Ši medžiaga yra skirta vyresniems nei 18 metų skaitytojams.
Ar jums jau yra 18 metų?
Ne

Mėsą ES šalims tiekiančios Lenkijos skerdykloje – vaizdai ne silpnų nervų žmonėms

„Jei tokia mėsa buvo įvežta iš Lenkijos į kitą šalį, joje turėtų skubiai sukrusti visos priežiūros tarnybos“, – britų dienraščiui „The Guardian“ pareiškė Karališkojo Belfasto universiteto profesorius Chrisas Elliotas.

 Europoje nuskambėjo ne vienas skandalas, kai su gyvūnais buvo elgiamasi itin blogai. <br> „Scanpix“ nuotr. 
 Europoje nuskambėjo ne vienas skandalas, kai su gyvūnais buvo elgiamasi itin blogai. <br> „Scanpix“ nuotr. 
Lenkija ne kartą atsidūrė akiratyje dėl pažeidimų mėsos sektoriuje. <br>D.Umbraso nuotr.
Lenkija ne kartą atsidūrė akiratyje dėl pažeidimų mėsos sektoriuje. <br>D.Umbraso nuotr.
Ligotų ar kritusių galvijų mėsa iš Lenkijos galėjo patekti ir į kitas valstybes.<br>Nuotr. iš LR archyvo
Ligotų ar kritusių galvijų mėsa iš Lenkijos galėjo patekti ir į kitas valstybes.<br>Nuotr. iš LR archyvo
Lenkija ne kartą atsidūrė akiratyje dėl pažeidimų mėsos sektoriuje. <br>D.Umbraso nuotr.
Lenkija ne kartą atsidūrė akiratyje dėl pažeidimų mėsos sektoriuje. <br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jan 29, 2019, 1:48 PM, atnaujinta Jan 29, 2019, 2:49 PM

Taip britų maisto saugumo specialistas pakomentavo skandalingą pranešimą, jog Lenkijoje veikė skerdykla, tiekusi pirkėjams sergančių ir nugaišusių karvių mėsą.

Tarptautinio atgarsio sulaukta kilus įtarimų, kad sveikatai pavojinga mėsa iš skerdyklos Kalinovos kaimelyje, esančiame netoli Mazovijos Ostruvos miesto, galėjo patekti ne tik ant lenkų, bet ir kaimyninių šalių prekystalių.

„Lietuvos rytui“ Mazovijos Ostruvos miesto policijos atstovė Marzena Laczkowska teigė, kad tyrimas dar nebaigtas, todėl ji negalinti patvirtinti informacijos, kad mėsa iš šios skerdyklos buvo gabenama į Lietuvą.

Tačiau prieš šešerius metus kilus panašiam skandalui paaiškėjo, kad nugaišusių karvių skerdiena buvo tiekiama mūsų šalies prekybininkams. Tada nuošaliuose Podubuvkos bei Ignatovičnos kaimeliuose netoli Kaliningrado sienos veikusi skerdykla irgi supirkinėjo sergančias ir nugaišusias karves, o jų mėsą pardavinėjo kaip kokybišką.

Naują aferą atskleidė televizija TVN, kurios žurnalistas slapta įsidarbino skerdykloje. Paaiškėjo, kad dieną įmonė priiminėdavo į skerdyklą veterinarų patikrintus sveikus gyvulius, o naktimis vykdė visai kitokią veiklą.

Į skerdyklą tada buvo vežamos sergančios, merdėjančios arba netgi nugaišusios karvės, iš kurių paruoštą mėsą veterinaras antspauduodavo kaip tinkamą jos net netyręs. Žurnalistas slapta nufilmavo sukrečiančius vaizdus, kuriuose matyti, kad į skerdyklą atvežtos karvės ne tik nepaeina, bet ir vos praveria akis.

Merdėjantys gyvuliai iš mašinų buvo ištraukti pririšant virvę prie kūno ir elektriniu varikliu tempiant į cechą.

Skerdyklos senbuviai naujoką mokė, kad žaizdų vietas ar pajuodusią, pūliuojančią mėsą reikia nupjovus išmesti, o kitą dėti į šaldytuvus kaip tinkamą.

Vienas darbininkas prasitarė, kad po darbo skerdykloje nebeperka jautienos parduotuvėse, nes bijo, kad ji gali būti sergančių ar kritusių galvijų. Kitas vyriškis teigė, jog niekada nebevalgo ir kebabų, nes būtent kebabinių savininkai esą noriai perka pigesnę mėsą iš jų skerdyklos.

Surinkęs pakankamai nusikaltimo įrodymų žurnalistas po kelių savaičių naktį į skerdyklą atvyko su filmavimo komanda ir iškvietė policiją. Įmonės savininkai ir darbininkai puolė slėpti apgaulės pėdsakų, vienas vairuotojas su gyvulių pilna mašina bandė pabėgti, o vėliau, palikęs krovinį ir automobilį, paspruko.

Mazovijos regiono veterinarijos inspektorius jau kitą dieną iš pareigų atleido 2 veterinarus, kurie skerdykloje netikrindavo naktį atvežamų gyvūnų.

TVN atskleidė, kad prekyba sergančiomis ir dvesiančiomis karvėmis yra labai pelningas nelegalus verslas.

Už sergančios karvės numarinimą ūkininkai turi veterinarui sumokėti 500 zlotų (116 eurų), o už gyvulio utilizavimą papildomai reikia pakloti po 200–300 zlotų (46,5–70 eurų).

Tokių išlaidų galima išvengti pardavus sergančią karvę nelegaliems supirkėjams. Pastarieji už jas moka 300–1000 zlotų (70–233 eurus), todėl dalis ūkininkų susigundo pasiūlymais.

Labiausiai iš tokios veiklos uždirba skerdyklos.

Jos už sveiką karvę vidutiniškai moka po 2,5 tūkst. zlotų (582 eurus), o už merdėjančią – 3–5 kartus mažiau.

TVN teigimu, dalis nedidelių skerdyklų supirkinėja vien leisgyvius ar kritusius gyvulius.

Tokios skerdyklos veikia visoje šalyje, o skelbimų apie sergančių karvių supirkimą apstu visuose rajoniniuose laikraščiuose.

TVN teigė, kad tokie nusikaltimai seniai nėra naujiena teisėsaugos ir veterinarijos institucijoms, tačiau jos neskiria tam pakankamai dėmesio. Iki šiol tik keli tokių įmonių savininkai buvo nuteisti, bet už grotų nepateko nė vienas veterinaras, ūkininkas, supirkėjas ar skerdyklų darbuotojas, todėl verslas klesti toliau.

Kritikos strėlių kliuvo ir politikams

Žiniasklaidoje pastaruoju metu apstu kritikos dėl veterinarijos tarnybos ir policijos neveiklumo. Tačiau labiausiai kaltinami politikai, kurie, nenorėdami pakenkti ūkininkams ir mėsos importuotojams, tokius skandalus stengiasi kuo greičiau užglaistyti.

Lenkija yra viena didžiausių mėsos ir maisto produktų eksportuotojų ES. Tačiau dėl prastos kontrolės prieš keletą metų šalis buvo minima kaip viena arklienos skandalo kaltininkių, mat keli nesąžiningi verslininkai vietoj jautienos ir avienos į ES rinką tiekė pigesnę arklių mėsą.

Prieš 7 metus atskleista, kad vietoj valgomosios druskos į mėsos bei konditerijos gaminius daugybė įmonių bėrė pigesnę techninę, tačiau vyriausybė atsisakė paskelbti nesąžiningų bendrovių pavadinimus ir taip apsaugoti pirkėjų sveikatą. Čekijos vyriausybė tada apkaltino Lenkiją slepiant nuo jos svarbią informaciją ir paragino šalies gyventojus nepirkti lenkiškų produktų.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.