Po skaudžios pamokos moteris įspėja ir kitus: kaip neįkliūti į sukčių pinkles

„Netikėkite tuo, ką matote internetinėse reklamose. Neapsigaukite“, – įspėjo į lrytas.lt redakciją paskambinusi skaitytoja Inga (vardas pakeistas, asmuo redakcijai žinomas – Red.). Tai, kad kai kurios reklamos – tik akių dūmimas, ji teigė įsitikinusi asmeniškai.

 Nors preparatą moteris gavo, tačiau gydymui reikėjo dar dviejų gydymo etapų, kurie būtų reikalavę dar labiau patuštinti piniginę. Galiausiai, nusprendusi grąžinti prekę, moteris tiesiog atsimušė į sieną.<br> Skaitytojos nuotr.
 Nors preparatą moteris gavo, tačiau gydymui reikėjo dar dviejų gydymo etapų, kurie būtų reikalavę dar labiau patuštinti piniginę. Galiausiai, nusprendusi grąžinti prekę, moteris tiesiog atsimušė į sieną.<br> Skaitytojos nuotr.
 Nors preparatą moteris gavo, tačiau gydymui reikėjo dar dviejų gydymo etapų, kurie būtų reikalavę dar labiau patuštinti piniginę. Galiausiai, nusprendusi grąžinti prekę, moteris tiesiog atsimušė į sieną.<br> Skaitytojos nuotr.
 Nors preparatą moteris gavo, tačiau gydymui reikėjo dar dviejų gydymo etapų, kurie būtų reikalavę dar labiau patuštinti piniginę. Galiausiai, nusprendusi grąžinti prekę, moteris tiesiog atsimušė į sieną.<br> Skaitytojos nuotr.
 Nors preparatą moteris gavo, tačiau gydymui reikėjo dar dviejų gydymo etapų, kurie būtų reikalavę dar labiau patuštinti piniginę. Galiausiai, nusprendusi grąžinti prekę, moteris tiesiog atsimušė į sieną.<br> Skaitytojos nuotr.
 Nors preparatą moteris gavo, tačiau gydymui reikėjo dar dviejų gydymo etapų, kurie būtų reikalavę dar labiau patuštinti piniginę. Galiausiai, nusprendusi grąžinti prekę, moteris tiesiog atsimušė į sieną.<br> Skaitytojos nuotr.
 Nors preparatą moteris gavo, tačiau gydymui reikėjo dar dviejų gydymo etapų, kurie būtų reikalavę dar labiau patuštinti piniginę. Galiausiai, nusprendusi grąžinti prekę, moteris tiesiog atsimušė į sieną.<br> Skaitytojos nuotr.
 Nors preparatą moteris gavo, tačiau gydymui reikėjo dar dviejų gydymo etapų, kurie būtų reikalavę dar labiau patuštinti piniginę. Galiausiai, nusprendusi grąžinti prekę, moteris tiesiog atsimušė į sieną.<br> Skaitytojos nuotr.
„Skambinome laiške nurodytu numeriu dėl grąžinimo, tačiau atsiliepė tik autoatsakiklis. Įdomu tai, kad prekę buvo nurodyta grąžinti į Varšuvoje esantį logistikos centrą, nors pats siuntinys buvo siųstas iš vieno Vilniaus siuntų centrų“, – aiškino Inga ir teigė, kad laiške nėra nurodytas nei įmonės pavadinimas, nei tikslus adresas.<br> Skaitytojos nuotr.
„Skambinome laiške nurodytu numeriu dėl grąžinimo, tačiau atsiliepė tik autoatsakiklis. Įdomu tai, kad prekę buvo nurodyta grąžinti į Varšuvoje esantį logistikos centrą, nors pats siuntinys buvo siųstas iš vieno Vilniaus siuntų centrų“, – aiškino Inga ir teigė, kad laiške nėra nurodytas nei įmonės pavadinimas, nei tikslus adresas.<br> Skaitytojos nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Feb 14, 2019, 10:17 AM, atnaujinta Feb 14, 2019, 10:32 AM

Stebuklinga preke, neva padėsiančia atkurti klausą, prieš kurį laiką susidomėjo Ingos mama, tačiau, kaip sakė pašnekovė, sumokėjusi apvalią sumelę, ji liko apgauta.

Nors preparatą moteris gavo, tačiau gydymui reikėjo dar dviejų gydymo etapų, kurie būtų reikalavę dar labiau patuštinti piniginę. Galiausiai, nusprendusi grąžinti prekę, moteris tiesiog atsimušė į sieną.

Gavo laišką iš daktaro

Ingos mama – garbingo amžiaus moteris. Internete pamačiusi reklamą, kurioje skelbiama, kad specialus aliejus jai padės geriau girdėti ir pagerins klausą, ji nusprendė išbandyti produktą.

Parašius pardavėjams, atsakymo jai ilgai laukti nereikėjo. Šie susisiekė su moterimi ir informavę, kad preparatas kainuos 100 eurų, sutarė, kad jį į Alytaus rajoną, kur gyvena moteris, pristatys kurjeris.

„Atvykęs kurjeris jai atvežė dėžutę. Viduje ji rado laišką ir tris pakuotes užsisakyto „Nutresin Herbapure Ear“ aliejuko“, – pasakojo Inga.

Laiškas – nuo esą Vilniuje dirbančio gydytojo Andriaus Flečerio, kuris, kaip pristatoma, dirba sveikatingumo terapijos specialistu ir sostinėje turi savo nuosavą kabinetą.

„Laiške buvo rašoma, kad gydymas šiuo pristatymu nesibaigia. Mat iš viso jį sudaro trys etapai, kurie dar kainuos papildomai“, – pasakojo Inga ir teigė, kad antras ir trečias kursai dar būtų kainavę papildomai 66 eurus.

Su lrytas.lt pasidalintame laiške klientas buvo skubinamas kuo skubiau kreiptis į daktarą A.Flečerį ir susitarti dėl tolesnio gydymo.

„Perskaitę šį pranešimą prašome nedelsiant paskambinti nurodytu numeriu, nes preparato pakuočių rezervacija jūsų vardu baigiasi artimiausiomis dienomis“, – paryškintu šriftu buvo skelbiama laiško pabaigoje.

Nori grąžinti? Siųsk į Varšuvą

Kaip pasakojo Inga, perskaičiusi informaciją jos mama iškart nusprendė, kad prekę nori grąžinti.

„Skambinome laiške nurodytu numeriu dėl grąžinimo, tačiau atsiliepė tik autoatsakiklis.

Įdomu tai, kad prekę buvo nurodyta grąžinti į Varšuvoje esantį logistikos centrą, nors pats siuntinys buvo siųstas iš vieno Vilniaus siuntų centrų“, – aiškino Inga ir teigė, kad laiške nėra nurodytas nei įmonės pavadinimas, nei tikslus adresas.

Nusprendusi, kad visko taip nepaliks, moteris susisiekė su pardavėjais tuo pačiu numeriu, kuriuo prieš tai dėl užsakymo jie bendravo su Ingos mama.

„Prašiau jų pasakyti įmonės pavadinimą Lietuvoje, jie man atsakė, kad įmonė vadinasi „Nuolaidų kortelė“. Paprašiau įmonės kodo – atsakė negalintys man duoti tokios informacijos.

Dar prašiau vadovo telefono, sakė negalintys teikti jokios informacijos. Sakiau, kad atvyksiu į Vilnių išsiaiškinti, jie man nesakė adreso“, – pyko Inga ir teigė, kad su ja buvo kalbama nemandagiai.

„Klausimas, ar grąžindama produktą į Lenkiją aš atgausiu pinigus. Tikriausiai liksiu ir be produkto, ir be pinigų. Jie man sakė, kad turiu pasitikėti.

Sakiau, kad kreipsiuosi į Vartotojų teisių tarnybą, tačiau jie teatsakė, kad galiu daryti ką noriu“, – teigė ji ir atsiminė, kad dar kartą paskambinus jai buvo pasakyta, kad ji pataikė į „Infoliniją“.

„Mums tas 100 eurų nėra taip svarbu, tačiau norime, kad kiti žmonės neapsigautų“, – kalbėjo pašnekovė.

„Reikia daryti taip, kaip sako“

lrytas.lt taip pat pabandė susisiekti su preparato pardavėjais. Paskambinus laiške nurodytu skundų ir prekių grąžinimo numeriu įsijungė autoatsakiklis.

Maždaug po 7 minučių autoatsakiklio kalbos buvo pasiūlyta dėl prekių grąžinimo rašyti laišką į Lenkijos logistikos centrą ir ten išsiųsti prekę.

Paspaudus mygtuką, kuris žadėjo išsamesnę konsultaciją, buvo pranešta, kad ji negalima dėl asmeninių duomenų saugumo.

Paskambinus kitu numeriu iš pradžių telefono niekas nepakėlė, o vėliau perskambino. Moteris prisistatė skambinanti iš „tiesiog klientų aptarnavimo“, tačiau įmonės, kuriai atstovauja, nors ir buvo klausiama keletą kartų, neišdavė.

Mums pasakius, kad norime grąžinti prekę, ji pradėjo diktuoti telefono numerį, kurio autoatsakiklio mes apie 7 minutes klausėmės prieš tai.

„Reikia daryti taip, kaip jie ten ir sako“, – aiškino konsultantė ir tvirtino, kad ji neatsako už prekių grąžinimą ir „tik aptarnauja užsakymus“.

„Negalvoju taip, kad negrąžins jums pinigų“, – sakė ji, o paklausta, ar prekę galima grąžinti Vilniuje, teigė, kad reikia vykdyti nurodymus ir išsiųsti prekę į Varšuvą arba dar kartą klausyti atsakiklio.

Dar vienas įdomus faktas, kad bandant įeiti į kai kuriuos internetinius puslapius, kuriuose yra parduodamas šis produktas, kompiuterio antivirusinė programa įspėja, kad puslapis gali būti nesaugus. Į tokį sąrašą paprastai patenka tie puslapiai, kurie atrenkami antivirusinės programos automatinės analizės pagalba arba atsižvelgus į vartotojų skundus.

Tiesa, tokio asmens, kaip daktaras Andrius Flečeris, minimo pirkėjams siųstuose laiškuose, lrytas.lt taip pat nerado.

Kaip atpažinti sukčių?

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovė spaudai Aistė Tautvydienė lrytas.lt sakė, kad produktas „Nutresin“ Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre, Bendrijos vaistinių preparatų registre bei lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąraše nėra registruotas.

„Tai, ne vaistinis preparatas. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba kontroliuoja tik Lietuvoje registruotus vaistinius preparatus, taigi jokios oficialios informacijos apie šį produktą neturime. Skaitytojos mamą greičiausiai tikrai apgavo sukčiai. Skundų dėl šio produkto nesame gavę“, – komentavo ji ir pabrėžė, kad Lietuvoje galima reklamuoti tik registruotus vaistinius preparatus, tad jei „stebuklinga priemonė“ nėra registruota minėtame registre, tikėtina, kad šis produktas – tikrai ne vaistas.

„Visus vaistus reikėtų pirkti tik legaliose prekybos vietose arba jų internetinėse svetainėse, kurios yra pažymėtos specialiu logotipu, nurodančiu, kad šioje vaistinės internetinėje svetainėje pirkti vaistus yra saugu.

Logotipu galima pasitikėti tik tada, kai jį paspaudus atsiranda vaistinių, parduodančių vaistus nuotoliniu būdu sąrašas“, – įspėjo specialistė.

Jos teigimu, piktybiškai sukurtos, paprastai net ne Lietuvoje registruotos, interneto svetainės, kuriose siūloma įsigyti vienokį ar kitokį preparatą, išsiskiria ir specifiniu savo stiliumi.

„Ten daug rėksmingų spalvų ir dar rėksmingesnių šūkių. Dauguma rubrikų, skilčių ar ikonų yra neaktyvios, pats tekstas kartais būna „suveltas“, tarsi pažodžiui išverstas iš užsienio kalbos, dažniausiai su gramatinėmis klaidomis.

Svetainėse cituojami fiktyvūs gydytojai, profesoriai. Įvedus jų pavardes į google paiešką, dažniausiai nei tokių asmenų, nei tokių gydymo įstaigų, kurios pateikiamos kaip jų darbovietė, nerandama“, – sakė A.Tautvydienė.

Informaciją suteikti privalo

Vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) atstovai taip pat teigė, kad institucija iki šiol nėra gavusi vartotojų skundų dėl šios prekės.

Tiesa, tačiau labai svarbu tai, kad prieš sudarydamas nuotolinę sutartį verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai pateikti vartotojui informaciją apie pagrindines prekės ar paslaugos savybes, duomenis apie verslininką, verslininko buveinės adresą, telefono ryšio, fakso numerius, el. pašto adresą, bendrą prekių ar paslaugų kainą, į kurią įskaičiuoti mokesčiai ir kitos papildomos išlaidos, apmokėjimo, pristatymo, sutarties vykdymo, prekės grąžinimo tvarką ir kt.

„Verslininkas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojui, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius“, – buvo rašoma VVTAT atsiųstuose atsakymuose ir teigiama, kad preliminariai įvertinus interneto tinklalapį, VVTAT nuomone, pateikiama informacija gali turėti nesąžiningos komercinės veiklos požymių.

„Pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, jog komercinės veiklos subjektas nėra registruotas nei Lietuvoje, nei Europos Sąjungoje, konkrečiu atveju Tarnyba neturi įgaliojimų pradėti tyrimo ar taikyti atitinkamų poveikio priemonių“, – pranešė VVTATa atstovai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.