Ukrainoje, remiantis įvairiais skaičiavimais, 50–60 proc. gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos. Tai reiškia, kad šalis pateko, kaip sako ekonomistai, į „skurdo spąstus“.
Jų esmė dviem žodžiais tokia. Skurdas neleidžia deramai išsimokslinti. Dėl blogo išsimokslinimo nėra galimybių diegti pažangių technologijų ir padidinti darbo našumą. Nedidinant darbo našumo, BVP vienam gyventojui nedidėja. Vadinasi, vėl nėra pinigų švietimui ir mokslui. Ratas užsidarė.
Ekonomistai jau 40–50 metų bando rasti receptų, kaip ištrūkti iš skurdo spąstų. Visokiausių rūšių modeliai – neokeinsiniai (kalbama apie britų ekonomisto Johno Maynardo Keynes`o ekonominės politikos nuostatas. – Red.), neoklasikiniai, instituciniai ir kt. – nurodo tam tikrą kryptį. Tačiau visi jie paremti prielaida, kad ekonomika turi neribotus pigios darbo jėgos išteklius, kuri neturi kur išvykti ieškoti geresnio darbo.
Ekonomistų mąstymu, šis veiksnys leis porą dešimtmečių įšaldyti atlyginimus pragyvenimo minimumo lygyje ir paaukoti vieną kartą (generaciją kaip vergus), kad būtų galima „paleisti“ dvi tris pagrindines pramonės šakas, kurios trauks paskui save visą ekonomiką.
Tačiau Ukrainai net ir šie griežti modeliai netinka, kadangi ukrainiečiai masiškai išvažiuoja dirbti į užsienį, o darbo jėgos ištekliai tirpsta tiesiog akyse. Todėl vietiniai verslininkai yra priversti didinti darbo užmokestį realiai nedidindami darbo našumo. Tai sukelia infliaciją, patiriami nuostoliai, prarandamas konkurencingumas ir privedama iki bankroto.
Siekdami to išvengti, verslininkai yra priversti susivienyti su valdininkija, kuri gelbėja verslą neatlyginamu kapitalu, vogdama biudžeto lėšas arba teikdama preferencijas ir rentas. Na, iš tiesų, negi imsi paskolą, mokėdamas 25 proc. metinių palūkanų! Tai ir yra pagrindinė korupcijos priežastis šalyje. Ir tai paaiškina, kodėl šios šalies valdininkai ir jėgos struktūrų pareigūnai realiai valdo visą bent kiek svarbesnį verslą šalyje.
Be vogimo iš biudžeto Ukrainos ekonomika greitai žlugs. Todėl visi bandymai įveikti korupciją ar kontrabandą, atskirti verslą nuo valdžios ir pan. dabar yra pasmerkti nesėkmei. Teorinio modelio, kuris leistų Ukrainai ištrūkti iš skurdo spąstų, ekonomikoje nėra. Niekas nežino, ką daryti su Ukrainos ekonomika, net TVF. Todėl skurdas Ukrainoje – tai, deja, daugeliui dešimtmečių. O galbūt ir visiems laikams, baigia savo straipsnį liūdna gaida A.Golovačiovas portale glavred.info.
Nelinksmieji kalneliai
Ukrainos gyventojų pragyvenimo lygis smunka, o komunalinių paslaugų kainos ir produktų kainos auga. Opozicija skaičiuoja, kad per penkerius metus pragyvenimo minimumas ir minimali pensija realiai sumenko daugiau nei dusyk. Tuo metu dujų kainos pašoko daugiau nei dešimt sykių, kilo ir šilumos bei elektros tarifai.
2018 m. pagal pragyvenimo lygį Ukraina pasauliniame reitinge, kurį sudaro britų analitikų centras „The Legatum Institute“, buvo 111-oje vietoje iš 149 į sąrašą įtraukiamų valstybių. Tai tik viena pozicija aukščiau nei 2017 metais. Beje, užpernai metų rodiklis – penkiomis pozicijomis prastesnis, nei buvo 2016-aisiais.
„Minimali pensija 2013 m. siekė 118,8 JAV dolerio, o 2018 m. gruodžio 1-ąją neviršijo ir 53,2 JAV dolerio“, – skelbia Ukrainos „Opozicinės platformos – už gyvenimą“ narys Viktoras Medvedčiukas.
Pragyvenimo minimumas per penkerius metus šalyje sumenko 2,2 karto – nuo 147,2 JAV dolerio iki 65,9 JAV dolerio. „Valdžios cinizmui nėra ribų: 150 JAV dolerių minimali alga pateikiama kaip vienas didžiausių laimėjimų“, – V.Medvedčiuką cituoja gazeta.ru.
Nuo šių metų minimali alga Ukrainoje – 148,4 JAV dolerio. Vidutinė alga per vienuolika pernai metų mėnesių šalyje buvo 320,9 JAV dolerio. Opozicijos atstovas tikina, kad to pavyko pasiekti tik dėl to, kad buvo didinamos algos valstybės tarnautojams ir valstybės įmonių vadovams. Iki Maidano vidutinė alga buvo 408,6 JAV dolerio.
Tačiau vien tarifas dujoms pakilo 11,8 karto. Čia nepraleido progos pasisakyti dar vienas opozicinės partijos narys, Vadimas Rabinovičius iš „Opozicinio bloko“ Aukščiausioje Radoje. Savo feisbuke jis rašė, kad, didinama šildymo kainas Ukrainos valdžia „žudo“ pensininkus.
Sąskaitos už šildymą sausį padidės dar 24 procentais. V.Rabinovičiaus skaičiavimais, po tokio šuolio vien komunaliniams mokesčiams pensininkai Ukrainoje turės atseikėti 90, o kai kurie – net ir 120 proc. savo pensijos.
Tarifai dujoms kyla dėl to, kad Ukraina, siekdama paskolos, įsipareigojo Tarptautiniam valiutos fondui. Dar spalį Kijevui sutarus su TVF dėl paramos, Ukraina, kad gautų naują paskolą, priėmė subalansuotą biudžetą su deficitu, ne didesniu nei 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto. Taip pat pasižadėjo etapais liberalizuoti dujų vidaus rinką siekiant europinių dujų kainų.
Nuo 2018 m. lapkričio 1 d. dujos gyventojams pabrango 23,5 proc., o nuo šių metų gegužės kaina ūgtels dar 15 procentų. Pasiekti Europoje vyraujančias dujų kainas numatyta 2020 metais.
Tokie žingsniai leido Ukrainai gruodžio pabaigoje gauti pirmąją paskolos dalį – 1,4 mlrd. JAV dolerių.
Anksčiau šalies premjeras Vladimiras Groismanas aiškino, kad nedidindama dujų kainų šalis negalėtų gauti finansinės paramos, o tai reiškia, kad Ukrainai grėstų defoltas.
Parengė Leonas Grybauskas
