Vėl – lyderių pozicijoje
Susumavus praėjusiųjų metų veiklos rezultatus, KVJU direkcija fiksavo net keturis rekordus. Labiausiai džiugina pasiekta didžiausia per visą Klaipėdos uosto gyvavimo istoriją bendroji krova - beveik 46,6 mln. tonų (7,9 proc. daugiau nei 2017 m.).
Finansiniai rezultatai irgi buvo geriausi – gauta 63,74 mln. eurų pajamų (7 proc. daugiau nei užpernai), o grynasis pelnas prieš apmokestinimą šoktelėjo iki 35 mln. eurų (10 proc. daugiau).
KVJU direkcija iš savo pelno valstybės biudžetui dividendais šiemet privalės atseikėti apie 27 mln. eurų. Infrastruktūros plėtrai iš uždirbtų lėšų (žemės nuomos ir uosto rinkliavų) liks apie 8 mln. eurų, nors šiemet investicijoms suplanuota skirti apie 50 mln. eurų.
“Pernai pagal krovos apyvartą vėl aplenkę Latvijos ir Estijos uostus, išlikome lyderių pozicijoje. Į uosto infrastruktūros plėtrą investuota 38,8 mln. eurų – 11 mln. eurų daugiau nei užpernai, tad numatyta statybų programa įvykdyta su dideliu kaupu“, - džiaugėsi laikinasis KVJU direkcijos vadovas Vidmantas Paukštė.
Atplaukė daugiau laivų
Įspūdingai išaugo Klaipėdos uostą aplankiusių įvairaus tonažo prekybos laivų skaičius. Pernai tarp jų buvo tuzinas ilgesnių nei 360 metrų okeaninių milžinų, plukdančių konteinerius. Jūrų keltais plaukė 376 tūkst. 596 keleiviai - 1,6 proc. daugiau nei pernai.
Pastaruoju metu į Klaipėdos uostą atplaukdavo mažiau laivų, bet jie buvo didesnės talpos. O pernai tendencija pasikeitė, nors prie krantinių, kaip ir anksčiau, buvo švartuojami rekordinio dydžio konteinervežiai.
„Bendrasis laivų skaičius uoste padidėjo. Iš viso aptarnavome 7081 prekybos laivą - 7,8 proc. daugiau nei užpernai“, - kalbėjo KVJU kapitono pavaduotojas Eduardas Ringis.
Atgija konteinerių srautas
Tai, kad Klaipėdos uostui pavyko ganėtinai aršios konkurencijos sąlygomis augti ir išlikti lyderiu, yra ne tik direkcijos, bet krantinių naudotojų, valstybinės įmonės „Lietuvos geležinkeliai“, autovežėjų nuopelnas.
„Jeigu visas jūrų transporto kompleksas nebūtų konkurencingas, uostas ir valstybė iš jo nebūtų gavusi tokios grąžos“, – tvirtino KVJU direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.
Klaipėdos jūrų uosto raumenis augina konteineriai – jų krauta 2,9 mln. tonų daugiau nei užpernai. Fiksuota rekordinė trąšų, ro-ro krovinių apyvarta, tačiau sumenko grūdinių kultūrų ir naftos produktų krova – beveik po milijoną tonų.
A. Drungilas labiausiai apgailestavo dėl sumažėjusio naftos produktų ir grūdų srauto: „Jeigu šių produktų krova būtų buvusi tokia, kaip anksčiau, metų krova Klaipėdos uoste peršoktų 51 mln. tonų ribą“.
Baltarusiai siunčia trąšas
KVJU direkcija neatskleidė visų krovinių dinamikos, tik pažymėjo, jog pernai pagal krovos apyvartą pirmavo Birių krovinių terminalas (BKT). Dalį šios įmonės akcijų valdo Baltarusijos trąšų pramonės milžinas „Belkalij“.
Prie BKT krantinių į laivus suberta apie 13 mln. tonų trąšų - 3 mln. tonų daugiau nei užpernai. Viliojami eksportuoti savo produktus per Rusijos uostus, o ne per Baltijos šalių uostus baltarusiai renkasi Klaipėdą.
„Birių trąšų terminalas pagal krovą pernai pirmą kartą aplenkė ilgametę lietuviškų krovos įmonių lyderę – koncerno „Achemos grupė“ valdomą Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją („Klasco“)“, - sakė A. Drungilas.
Nesnaudžia ir kaimynai
Baltijos jūros regione krovinių apyvarta taip pat didėjo – ją labiausiai augino konteineriai, anglis, mediena. Sumenkus žalios naftos tiekimams, praėjusieji metai, pasak A. Drungilo, nebuvo geri tik didžiausiems Rusijos uostams Suomijos įlankoje - Ust Lugai ir Primorskui.
Skaičiuojant tonomis pernai didžiausias krovinių prieaugis buvo fiksuotas Sankt Peterburgo uoste. Klaipėda - antra, o Ryga, kurios apyvarta augo dėl didėjusių anglies srautų – trečioje vietoje.
„Klaipėdoje apie 40 proc. krovinių sudaro užsienio produktai. Grėsmių yra įvairių, visko nenumatysi, todėl šiemet planuojame šiek tiek mažesnę 45,1 mln. tonų krovą“, - į ateitį optimistiškai žvelgia A. Drungilas.
KVJU direkcija uosto rekordus sieja ir su krovos įmonėje „Klaipėdos Smeltė“ atgijusiu regioniniu konteinerių skirstymo terminalu – nuo gegužės čia švartuojasi didžiuliai okeaniniai laivai.
