Ministerijos kraustynės į Kauną išgąsdino darbuotojus – jau dabar bėga lauk

Kol žemės ūkio ministras Giedrius Surplys dėlioja ministerijos perkėlimo į Kauną planus, iš darbo vienas po kito jau bėga Vilniuje įsikūrę jo pavaldiniai – jie nenori kasdienių kelionių, kurios dar ir papildomai kainuos.

Šiuo metu Vilniaus centre esančios Žemės ūkio ministerijos maždaug po metų čia turėtų nelikti. Ji įsikurs Kaune.<br>lrytas.lt koliažas
Šiuo metu Vilniaus centre esančios Žemės ūkio ministerijos maždaug po metų čia turėtų nelikti. Ji įsikurs Kaune.<br>lrytas.lt koliažas
Šiuo metu Vilniaus centre esančios Žemės ūkio ministerijos maždaug po metų čia turėtų nelikti. Ji įsikurs Kaune.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Šiuo metu Vilniaus centre esančios Žemės ūkio ministerijos maždaug po metų čia turėtų nelikti. Ji įsikurs Kaune.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
G.Surplys piešė rožinius planus.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
G.Surplys piešė rožinius planus.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Jan 9, 2019, 10:26 AM, atnaujinta Jan 9, 2019, 1:39 PM

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) visiškai persikelti į Kauną ketina iki 2020-ųjų pradžios, bet jau dabar iš jos pastato Vilniuje nešami kai kurie seni baldai.

Ministerijos koridoriuose irgi galima išgirsti užuominų apie kraustynes. Dalis darbuotojų laužo galvą, ar verta toliau dirbti šioje institucijoje.

Tuo metu ŽŪM apskaičiavo, kad Kaune reikės kone 2,5 karto mažesnio ploto patalpų nei dabartinės, esančios 9,1 tūkst. kvadratinių metrų.

Planuojama, kad ministerijos perkėlimas į Kauną, įskaičiuojant ir kompensacijas iš darbo išeinantiems darbuotojams, kainuos 1,13 mln. eurų.

Sulygino su „Žalgiriu“

G.Surplys aiškino, kad persikraustoma siekiant stiprinti Lietuvos vidurį, vykdyti ir atsakingą, ir naujovišką regioninę politiką.

„Keliame Kauno prestižą, kad Kaunas garsėtų ne tik „Žalgiriu“, bet ir tuo, kad miestas turi savo ministeriją. Taip pat keliame ekonominį potencialą, kuris galėtų didėti net iki 1 proc. Kauno BVP“, – kalbėjo ministras.

Važinėti neapsimokės

Ministras neneigė, kad dėl būsimo persikėlimo išeina dalis darbuotojų. Viena tokių – buvusi Mokslo ir inovacijų skyriaus vedėja Zita Duchovskienė, ŽŪM dirbusi septyniolika metų.

„Ministerijos vadovai bando sakyti, kad žmonių išėjimas yra natūrali kadrų kaita, bet ta kaita būdavo 1–2 proc. darbuotojų per metus, o dabar vien iš Mokslo ir inovacijų skyriaus, kuriame dirbo aštuoni žmonės, išėjo net trys.

Daugiausia darbuotojų išeina iš bendrų kompetencijų skyrių, tokių kaip teisės, finansų valdymo. Jie pajudėjo į kitas ministerijas, kitus darbus“, – pasakojo Z.Duchovskienė.

Buvusi ministerijos darbuotoja pripažino, kad šį darbą pakeitė būtent dėl kraustynių: „Apskaičiavau, kad man kasdien nuvažiuoti į darbą ir iš jo grįžti truktų 4–5 valandas, nes gyvenu prie Santaros klinikų, daug laiko sugaiščiau vykdama į stotį ir atgal.“

Iš namų į darbą tektų išvažiuoti 6 val. ryto, o grįžti – tik apie 20 val. Negana to, moteris nuogąstavo, jog už keliones iki Kauno ir atgal jai gali tekti mokėti iš savo atlyginimo.

Panašiais būsimais nepatogumais skundėsi dar keletas iš ŽŪM išėjusių darbuotojų.

Dėl tvarkos dar sprendžia

„Nutekėjimas tikrai vyksta, žmonės ieško darbo vietų Vilniuje. Negaliu sakyti, kad išeina drastiškai daug žmonių, nes jų ir ateina. Pernai per antrąjį pusmetį išėjo 33 žmonės, atėjo 19. Ta kaita nėra didesnė nei kitose ministerijose“, – aiškino G.Surplys.

Anot ministro, šiuo metu svarstoma, kad Vilniuje gyvenantys ŽŪM darbuotojai galėtų dirbti ir traukiniuose, o kelionės laikas būtų įskaičiuojamas į darbo valandas.

„Atrodo, šį klausimą spręsime pasirinkdami lankstų darbo grafiką. Manau, kad mūsų pradinė pozicija galėtų būti tokia: žmonės 5 darbo dienas per mėnesį dirbtų iš ten, kur jiems patogiau.

Tačiau esu atviras naujovėms ir manau, kad žmonės galėtų pagal lankstų darbo grafiką dirbti ir pusę mėnesio. Bus galima dirbti Vilniuje, namuose ar traukinyje“, – dėstė ŽŪM vadovas.

Ministras neatmetė galimybės, kad darbuotojams bus kompensuojamos ir kelionės į Kauną ir atgal: „Taip galėtų būti pereinamuoju laikotarpiu. Gal metus, gal dvejus. Būtų perkamas mėnesinis traukinio bilietas.“

Viceministras Venantas Griciūnas pridūrė, jog dėl kelionių kalbėta ir su „Lietuvos geležinkeliais“ – esą ministerijos darbuotojų patogumui galėtų būti derinami traukinių tvarkaraščiai.

Anot viceministro, kelionė į vieną pusę darbuotojui galėtų kainuoti apie 1,5–1,6 euro, o iš pradžių juos sumokėtų ŽŪM.

Ieškos patogių patalpų

Kol kas neaišku, kur naujoji ministerija galėtų įsikurti Kaune, bet tai nebūtinai turi būti naujos statybos patalpos. Tiesa, norima, kad jos būtų miesto centre.

Kaip aiškino ministerijos perkėlimo į Kauną projekto vadovė Vitalija Zumerienė, labiausiai bus atsižvelgta į patalpų energijos sąnaudas.

Patalpų nuomos konkursą planuojama skelbti vasario mėnesį, o jo laimėtoją paskelbti birželį. Gruodį būtų persikraustoma, o 2020-ųjų sausio pradžioje ŽŪM jau dirbtų Kaune.

„Turime mažiausiai 4–5 objektus, kurie galėtų dalyvauti mūsų paskelbtame konkurse ir atitiktų sąlygas“, – sakė V.Zumerienė.

Suabejojo darbo efektyvumu

Tuo metu Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis šias kraustynes vertina skeptiškai.

„Ar valstybei pigiau išlaikyti ministeriją Kaune? Dabar Vilniuje ministerija moka tik už jos ūkinę priežiūrą: elektrą, komunalines paslaugas, apsaugą.

O Kaune reikės mokėti dar ir už patalpų nuomą ar naujo pastato statybas, padengti persikraustymo išlaidas. Viską sudėjus bus daug brangiau“, – sakė asociacijos vadovas.

J.Sviderskis gerokai suabejojo ir dėl ministro darbo efektyvumo, nes jis keletą dienų per savaitę privalės dirbti Vilniuje: „Pirmadienį vyksta Vyriausybės narių pasitarimas Vyriausybės rūmuose, trečiadienį – Seimo komitetų posėdžiai, kuriuose dalyvauja ministras, viceministrai, skyrių vedėjai, po pietų – Vyriausybės posėdis, ketvirtadienį – Vyriausybės valanda Seime.

Taigi ministras ministerijoje bus labai labai retas svečias.“

Gali dirbti visur

Pats G.Surplys tokius nuogąstavimus atrėmė: „Nežinau, ar tai yra gerai, ar blogai, bet esu ministras, kuris turi telefoną ir moka juo naudotis. Turiu planšetinį kompiuterį.

Taigi jei manęs fiziškai nebūna ministerijoje, dar nereiškia, kad nedirbu. Aš dirbu mašinoje, dirbu ten, kur esu. Svarbu, kad būtų padaryti darbai.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: kokių klausimų vengia prezidentas G. Nausėda?