Gazeta.ru sudėliojo dešimties politikų ir verslininkų, kurie kartu su Baltųjų rūmų šeimininku 2018 m. išklibino pasaulinę ekonomiką, sąrašą.
Per pirmuosius dvejus savo prezidentavimo metus D.Trumpas įplieskė prekybos karus su ES ir Kinija, įvedė sankcijas Rusijai ir Iranui, OPEC pareikalavo sumažinti naftos kainas. Kad prispaustų kartelį, D.Trumpas pasinaudojo netgi Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinės asamblėjos tribūna.
Tuo pat metu prezidentas išpildė pažadą ir sumažino korporatyvinius mokesčius amerikiečių kompanijoms. Nepaisant to, korporacijos neskuba grąžinti gamybos į gimtinę. D.Trumpas dėl to negaili joms kritikos, o tai nepagerina šalyje dalykinio klimato.
Bendrasis vidaus produktas susitraukė iki 3,8 proc., todėl išaugo biudžeto deficitas, o valstybės skola pasiekė 22 trnl. JAV dolerių.
Nuo to meto, kai šaliai ėmė vadovauti D.Trumpas, valstybės skola padidėjo 1,9 trnl. JAV dolerių.
Visi lyderiaujantys analitikai dėl amerikiečių administracijos sumažino pasaulio ekonomikos prognozes 2019 metais. Daugelis laukia, kad 2019-2020 m. prasidės pasaulinė krizė.
Jerome'as Powellas
Jerome'as Powellas nuo to, kai užėmė JAV Federalinės rezervų sistemos pirmininko kėdę, buvo laikomas D.Trumpo žmogumi.
Tačiau iš esmės jis tęsė buvusios FED vadovės Janet Yellen nubrėžtą kursą ir 2018 m. keturis kartus padidino bazines palūkanas. Jos kilo nuo 1,375 proc. iki 2,375 proc. Paskutinį sykį tai nutiko gruodžio 19 dieną.
J.Powello atsidavimas pinigų politikos nomalizavimui D.Trumpui kelia susierzinimą. Šis netgi nevengė pasakyti, kad FED vadovas išprotėjo.
FED veiksmai didina dolerinių aktyvų patrauklumą, todėl investuotojai ėmė masiškai pervesti kapitalą į amerikietiškąją rinką. Dėl to besivystančių šalių rinkas ėmė krėsti drebulys, valiutos patyrė devalvaciją. Tai paveikė Turkiją, Pietų Afrikos Respubliką, Meksiką, Indoneziją, Rusiją ir kitas.
„Audra“ labiausiai įsisiautėjo praėjusią vasarą, rodės, dar truputis, ir pasaulis panirs į krizę. Tačiau, žiemai artėjant, situacija normalizavosi. Vis dėlto atsipalaiduoti nevalia.
Mohamedas bin Salmanas al Saudas
Prasidedant 2018 m. spaliui Stambule (Turkija) esančiame Saudo Arabijos konsulate buvo nužudytas Saudo Arabijos žurnalistas Jamalas Khashoggi, be kita ko bendradarbiavęs su amerikiečių leidiniais. J.Khashoggi buvo sosto įpėdinio princo Mohamedo bin Salmano al Saudo opozicijoje. Manoma, kad būtent princas davė nurodymą „susitvarkyti“ su žurnalistu.
Įsiplieskė didžiulis skandalas, tačiau D.Trumpas nutarė nebausti Rijado, tik nutraukė karines sutartis.
Tačiau jis galėjo spausti Saudo Arabiją, kad ji padidintų naftos gavybą ir taip sumažintų naftos kainą. Planas suveikė – nuo aukščiausios žymos naftos barelis atpigo daugiau nei 25 JAV doleriais.
„Naftos kainos mažėja. Puiku! Kiek įmanoma daugiau mažesnių mokesčių Amerikai ir pasauliui. Pasimėgaukite! 54 JAV doleriai, buvo 82 JAV doleriai. Ačiū Saudo Arabijai, tačiau padarykime kainas dar mažesnes!“, – rašė D.Trumpas.
Labai didelė tikimybė, kad naftos kaina dar labiau smuks. Tačiau tai – tik dalis princo sukeltų problemų.
Sosto įpėdinis anksčiau inicijavo Saudo Arabijos įsitraukimą į ginkluotą konfliktą Jemene, o taip pat sukėlė diplomatinę priešpriešą su Kataru.
Gruodį JAV Senatas priėmė rezoliuciją, kuria nutraukiama karinė parama Saudo Arabijai Jemene.
Theresa May
Svarbiausia Theresos May užduotis užėmus Didžiosios Britanijos premjerės postą buvo paruošti sutartį su ES dėl šalies išstojimo iš Bendrijos. Formaliai Th.May su Briuseliu susitarė, tačiau sutarties nepalaimina britų parlamentas.
Šių metų sausį parlamentas balsavo dėl pasitikėjimo premjere. Th.May pavyko išsaugoti postą. Pats „Brexit“ numatytas kovo 29 dieną.
Naujienų agentūra „Bloomberg“ neapibrėžtumą dėl „Brexit“ įvardijo kaip vieną didžiausių rizikų šiais metais pasaulio ekonomikai.
Prekių būsimųjų sandorių komisija JAV bei JAV vertybinių popierių ir biržos komisija dar pernai gruodį pranešė, kad „Brexit“ jau daro poveikį amerikiečių kompanijoms ir investuotojams, ir kad „Brexit“ rizika pasaulio rinkoms neįvertinta.
„Potencialios nepalankios „Brexit“ pasekmės nelabai gerai perprastos, o tose srityse, kurios jos perprastos, iki galo neįvertintos“, – pareiškė JAV vertybinių popierių ir biržos komisijos vadovas Jay Claytonas.
Petro Porošenka
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka su Rusija kariauja visais frontais. Vienas pagrindinių – rusiškų dujų tranzito per Ukrainos dujų transporto sistemą.
„Gazprom“ su savo partneriais Europoje stato dujotiekį „Šiaurės srautas-2“ bei „Turkijos srautas“. Po 2020 m. per juos tekės didžioji iš Rusijos eksportuojamų dujų dalis. Sutartis su Ukraina baigia galioti 2019 m. pabaigoje.
Kad išlaikytų bent kokią tranzito dalį, Ukraina turi „Gazprom“ pasiūlyti tinkamas sandorio sąlygas. Tačiau Kijevas į kompromisus eiti nenori, su „Gazprom“ kariauja tarptautiniuose teismuose mėgindamas areštuoti jo aktyvus, tikėdamasi „Naftogaz“ naudai Stokholmo arbitraže išieškoti 2,56 mlrd. JAV dolerių.
Nesiseka ir trišalės Ukrainos, Europos Komisijos ir Rusijos derybos šia tema.
Elonas Muskas
„Duobių nebus, kelias – lygus kaip stiklas. Tai viso labo – prototipas, todėl kol kas jis grubokas“, – 2018 m. gruodį kalbėjo Elonas Muskas Los Andžele (JAV) atidarydamas greitaeigį tunelį.
Vietoj lygaus kelio vis dėl to būta nelygaus asfalto, kuriuo „Tesla“ šeimininkas pravažiavo vos 85 km per valandą greičiu, nors projektuojant tunelį kalbėta apie 240 km per valandą greitį.
E.Muskui taip nutinka reguliariai. 2018-aisiais jis vos nesugriovė savo verslo imperijos, o kartu su ja – ir visos JAV vertybinių popierių rinkos. Rugpjūtį verslininkas savo tviterio paskyroje įrašė, kad jis turi pakankamai lėšų „Tesla“ akcijoms išpirkti ir padaryti kompaniją uždarą.
Dėl to smuko biržų kotiruotės, o JAV vertybinių popierių ir biržos komisija apkaltino E.Muską manipuliacijomis.
Verslininkui teko išgyventi vieną sudėtingiausių periodų savo karjeroje. Viskas baigėsi 20 mln. JAV dolerių bauda ir tuo, kad jis pats „Tesla“ direktorių taryboje neteko posto. Lapkritį E.Muską pakeitė Robynas Denholmas.
Tik vargu ar galima teigti, kad E.Muskas iš balos išlipo sausas. Investuotojai prisimena jo daugybę netesėtų pažadų, o ir greitaeigis tunelis „kreivu“ asfaltu juos ne itin nudžiugino.
Be to, Federalinis tyrimų biuras tikrina, ar „Tesla“ nepateikė klaidingos informacijos apie „Model 3“ sedanų gamybą ir suklaidino investuotojus apie kompanijos būklę 2017 m. pradžioje.
Markas Zuckerbergas
Vieną stambiausių internetinių kompanijų „Facebook“ ištisus 2018-uosius purtė skandalai.
Pats garsiausias pagal pasekmių mastą – istorija apie tai, kad prie 80 mln. vartotojų duomenų galėjo prieiti bendrovė „Cambridge Analytica“. Šie britų konsultantai dirbo D.Trumpo rinkimų štabe.
„Facebook“ vadovui Markui Zuckerbergui dėl to prisiėjo duoti parodymus JAV Kongrese.
M.Zuckerbergą ir socialinio tinklo vykdomąją direktorę Sheryl Sandberg kaltino tuo, kad surengė informacinę ataką prieš kompaniją kritikavusį milijardierių George'ą Sorosą.
Po kurio laiką žiniasklaidą pasiekė vidiniai „Facebook“ darbuotojų susirašinėjimai, kuriuose įgeliama konkurentams.
Gruodį „The New York Times“ pateikė naują kompromato porciją dėl asmeninių duomenų nutekėjimo. Buvę darbuotojai tikino, kad „Facebook“ neva sudarė partnerystės sutartis ir sutarė dėl pasikeitimo duomenimis su 150 IT, mažmeninės prekybos ir pramogų („Apple“, „Amazon“, „Microsoft“, „Spotify“, „Netflix“ ir kitomis) sferos įmonėmis. Esą jos taip gavo nemokamą prieigą prie vartotojų susirašinėjimo. „Facebook“ ir vėl teko aiškintis.
Viso to pasekmė – beveik ketvirčiu smukusi „Facebook“ kapitalizacija.
Carlosas Ghosnas
Japonų policija į lėktuvą įsiveržė vos tik šis nusileido ant žemės. Taip buvo sulaikytas aljanso „Renault-Nissan-Mitsubishi“ vadovas Carlosas Ghosnas. Verslininkas pasodintas į kalėjimą Tokijuje.
Vienas pasaulio automobilių pramonės sėkmingiausių vadovų kaltinamas tuo, kad deklaravo ne visas savo pajamas, kurias gavo eidamas „Nissan“ direktorių tarybos pirmininko pareigas, o taip pat asmeninėms reikmėms naudojo aljanso pinigus.
Su juo areštavo ir Gregą Kelly, japonų kompanijos direktorių tarybos narį. Spėjama, kad jį įdavė „Nissan“ bendradarbiai.
Šiuo metu aljanso kompanijos iš esmės veikia savarankiškai, o C.Ghosnas norėjo jas visiškai sulieti. Tam prieštaravo japonai.
1999 m. prancūzai išgelbėjo ant bankroto ribos buvusį „Nissan“. „Renault“ dabar priklauso 43,4 proc. „Nissan“ akcijų su balsavimo teise, o japonams – tik 15 proc. akcijų be balsavimo teisės.
Nors „Nissan“ pelnas panašiai pusantro sykio didesnis nei „Renault“. „Nissan“ savo ruožtu valdo 34 proc. „Mitsubishi“ akcijų, o „Renault“ grupei priklauso rusiškojo „AvtoVAZ“ kontrolinis paketas.
Nicolásas Maduro
Venesuela jau kelerius metus išgyvena stipriausią ekonominę krizę. Naftos gavyba stipriai susitraukė, nacionalinė valiuta ypač atpigo.
Dėl krizės šalies gyventojai bėga iš šalies. Skirtingais duomenimis, Venesuelą jau paliko 2-4 mln. žmonių. Jie prieglobstį randa kaimyninėse šalyse. Argentinos prezidentas Mauricio Macri kalbėjo apie tai, kad regionas išgyvena humanitarinę krizę, kurią reikia skubiai spręsti.
„To reikia, kad apsaugotume milijonų venesueliečių, kurie bėga ne tik nuo bado, prievartos ir galimybių nebuvimo, bet ir nuo žiaurių savo valdžios represijų, teises“, – pabrėžė jis.
Tačiau Venesuelos prezidentas Nicolásas Maduro dėl visko kaltina opoziciją ir JAV, kurios šaliai įvedė sankcijas.
Giuseppe Conte
Italija maištauja prieš ES. Giuseppes Contes vyriausybės parengtas šių metų biudžetas dėl numatytų išlaidų, deficito, valstybės skolos ir fiskalinės politikos prieštarauja ES normoms.
Lapkritį Europos Komisija atsisakė jį patvirtinti teigdama, kad jis grubiai pažeidžia nustatytas ekonomikos normas, ir pagrasino Italijai įvesti sankcijas.
Konfliktą pavyko užgesinti – G.Conte padarė nuolaidų, todėl gruodį Europos Komisija palaimino Italijos biudžetą.
Svarbu žinoti, kad Italija, viena didžiausių ES ekonomikų, išgyvena skolų krizę.
Pats G.Conte tikina, kad jokio sukilimo prieš ES nėra. „Mūsų su Europa – vienas tikslas, todėl mes siekiame sumažinti vidaus įsiskolinimą“, – ramino Italijos premjeras.
Italijos skola, pradėjusi pūstis 2000 m., nepertraukiamai auga. Valstybės skolos lygis 2017 m. duomenimis, anot ES statistikos agentūros „Eurostat“, siekė 131,2 proc. bendrojo vidaus produkto arba 2,264 trln. eurų.
