Nuo sausio Lenkijoje turėjo smarkiai pabrangti elektros energija juridiniams asmenims.
Bet taip nenutiko – paskutinę 2018-ųjų dieną prezidentas Andrzejus Duda pasirašė įstatymą, įšaldžiusį iki tol buvusias kainas.
Gąsdino didelėmis kainomis
Apie kilsiančias kainas valstybinės energetikos įmonės pranešė jau prieš pusmetį. Anot jų, tai neišvengiama dėl didėjančių akmens anglių kainų ir brangstančių aplinkos taršos anglies dvideginiu leidimų.
Tuomet buvo paskelbta, jog gyventojams elektra brangs 20, o juridiniams asmenims – vidutiniškai apie 60–80 procentų.
Kilus pasipiktinimui vyriausybė pirmiausia uždraudė didinti elektros kainas individualiems vartotojams. Ji įsipareigojo energetikos įmonėms kompensuoti nuostolius iš specialiai įsteigto fondo.
Atsieis labai brangiai
Šiek tiek vėliau vyriausybė pranešė, jog kompensuos kainų kilimą ir mažoms bei vidutinėms įmonėms. Toks sprendimas papiktino didžiąsias verslo kompanijas, kurios ėmė gąsdinti, jog dėl išaugusių sąnaudų bus priverstos mažinti gamybą, karpyti atlyginimus ir atleidinėti iš darbo žmones.
Pasipiktinimo neslėpė ir Lenkijos miestų sąjunga – anot jos atstovų, dėl didesnių energijos kainų savivaldybės bus priverstos mažinti gatvių apšvietimą, o ligoninės uždarys kai kuriuos skyrius.
Tokie gąsdinimai privertė valdančiąją Teisės ir teisingumo partiją (TTP) skubos tvarka vos per vieną dieną Seime priimti įstatymą dėl elektros kainų įšaldymo metams ir jį patvirtinti Senate.
Pagal naująjį įstatymą, iki kovo pirmos dienos energetikos kompanijos privalo pasirašyti naujas sutartis su elektros pirkėjais.
Bet jau nuo sausio 1 dienos jos įpareigotos elektrą parduoti pagal iki šiol galiojusias kainas.
Valstybės biudžetui elektros kainų įšaldymas metams atsieis devynis milijardus zlotų (per 2 mlrd. eurų).
Bijo investuotojų rūstybės
Elektros kainoms įšaldyti buvo pasitelkti 4 mechanizmai. Valdžia nusprendė sumažinti akcizo mokestį nuo 20 iki 5 zlotų (atitinkamai 4,65 ir 1,16 euro) už megavatvalandę. Dėl to biudžeto įplaukos 2019 m. sumenks 1,85 mlrd. zlotų (430 mln. eurų).
Elektros pirkėjams 95 proc. buvo sumažintas vadinamasis perėjimo mokestis. Anksčiau jis buvo įvestas kaip kompensacija energetikos kompanijoms už ilgamečių pardavimo sutarčių panaikinimą. Skaičiuojama, kad per metus pirkėjams tai atsieidavo 2,24 mlrd. zlotų (520 mln. eurų).
Be to, valstybė įsipareigojo atlyginti energetikos įmonėms keturis milijardus zlotų (930 mln. eurų), kuriuos jos būtų gavusios parduodamos elektrą brangiau. Tokiam žingsniui valstybė ryžosi baimindamasi tarptautinių teismų, į kuriuos galėjo kreiptis šių kompanijų akcijų įsigiję užsienio investuotojai.
Dar milijardą zlotų (232,5 mln. eurų) vyriausybė įsipareigojo pervesti į ekologinių investicijų fondą. Taip siekiama sumažinti kritiką, neva valdžia neskiria reikiamo dėmesio žaliajai energijai.
Didžiąją dalį elektros Lenkija gamina iš vietinių akmens anglių, nors jos labiausiai teršia aplinką ir kenkia gyventojų sveikatai.
Ekonomistai jau seniai ragina daugiau investuoti į vėjo bei saulės jėgaines, statyti atominę elektrinę, bet TTP nenori pyktis su angliakasių profsąjungomis ir ignoruoja mokslininkų patarimus.
Kyšo politinis pamušalas
Dauguma verslo analitikų sudirbo šį TTP priimtą įstatymą – visiems suprantama, kad valdančioji partija taip pasielgė baimindamasi patirti nesėkmę rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose.
Buvęs energetikos ministras Januszas Steinhoffas sprendimą kompensuoti kainų augimą pavadino trumparegišku. Tai esą nepadės išvengti jų didėjimo ateityje, tačiau mažins energetikos įmonių galimybes atsinaujinti ir neskatins vartotojų taupyti energiją.
Opozicinės Valstiečių partijos seimūnas Miroslawas Kasprzakas piktinosi, jog elektros kainų įšaldymas valstybei kainuos labai brangiai, o po metų kainos vis vien pašoks, tik dar aukščiau.
Savo ruožtu premjeras Mateuszas Morawieckis gyrė priimtą įstatymą kaip būdą užtikrinti mažas kainas vartotojams. Tačiau jis taip ir neatsakė į parlamentarų klausimus, kas nutiks elektros kainoms 2020 metais.
