Varėniškiai tvirtina tapę garsaus darbdavio įkaitais: „Algų nemoka, bet iš darbo neatleidžia“

Kelis mėnesius vienoje Varėnos įmonėje be atlyginimų dirbę darbuotojai teigė pasijutę įkaitais, mat parašę prašymus išeiti iš darbo iš valstybės institucijų sužinojo, kad niekas jų iš darbo neatleido. Įmonės vadovas žurnalistams tikino, kad darbuotojų atleidimo įmonė nevilkino.

Darbuotojai tikisi, kad įmonė padengs įsiskolinimus.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Darbuotojai tikisi, kad įmonė padengs įsiskolinimus.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Darbo ginčų komisija tenkino darbuotojų reikalavimus.<br>M.Patašius
Darbo ginčų komisija tenkino darbuotojų reikalavimus.<br>M.Patašius
Darbuotojai buvo susirūpinę dėl atleidimo klausimo.
Darbuotojai buvo susirūpinę dėl atleidimo klausimo.
Darbuotojai tikisi, kad įmonė padengs įsiskolinimus.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Darbuotojai tikisi, kad įmonė padengs įsiskolinimus.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

2019-01-14 14:16, atnaujinta 2019-01-14 20:14

Darbuotojus neva „ore pakabinusiai“ įmonei vadovauja Vytautas Petrauskas (54m.), kuris, būdamas įvairiems kreditoriams skolingas daugiau nei milijoną eurų ir teigdamas, kad jo atlyginimas siekia vos 900 eurų per mėnesį, praėjusiais metais kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydamas iškelti jam asmeninio bankroto bylą. Tą kartą teismas, įvertinęs daug abejonių kėlusias situacijos aplinkybes, V.Petrauskui bankrutuoti neleido.

Pinigų nemoka, iš darbo neatleidžia

„Atlyginimų darbuotojai negauna nuo rugsėjo mėnesio, bet tai dar ne viskas, nes net ir parašius prašymą išeiti iš darbo įmonė jo netenkino“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo varėniškis Rimantas Lapinskas. Jis, kaip ir kiti varėniškiai, šioje įmonėje dirbo apie metus – nuo pat jos veiklos pradžios.

Vyras teigė, kad tokių nekasdienėje situacijoje atsidūrusių darbuotojų yra daugiau apie dvidešimt, ir nors atsakingos valstybės institucijos mėgina pagelbėti darbdavio pinklėse atsidūrusiems darbuotojams, darbdavio nenoras spręsti problemą viską itin apsunkina.

„Darbdavys mus ignoruoja“, – sakė pašnekovas. R.Lapinskas pasakojo, kad praėjusių metų pabaigoje darbuotojų skaičius buvo mažinamas ir dalis jų atleisti, bet keletas palikti „dirbti“, nors įmonėje visi darbai sustojo. Darbuotojo žiniomis, įmonės veikla sustabdyta.

„Žmonės ieškojo išeičių, kai kas turėjo nedarbingumą dėl ligos, bet net ir aktyviai reikalaujant įmonės vadovybė neatiduoda reikiamų pažymų apie uždarbį ir įsiskolinimus darbuotojams ir taip užkerta kelią bet kokiems kitiems galimiems veiksmams, bet viskas atsimuša lyg į sieną.

Kai iš įmonės gautus dokumentus pristatėme atitinkamoms institucijoms Alytuje, jų darbuotojai negalėjo nuslėpti šypsenų, dokumentai neatitiko jokių jiems taikomų reikalavimų“, – kalbėjo jis.

R. Lapinsko teigimu, įmonės vadovas su darbuotojais bendrauja, telefonu atsiliepia, bet viskas ir lieka tik pažadais.

„Kai lankėmės Darbo inspekcijoje, įmonės direktorius patvirtino, kad su visais darbuotojų reikalavimais sutinka, bet kas iš to... Viena kolegė kreipėsi į Darbo biržą, bet ten išgirdo, kad tebėra dirbanti savo ankstesniame darbe, nors moteris manė, kad darbdavys jos prašymą atleisti seniai patenkinęs“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad įmonės įsiskolinimai darbuotojams siekia po 3–4 tūkst. eurų.

Vyras tikina iš įmonės administracijos sužinojęs, kad pagaliau jo prašymas atleisti jį iš darbo yra patenkintas, bet tai neguodžia: „Štai, pavyzdžiui „Sodroje“ aš vis dar „kabau“. Nesu gavęs jokio patvirtinimo, kad mane tikrai atleido.“

Žinios apie direktorių nustebino

Tai, kad įmonės vadovas yra kreipęsis dėl asmeninio bankroto bylos iškėlimo, jo vadovaujamos įmonės darbuotojai sužinojo praėjusių metų lapkritį.

Juos itin nustebino teisme įvardytos skolos ir verslo užmojai. Pašnekovo teigimu, vadovas visuomet kūrė sąžiningo žmogaus įvaizdį, stengėsi bendrauti su darbuotojais.

Į klausimą, ar pelningai veikė varėniškius įdarbinusi įmonė, R.Lapinskas atsakė: „Įmonė, kurioje dirbome, veikė tikrai pelningai, jokia pagaminta produkcija neužsistovėdavo, būdavo iš karto išvežama. Dėl ko taip pakrypo reikalai, esama įvairių versijų – vieni sako, kad situacija komplikavosi dėl vadovo veiksmų, vadovas tvirtina, kad kalti akcininkai, ir taip stumdo atsakomybę vieni kitiems...“

Tinklalapyje rekvizitai.lt skelbiama, kad, 2019 m. sausio 7 dienos duomenimis, UAB „Carbonis“ skola „Sodrai“ siekė 9334,90 euro.

Įmonės vadovas: „Nedarbingumu piktnaudžiavo darbuotojai“

Naujienų portalas lrytas.lt keletą kartų bandė susisiekti ir apie situaciją Varėnoje pasikalbėjo su pačiu įmonės „Carbonis“ vadovu.

„Darbuotojai atleisti tada, kai tai priklausė padaryti. Koks tikslas įmonei neatleisti darbuotojų ir mokėti atlyginimus? Ar tame yra logikos? Įmonė sprendžia finansinius klausimus ir su darbuotojais atsiskaitys.

Supraskite, jei įmonė nemoka pinigų, ji gauna baudas, kur logika, kad įmonei naudinga laikyti darbuotojus. Darbuotojai, sužinoję, kad bus atleidžiami, ėmė nedarbingumo lapelius ir vilkino laiką“, – aiškino V.Petrauskas ir pridūrė, kad nedarbingumo lapelius darbuotojai buvo suinteresuoti tęsti.

Įmonės vadovas teigė, kad darbuotojams buvo išsiųsti pranešimai, ir praėjus mėnesiui po šių pranešimų išsiuntimo jie buvo atleisti.

„Gerai, kad darbuotojai kreipėsi į darbo ginčų komisiją, jie tam turi teisę ir nieko nenorime užginčyti“, – teigė jis ir pasiūlė pasidomėti situacija, kai sužinoję apie atleidimą darbuotojai masiškai susirgo.

Paklaustas, kaip vertina darbuotojų teiginius, kad įmonė veikė pelningai, įmonės vadovas atsakė klausimu: „Koks darbuotojas gali nuspręsti, ar įmonė veikia pelningai? Mes verslo nemariname. Artimiausiu metu ketiname atsiskaityti su darbuotojais ir galvosime, ką daryti toliau. Įmonė turi turto, yra ką parduoti“, – kalbėjo V.Petrauskas ir pridūrė, kad Varėnos savivaldybėje verslo perspektyvų tikrai yra.

Kalbinamas apie asmeninio bankroto siekimą pašnekovas atsakė šia tema kalbėti nenorintis.

Darbo ginčų komisija situaciją žino

Alytaus valstybinės darbo inspekcijos Darbo ginčų komisijos pirmininkė Rasa Radauskienė naujienų portalui lrytas.lt teigė, kad nuo praėjusių metų lapkričio 19 dienos gauta 15 darbuotojų skundų dėl šios įmonės veiklos.

Darbuotojai kreipėsi, kad Darbo ginčų komisija imtųsi individualių darbo ginčų nagrinėjimo.

„Svarbiausias klausimas nagrinėjant minėtus darbo ginčus – neišmokėtas darbo užmokestis ir galutinis atsiskaitymas. Šiandien jau yra išnagrinėta 13 pateiktų prašymų, visų darbuotojų prašymai pripažinti tenkintinais – nuspręsta išieškoti neišmokėtą darbo užmokestį, delspinigius bei netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką“, – apie apie situaciją kalbėjo R. Radauskienė. Jei per mėnesį darbdavys šio sprendimo neapskųs, darbuotojai galės kreiptis į antstolius dėl skolos išieškojimo.

Anot Darbo ginčų komisijos pirmininkės, nebuvo inicijuoti ginčai dėl atleidimo iš darbo teisėtumo: „Darbuotojai nekėlė reikalavimų dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Kalbant apie darbuotojų skaičių, tai nuo įmonės veiklos pradžios, kai būta 38 darbuotojų, dabar yra tik penki.“

Tiesa, dalis darbuotojų išėjo savo noru, dalis buvo atleisti remiantis Darbo kodekso 57 str. 1 dalies 1 punktu (57 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, 1 dalies pirmame punkte teigiama: darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa perteklinė dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla).

R.Radauskienės teigimu, pats įmonės vadovas V.Petrauskas neapsilankė nė viename Darbo ginčų komisijos posėdyje ir atsiliepimų į pareikštus reikalavimus nepateikė nė vienu atveju.

Teisme – margos istorijos

„Lietuvos rytas“ jau rašė, kad pernai asmeninio bankroto bylos siekęs V.Petrauskas pasakojo, kad jo finansinės bėdos prasidėjo maždaug prieš dešimtmetį, kai vienas pažįstamas pasiūlė investuoti Rusijoje – Kursko mieste pirkti žemės sklypą.

Vilnietis teigė už sklypą Rusijos bendrovei pervedęs 600 tūkst. JAV dolerių (528 tūkst. eurų). 2010 metais bendrovė Rusijoje bankrutavo, o investuoti pasiūlęs jo pažįstamas dingo.

Nesėkmę patyrė ir kitas projektas, tiesa, vykdytas jau kaimyninėje Baltarusijoje, kur V. Petrauskas ėmėsi prekybos centro statybų Gardine.

Teisme jis pasakojo, jog įkalbėtas vieno pažįstamo į verslą Baltarusijoje investavo 290 tūkst. eurų, bet prekybos centras taip ir nebuvo pastatytas. Verslas V.Petrauskui nesisekė ir Lietuvoje, mat 2013 metais įkūręs bendrovę „Dereka“ jis nusprendė statyti medžio anglių perdirbimo gamyklą, bet ir šis projektas nebuvo realizuotas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.