„Vis daugiau lenkų, kurie apsiperka Vokietijoje, baigdami viešnagę mūsų šalyje prisipildo degalų baką. Tai patvirtina Frankfurto prie Oderio degalinės darbuotojai“, – rašo MOZ. Sausio 2 dieną litras dyzelino ten kainavo 1,09 euro – pigiau nei Lenkijoje.
Laikraštis pažymi, kad tokią gerą dyzelino kainą (dar lapkričio mėnesį jo litras Vokietijoje kainavo beveik 40 centų daugiau) įtakoja dabartinis naftos kainų kritimas pasaulinėje rinkoje. Metų pabaigoje naftos barelis (maždaug 159 litrai) kainavo 46 dolerius (40,54 Eur), o spalio pabaigoje – beveik 72 dolerius (63,45 Eur).
„Deja, šis kainų kritimas mūsų nepasiekė“, – cituoja MOZ Slubicių miesto, esančio Lenkijoje, kitoje Oderio pusėje, degalinės darbuotojus. Dėl to vadinamasis degalų turizmas, kai vokiečiai važiuodavo į Lenkiją prisipilti degalų, bent jau laikinai apmirė. Vokiečiai nebevažiuoja pirkti dyzelino, o ir pačios degalinės nuima iškabas su degalų kainomis vokiečių kalba.
13 centų brangiau
Straipsnio autorius Dietrichas Schroederis konstatuoja, kad antrąją naujųjų metų dieną litras dyzelino Lenkijoje kainavo 5,17 zloto. Įvertinęs tos dienos euro kursą zloto atžvilgiu (1 Eur = 4,27 PLN), jis paskaičiavo, kad litras degalų kainavo apie 1,21 Eur, arba maždaug 13 centų brangiau nei Vokietijos pusėje. Įdomu tai, kad ir pasienyje su Vokietija įsikūrusios Lenkijos degalinės vežasi degalus iš Vokietijos, daugiausia iš Šveto.
Pasienio „degalų turizmą“ pateisina dar tik benzino kainos. Šis Lenkijoje vis dar pigesnis nei Vokietijoje – 1,09 Eur Slubicėse, 1,24 Eur Frankfurte prie Oderio. Nors, kaip teigia D.Schroederis, skirtumas jau buvo didesnis.
„Už viso to slepiasi mūsų vyriausybės politika, – cituoja MOZ vieną degalinės klientą lenką. – Energetikos koncernai, kurių dauguma vis dar priklauso valstybei, nepasirūpino, kad klientai gautų naudos iš kritusių kainų kaip galima greičiau“.
„Rinkimų manevras“
„Tačiau sunku rasti šiuos žodžius patvirtinančių įrodymų“, – sako D.Schroederis. Ir primena, kad gruodžio 28 dieną neeiliniame posėdyje Seimas iš tikrųjų priėmė įstatymą, užkertantį kelią didinti energijos kainas 2019 metais. „Opozicija tai laiko rinkimų manevru, nes rudenį Lenkijos laukia parlamento rinkimai, kuriuose valdančioji Teisės ir teisingumo partija nori pakartoti savo 2014 metų triumfą“, – teigia straipsnio autorius. Be sprendimo keisti akcizų įstatymą, Seimas taip pat pritarė Kainų skirtumo mokėjimo fondo įsteigimui. Iš šio fondo lėšų energetikos įmonėms bus kompensuojamos prarastos pajamos.
„Norint visa tai finansuoti iš valstybės biudžeto, vis dėlto reikėtų 9 mlrd. zlotų“, – cituoja MOZ Lenkijos laikraščio „Gazeta Wyborcza“ paskaičiavimą. „Todėl patogesnės progos užpelnyti daugiau pinigų iš degalų vyriausybei negali būti, tuo labiau, kad lyginant su rudeniu, degalų kainos sumažėjo ir Lenkijoje, nors ir ne taip staigiai, kaip Vokietijoje“, – konstatuoja Vokietijos laikraštis.
„Sunku prognozuoti, kiek ilgai truks dabartinė situacija. Trečiadienį, sausio 2 dieną, pasaulinės naftos kainos padidėjo 0,6 procento. Visos Vokietijos automobilininkų klubas (ADAC) bet kuriuo atveju pataria vairuotojams palyginti kainas, prieš prisipilant į baką degalų“, – baigia savo straipsnį D.Schroederis dienraštyje MOZ.
Parengė Leonas Grybauskas
