Ir vėl prisnigo: paaiškino, kas privalo valyti šaligatvius prie daugiabučių

Lietuvos būsto rūmų vadovo J. Antanaičio teigimu, šalia bendrijos daugiabučių esančius šaligatvius privalo valyti įmonė, laimėjusi teritorijos priežiūros konkursą.

  Lietuvos būsto rūmų vadovo J. Antanaičio teigimu, šalia bendrijos daugiabučių esančius šaligatvius privalo valyti įmonė, laimėjusi teritorijos priežiūros konkursą. <br> Reuters/Scanpix nuotr.
  Lietuvos būsto rūmų vadovo J. Antanaičio teigimu, šalia bendrijos daugiabučių esančius šaligatvius privalo valyti įmonė, laimėjusi teritorijos priežiūros konkursą. <br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Lietuvos būsto rūmų vadovo J. Antanaičio teigimu, šalia bendrijos daugiabučių esančius šaligatvius privalo valyti įmonė, laimėjusi teritorijos priežiūros konkursą. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Lietuvos būsto rūmų vadovo J. Antanaičio teigimu, šalia bendrijos daugiabučių esančius šaligatvius privalo valyti įmonė, laimėjusi teritorijos priežiūros konkursą. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt

Jan 3, 2019, 9:53 AM

Lietuvos būsto rūmų vadovo J. Antanaičio teigimu, šalia bendrijos daugiabučių esančius šaligatvius privalo valyti įmonė, laimėjusi teritorijos priežiūros konkursą.

„Žemė priklauso valstybei, valstybė patikėjimo teise žemę perduoda savivaldybei. Savivaldybė skelbia konkursą valstybės žemei tvarkyti, jį laimėjusi įmonė ir tvarko aplinką“, – pasakoja specialistas.

Anot jo, tokia praktika, kai savivaldybė įpareigoja aplinką apie savo namą – 20, 30 ar 50 metrų – tvarkyti pačius gyventojus, yra negera ir nesąžininga, nes žmonės jau būna sumokėję mokesčius už valstybės turto tvarkymą.

„Privaloma vadovautis įstatymais. Tačiau būna, kad savivaldybės, kurios neturi užtektinai lėšų arba valstybės žemei prižiūrėti skirtas lėšas išnaudojo kitais tikslais, įpareigoja žmones pačius susitvarkyti ir dar jiems sako: „Ar jums nebus gėda, jeigu aplinkui bus šiukšlių?“ Įvyniojama į tokią vatą, tad žmonės ir tvarkosi patys, tačiau tai ne jų, o svetimas turtas, už kurio priežiūrą jau būna sumokėti pinigai“, – pažymi J. Antanaitis.

Specialistas sako, kad reikėtų nepamiršti, jog žemę privalo tvarkyti jos šeimininkas. Pavyzdžiui, jei bendrija išnuomavo žemės sklypą, aplinką tvarko tie, kas nuomojasi; jeigu tai naujos statybos namas, dažniausiai žemės sklypai priklauso butų savininkams, tad aplinką privalo prižiūrėti pastarieji.

„Kai statomas naujas namas, statybininkas išperka žemės sklypą, pastato, tarkime, šešis namus, įrengia užkardas. Toks žemės sklypas perduodamas butų savininkams ir jie proporcingai moka mokesčius, prižiūri ir tvarko. Tačiau jeigu nėra nuomojama, o sklypas nepriklauso butų savininkams, kiemas priklauso valstybei, tad ji ir turi prižiūrėti aplinką“, – pasakoja J. Antanaitis.

Tačiau Lietuvos būsto rūmų vadovas ragina nepamiršti, kad būna atvejų, kai svarbu kaimynams susitelkti ir patiems pasirūpinti švara ir saugumu.

„Jeigu daug prisnigo ar prikrito lapų, paimkime kastuvus, išbėkime, susitvarkykime. Pavyzdžiui, visai neseniai daug prisnigo, o kiemuose – daug mašinų, jokia tarnyba negali išvalyti tokių kiemų. Tad kartais galime ir patys išbėgti ir nusivalyti sniegą. Tai talka, kuri, žinoma, neturi būti kasdienė“, – pastebi J. Antanaitis.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.