo sistema spindėtų“. Tai esą galėtų tapti proveržio šaltiniu, skatinančiu regiono jaunimą studijuoti Šiauliuose ir galinčiu pritraukti stambius užsienio verslininkus.
Tiesa, šiandien Šiaulių miesto ir regiono švietimo situacija, M.Katino teigimu, yra avarinės būklės.
„Stebint pasaulio regionų plėtrą, akivaizdu, kad miestas arba regionas, kuriame nebelieka stipraus aukštojo mokslo, neturi jokių šansų augti, – sakė „Investuok Lietuvoje“ vadovas. – Tai nesunku paaiškinti: jei vaikai baigia mokyklą ir nestoja į savo miesto ar regiono universitetą, kolegiją, bet išvyksta mokytis kitur, tai savaime rodo, kad miestas mažėja.“
M.Katinas pažymėjo, kad dabar yra svarbiausia visiems susitelkti ir per artimiausius metus investuoti į švietimo sistemą, nes kitaip tokių miestų kaip Šiauliai ateitis bus užprogramuota. Specialistas įsitikinęs – tokio dydžio miestai pasaulyje paprastai remiasi pramonės ekonomikos augimu, kuriam palaikyti yra svarbūs tos srities specialistai.
„Tačiau jei šiandien pažiūrėtume, kiek žmonių Šiauliuose studijuoja inžineriją, informacines technologijas arba kitas verslui itin reikalingas studijų programas, matytume, kad situacija buvo ir toliau išlieka prasta.
Tad natūraliai verta klausti, ar tas pokytis, kuris šiuo metu yra įgyvendinamas – kolegijų peržiūra ir universitetų jungimas – pakreips regiono ateitį. Jei taip, tai sukurs pagreitį, jei ne – sistema bus optimizuota, bet naujų augimo šaltinių nebus sukurta“, – svarstė M.Katinas.
Nuomonės išsiskyrė
Tiesa, lrytas.lt pakalbintas LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas buvo visai kitokios nuomonės apie Šiaulių ekonominę pažangą.
Jis skaičiavo, kad pagal tiesioginių užsienio investicijų intensyvumą 2017 m. Šiauliai (1383 Eur/gyv.) nusileido visiems didesniems miestams, tokiems kaip Vilnius (18190 Eur/gyv.), Kaunas (4212 Eur/gyv.), Klaipėda (6122 Eur/gyv.), Panevėžys (2926 Eur/gyv.), Alytus (1500 Eur/gyv.).
Šiauliai, jo teigimu, neprilygo net rajonams, pavyzdžiui, Kėdainių raj. (3731 Eur/gyv.), Kauno raj. (1519 Eur/raj.), Klaipėdos raj. (3442 Eur/gyv.). Pagal tiesiogines užsienio investicijas Šiaulių miestas nėra lyderis net Šiaulių apskrityje. Čia Šiauliai nusileidžia Pakruojo raj. (2617 Eur/gyv.) ar Akmenės raj. (4110 Eur/gyv.).
„Žiūrint pagal vidutinį atlyginimą, tai būdami ketvirtu didžiausiu miestu, Šiauliai užima tik 16 vietą pagal atlyginimo dydį. 2018 m. pagal atlyginimą „į rankas“ Šiaulius (647Eur) lenkė ne tik trys didesni miestai: Vilnius (819Eur), Kaunas (730Eur), Klaipėda (753Eur), bet ir Panevėžys (674Eur), Kėdainiai (714Eur), Jonava (698Eur) ar net Kazlų Rūda (678Eur).
Taip, Šiauliuose per metus atlyginimai išaugo 9,1 proc., bet vidutiniškai šalyje atlyginimai išaugo daugiau - 9,5 proc. Nematau jokių priežasčių teigti, kad Šiauliai aplenkė Klaipėdą“, – poziciją išreiškė Ž.Šilėnas.
