Vilniečio rūboholiko patirtis: kainos „skudurynuose“ priverčia nustebti

Prekybos dėvėtais drabužiais apyvarta šalyje sulig kiekvienais metais auga, tačiau apsiperkantieji pastebėjo, kad kartu kyla ir tokių prekių kainos. Tai labiausiai juntama didžiuosiuose miestuose.

P.Kondratavičius: „Eidamas į dėvėtų drabužių parduotuves žinok, ko nori.“<br>Lrytas.tv momentinis kadras
P.Kondratavičius: „Eidamas į dėvėtų drabužių parduotuves žinok, ko nori.“<br>Lrytas.tv momentinis kadras
Dėvėti drabužiai ar naudota patalynė Lietuvą dažniausiai pasiekia iš Jungtinės Karalystės, tačiau kokybė vis prastėja.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Dėvėti drabužiai ar naudota patalynė Lietuvą dažniausiai pasiekia iš Jungtinės Karalystės, tačiau kokybė vis prastėja.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Už išskirtinio dizaino rankinę, primenančią magnetofoną, anoniminis rūboholikas Paulius mokėjo vos kelis eurus.<br>Lrytas.tv momentinis kadras
Už išskirtinio dizaino rankinę, primenančią magnetofoną, anoniminis rūboholikas Paulius mokėjo vos kelis eurus.<br>Lrytas.tv momentinis kadras
Itin sunku prognozuoti, kokie drabužiai kiekvienoje vietoje bus perkami. Yra modelių, kurie nei nauji, nei dėvėti nėra populiarūs.<br>D.Umbraso nuotr.
Itin sunku prognozuoti, kokie drabužiai kiekvienoje vietoje bus perkami. Yra modelių, kurie nei nauji, nei dėvėti nėra populiarūs.<br>D.Umbraso nuotr.
Itin sunku prognozuoti, kokie drabužiai kiekvienoje vietoje bus perkami. Yra modelių, kurie nei nauji, nei dėvėti nėra populiarūs.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Itin sunku prognozuoti, kokie drabužiai kiekvienoje vietoje bus perkami. Yra modelių, kurie nei nauji, nei dėvėti nėra populiarūs.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Itin sunku prognozuoti, kokie drabužiai kiekvienoje vietoje bus perkami. Yra modelių, kurie nei nauji, nei dėvėti nėra populiarūs.<br>V.Balkūno nuotr.
Itin sunku prognozuoti, kokie drabužiai kiekvienoje vietoje bus perkami. Yra modelių, kurie nei nauji, nei dėvėti nėra populiarūs.<br>V.Balkūno nuotr.
Itin sunku prognozuoti, kokie drabužiai kiekvienoje vietoje bus perkami. Yra modelių, kurie nei nauji, nei dėvėti nėra populiarūs.<br>V.Balkūno nuotr.
Itin sunku prognozuoti, kokie drabužiai kiekvienoje vietoje bus perkami. Yra modelių, kurie nei nauji, nei dėvėti nėra populiarūs.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Feb 2, 2019, 10:08 AM

Ant sostinėje gyvenančio Pauliaus Kondratavičiaus, save vadinančio anoniminiu rūboholiku, kabyklos – dailiai surikiuoti įvairūs marškiniai, retro stiliaus ir šiuo metu labai populiarūs sportiniai megztiniai.

Matyti ir sportbačiai, kelios poros kelnių, išskirtinio dizaino rankinė, primenanti magnetofoną.

Pasirodo, per šios rankinės kolonėles galima net leisti muziką. Viską jis teigia pirkęs dėvėtų drabužių parduotuvėse, kuriose lankosi nuo paauglystės.

Nežino, kiek sutaupo

„Man patiko rengtis kitaip negu kiti.

Viskas prasidėjo nuo muzikos stiliaus. Paauglystėje buvau įnikęs į hiphopo, repo kultūrą. Tos aprangos ieškodavau dėvėtų drabužių parduotuvėse, nes į Lietuvą visos mados atkeliauja vėliau, o ten jau šį tą galėdavau rasti.

Planuodavau, kada ten eisiu, žinodavau, kada atvežama nauja siunta. Tuo metu minčių apie gamtosaugą tikrai nebuvo, nes tai nebuvo taip aktualu, kaip šiandien“, – prisiminė P.Kondratavičius.

Pasak vaikino, rengiančio blusturgius, apsipirkti dėvėtų drabužių parduotuvėse pigiau nei įprastose.

P.Kondratavičius įsitikinęs, kad jeigu nori atrodyti gražiai ir rengtis tam tikrų prekės ženklų drabužiais, skudurynais vadinamos parduotuvės – gera išeitis nenorintiems išlaidauti.

Nors vilnietis pripažino niekada neskaičiavęs, kiek tiksliai toks pomėgis jam padeda sutaupyti.

„Įvertinu tik tai, kiek kainuoja tas pats drabužis firminėje, o kiek – dėvėtų rūbų parduotuvėje.

Matematika paprasta – paprasčiausius marškinius, marškinėlius arba megztuką galima nusipirkti 5 ar net 10 kartų pigiau“, – teigė vyras.

Tenka nemažai išleisti

Tiesa, ilgą laiką pirkdamas dėvėtus drabužius P.Kondratavičius pastebėjo, jog pastaruoju metu jų kainos smarkokai pasistiebė, ypač didžiuosiuose miestuose.

„Sostinėje jos labai didelės. Esu kilęs iš Zarasų, tad važiuodamas pas tėvus užsuku į dėvėtų drabužių parduotuves ten. Kainų skirtumas – didžiulis.

Patys pardavėjai suvokia, kad žmonės nori būti stilingi, tačiau išleisti mažiau, todėl dėvėtų drabužių parduotuvės tampa labai populiarios.

O kai didėja paklausa, kyla ir kainos. Reikia žinoti, kur pirkti“, – pasakojo jis.

Anoniminis rūboholikas taip pat pastebėjo, jog prekeiviams kartais stinga nuovokos nustatant tam tikrų daiktų kainą.

Dėvėti drabužiai į Lietuvą atkeliauja iš Jungtinės Karalystės, Airijos, Vokietijos. Kai kurių prekės ženklų rūbai apskritai labai pigūs, tačiau ne visi prekeiviai tai žino.

Mato, kad drabužis gražus, ne taip nudėvėtas, ir nustato didesnę kainą.

Taip kartais tenka pamatyti dėvėtą daiktą, kuris kainuoja daugiau nei naujas“, – teigė P.Kondratavičius.

Kokybei – kritikos pliūpsnis

Didmenine drabužių prekyba jau septynerius metus užsiimančios bendrovės „Totina“ vadovas Tomas Šukys pasakojo, kad pastaruosius porą metų apyvarta mažėjo.

„Pagrindiniai mūsų klientai – fiziniai asmenys, prekiaujantys turgavietėse arba mažose parduotuvėlėse. O ten apyvarta mažėja. Visi atvažiavę pas mus kalba tą patį.

Kas iš tiesų išsilaiko, tai didieji dėvėtų drabužių prekybos tinklai „Gausa“, „Humana“ ir panašūs. Jie sudaro didžiausią konkurenciją smulkiesiems verslininkams“, – teigė T.Šukys.

Pasak didmenininko, vis dėlto didžiausia bėda yra prekių kokybė, kuri iš dalies ir nulemia augančias kainas.

„Vežame drabužius iš Jungtinės Karalystės.

Ten žmonės taip nebesišvaisto, kaip anksčiau, todėl pastebėjome, kad asortimentas prastėja. Daiktai nėra nauji, bandai įsivaizduoti kiekvieno vertę, atsižvelgi į kokybę, prekės ženklą. Taip tą kainą mažmenininkai ir nustato.

Vardiniai prekės ženklai visuomet parduodami brangiau, ypač didmiesčiuose, kuriuose žmonės labiau išmano apie madą.

Apskritai kažkas turi būti parduodama brangiau, kad atsipirktų tai, ką reikia išmesti“, – aiškino T.Šukys.

Verslininkas sakė, kad itin sunku prognozuoti, kokie drabužiai kiekvienoje vietoje bus perkami. Yra modelių, kurie nei nauji, nei dėvėti nėra populiarūs.

Neišparduotus drabužius tenka išmesti arba parduoti valymo šluosčių gamintojams.

„Mažmenininkų, kurie iš mūsų perka drabužius maišais, netrūksta. Jie, žinoma, už kuo geresnę kainą nori gauti kuo geresnį produktą.

Tačiau pastebime, kad per pastaruosius 3–4 metus išmetame vis daugiau dėvėtos tekstilės.

Šiuo metu šis kiekis sudaro apie pusę to, ką nuperkame.

Kažkiek tos tekstilės parduodame skudurams. Tik net ne pigiau nei savikaina, o pigiau nei savigarba“, – juokavo T.Šukys.

Patarė, kaip neprašauti

Tuo metu nenorintiems nusivilti pirkėjams dėvėtų drabužių aistruolis P.Kondratavičius patarė kiekvieną sykį turėti konkretų planą.

„Tam reikia turėti stiliaus nuovoką ir laiko. Ne kiekvienas gali jo daug skirti raustis tokioje galybėje drabužių, kiek jų būna dėvėtų drabužių parduotuvėje.

Einant į dėvėtų drabužių parduotuvę labai svarbu tiksliai žinoti savo dydį, o kartais galbūt galima rinktis net pagal spalvą, mėgstamą drabužių tipą.

Pavyzdžiui, šiandien ieškosiu megztinio arba marškinių. Turint konkretų planą viskas vyksta greičiau“, – patirtimi dalijosi anoniminis rūboholikas.

Antai geros kokybės džinsinių marškinių vienoje sostinės dėvėtų drabužių parduotuvėje Paulius teigia randąs vos už 7–8 eurus.

„Perkant svarbu atkreipti dėmesį, ar drabužis nesuplyšęs, ar medžiaga ties pažastimis neišblukusi ir neišdilusi, neišsimušusios alkūnės arba kelnių keliai“, – patarė vyras.

Skaičiai vis auga

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, mažmeninė prekyba dėvėta tekstile užsiimančių įmonių apyvarta iki 2017 metų po truputį augo – nuo 36,4 mln. eurų 2013 metais iki beveik 47 mln. eurų 2017-aisiais.

Išankstiniai 2018 metų duomenys rodo, kad per 11 praėjusių metų mėnesių dėvėtų drabužių pardavimo apyvarta dar šiek tiek padidėjo – iki 48,7 mln. eurų.

 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.