Organizacijos „Visuomeninė iniciatyva“ teigimu, nefinansuodama tikybos pamokų valstybė sutaupytų 1–2 mlrd. zlotų (232,5–465 mln. eurų), o nutraukusi dvasininkų draudimo finansavimą – dar apie 500 mln. zlotų (116 mln. eurų).
Neva tokiu atveju valstybė galėtų daugiau lėšų skirti investicijoms, algoms kelti, pensijoms, pašalpoms.
Pajamas skaičiuoja milijardais
Turint galvoje dabartinių valdančiųjų glaudžius ryšius su Bažnyčia toks įstatymas vargu ar gali būti priimtas.
Tačiau panašių siūlymų būta ir anksčiau, nors jie atmesti dėl baimės užsitraukti tikinčiųjų rinkėjų pyktį.
Vis dėlto ši iniciatyva tapo kaimyninės valstybės žiniasklaidai dar viena proga pataršyti Bažnyčios tarnų turtus, kurių ji tikrai nestokoja.
Buvo prisiminta, kad Varšuvos kardinolas Kazimierzas Nyczas prieš septynerius metus prasitarė, kad Bažnyčia aukų iš tikinčiųjų per metus surenka apie šešis milijardus zlotų (dabartiniu kursu – 1,4 mlrd. eurų).
Spėjama, jog visos pajamos yra gerokai didesnės, mat Bažnyčia daug uždirba iš žemės ir patalpų nuomos, knygų leidybos, taip pat ji pelnosi išduodama leidimus ant maldos namų stogų tvirtinti mobiliojo ryšio antenas.
Moka pagal parapijos dydį
Be to, kunigai uždirba teikdami tarpininkavimo paslaugas verslininkams, mat Bažnyčia yra atleista nuo muito, nekilnojamojo turto ir civilinių teisinių mokesčių.
Mokesčius už surinktas aukas ir paslaugas kunigai moka kas ketvirtį – jie priklauso ne nuo sumos, bet nuo parapijoje gyvenančių žmonių skaičiaus.
Per metus klebonai sumoka nuo 1,7 iki 6,2 tūkst. zlotų (395–1443 eurus) mokesčių, o jiems talkinantys vikarai – nuo 524 iki 2 tūkstančių zlotų (122–465 eurus).
Žurnalas „Polityka“ stebėjosi, kad vyriausybė nežino, kiek paramos už sklypus vyskupijos gauna iš Europos Sąjungos, nors Bažnyčia yra didžiausia žemių valdytoja šalyje ir jai priklauso per 160 tūkst. hektarų dirbamos žemės.
Turto vertė – nežinoma?
Teisės profesorius religijotyrininkas Pawelas Boreckis svarstė, kad vyskupai neviešina Bažnyčios turtų, nes baiminasi, kad tiesa apie tai gali papiktinti tikinčiuosius.
Tačiau Lenkijos katalikų bažnyčios ekonomistas kunigas Janas Droba prieš keletą metų tvirtino, kad Bažnyčia yra nepajėgi suskaičiuoti savo turtų, todėl to ir neskelbia.
Užtat giriasi, kad šalyje yra 17 tūkst. 533 bažnyčios ir kasmet pastatoma po kelis šimtus naujų.
Tose bažnyčiose dirba 28 546 kunigai, yra per 23 tūkst. vienuolių moterų ir pusantro tūkstančio vienuolių vyrų.
Bažnyčiai priklauso 1240 vaikų darželių ir pradinių mokyklų, 417 vidurinio lavinimo ir 69 aukštosios mokyklos.
Be to, jos nuosavybėje yra 33 ligoninės, 244 gydymo ambulatorijos, 267 senelių namai, 538 vaikų namai, 1820 šeimos konsultavimo centrų, 1462 paauglių auklėjimo centrų.
Šioms sveikatingumo bei švietimo įstaigoms finansavimą skiria valstybė. Ji kunigams bei vienuoliams apmoka ir 80 procentų jų sveikatos bei socialinio draudimo įmokų.
Fondo nesiryžo panaikinti
Lenkijos dvasininkų draudimo įmokos yra kompensuojamos iš specialaus valstybinio fondo, kuris buvo įsteigtas 1950 metais kaip atlygis už nacionalizuotą turtą. Išsivadavusi iš komunizmo 1989-aisiais Lenkija grąžino vyskupijoms turtus, bet šio fondo nepanaikino.
Valstybė moka algas beveik 15 tūkstančių kunigų, dirbančių tikybos mokytojais mokyklose. Atlyginimus gauna ir kunigai, dirbantys kapelionais ligoninėse, kariuomenėje, policijoje, pasienio tarnyboje, kalėjimuose.
Lietuvoje privilegijų irgi nestinga
Mūsų šalyje tradicinėmis pripažintos religinės bendruomenės irgi naudojasi daugybe lengvatų. Pavyzdžiui, dvasininkams ir patarnaujantiems asmenims išlaikyti gaunamos pajamos laikomos neapmokestinamosiomis. Sumokėti 15 proc. reikia tik tuo atveju, jei šie pinigai gaunami iš užsienio.
Už dvasininkus bei vienuolius minimalias įmokas pensijai, kaip ir privalomojo sveikatos draudimo mokestį, sumoka valstybė. Tiesa, ligos ar motinystės (tėvystės) išmokos, kurias gauna dvasininkai ir patarnaujantys asmenys, apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu.
Katalikų bažnyčiai ir kitoms tradicinėms religinėms bendruomenėms nereikia mokėti nekilnojamojo turto mokesčių.
