Rytų Vokietija virsta emigrantų rojumi: pigus būstas ir vokiškos garantijos

Vokietijos rytuose jau daugelį metų mažėja gyventojų. Jauni žmonės emigruoja į vakarus, o seni išmiršta. Pagalbos sulaukiama iš užsienio – iš Lenkijos. Vis daugiau lenkų šeimų įsikuria Vokietijos Pomeranijoje ir Brandenburge (federalinėje žemėje rytų Vokietijoje. – Red.), rašo „Deutsche Welle“ svetainėje dw.com.

   Vokietijos rytuose jau daugelį metų mažėja gyventojų. Jauni žmonės emigruoja į vakarus, o seni išmiršta. Pagalbos sulaukiama iš užsienio – vis daugiau emigrantų šeimų įsikuria Vokietijoje.<br> lrytas.lt montažas
   Vokietijos rytuose jau daugelį metų mažėja gyventojų. Jauni žmonės emigruoja į vakarus, o seni išmiršta. Pagalbos sulaukiama iš užsienio – vis daugiau emigrantų šeimų įsikuria Vokietijoje.<br> lrytas.lt montažas
  Vokietijos rytuose jau daugelį metų mažėja gyventojų. Jauni žmonės emigruoja į vakarus, o seni išmiršta. Pagalbos sulaukiama iš užsienio – vis daugiau emigrantų šeimų įsikuria Vokietijoje.<br> AFP/Scanpix nuotr.
  Vokietijos rytuose jau daugelį metų mažėja gyventojų. Jauni žmonės emigruoja į vakarus, o seni išmiršta. Pagalbos sulaukiama iš užsienio – vis daugiau emigrantų šeimų įsikuria Vokietijoje.<br> AFP/Scanpix nuotr.
  Vokietijos rytuose jau daugelį metų mažėja gyventojų. Jauni žmonės emigruoja į vakarus, o seni išmiršta. Pagalbos sulaukiama iš užsienio – vis daugiau emigrantų šeimų įsikuria Vokietijoje.<br> AFP/Scanpix nuotr.
  Vokietijos rytuose jau daugelį metų mažėja gyventojų. Jauni žmonės emigruoja į vakarus, o seni išmiršta. Pagalbos sulaukiama iš užsienio – vis daugiau emigrantų šeimų įsikuria Vokietijoje.<br> AFP/Scanpix nuotr.
  Vokietijos rytuose jau daugelį metų mažėja gyventojų. Jauni žmonės emigruoja į vakarus, o seni išmiršta. Pagalbos sulaukiama iš užsienio – vis daugiau emigrantų šeimų įsikuria Vokietijoje.<br> AFP/Scanpix nuotr.
  Vokietijos rytuose jau daugelį metų mažėja gyventojų. Jauni žmonės emigruoja į vakarus, o seni išmiršta. Pagalbos sulaukiama iš užsienio – vis daugiau emigrantų šeimų įsikuria Vokietijoje.<br> AFP/Scanpix nuotr.
  Vokietijos rytuose jau daugelį metų mažėja gyventojų. Jauni žmonės emigruoja į vakarus, o seni išmiršta. Pagalbos sulaukiama iš užsienio – vis daugiau emigrantų šeimų įsikuria Vokietijoje.<br> AFP/Scanpix nuotr.
  Vokietijos rytuose jau daugelį metų mažėja gyventojų. Jauni žmonės emigruoja į vakarus, o seni išmiršta. Pagalbos sulaukiama iš užsienio – vis daugiau emigrantų šeimų įsikuria Vokietijoje.<br> AFP/Scanpix nuotr.
  Vokietijos rytuose jau daugelį metų mažėja gyventojų. Jauni žmonės emigruoja į vakarus, o seni išmiršta. Pagalbos sulaukiama iš užsienio – vis daugiau emigrantų šeimų įsikuria Vokietijoje.<br> AFP/Scanpix nuotr.
  Vokietijos rytuose jau daugelį metų mažėja gyventojų. Jauni žmonės emigruoja į vakarus, o seni išmiršta. Pagalbos sulaukiama iš užsienio – vis daugiau emigrantų šeimų įsikuria Vokietijoje.<br> AFP/Scanpix nuotr.
  Vokietijos rytuose jau daugelį metų mažėja gyventojų. Jauni žmonės emigruoja į vakarus, o seni išmiršta. Pagalbos sulaukiama iš užsienio – vis daugiau emigrantų šeimų įsikuria Vokietijoje.<br> AFP/Scanpix nuotr.
  Vokietijos rytuose jau daugelį metų mažėja gyventojų. Jauni žmonės emigruoja į vakarus, o seni išmiršta. Pagalbos sulaukiama iš užsienio – vis daugiau emigrantų šeimų įsikuria Vokietijoje.<br> AFP/Scanpix nuotr.
  Vokietijos rytuose jau daugelį metų mažėja gyventojų. Jauni žmonės emigruoja į vakarus, o seni išmiršta. Pagalbos sulaukiama iš užsienio – vis daugiau emigrantų šeimų įsikuria Vokietijoje.<br> AFP/Scanpix nuotr.
  Vokietijos rytuose jau daugelį metų mažėja gyventojų. Jauni žmonės emigruoja į vakarus, o seni išmiršta. Pagalbos sulaukiama iš užsienio – vis daugiau emigrantų šeimų įsikuria Vokietijoje.<br> AFP/Scanpix nuotr.
  Vokietijos rytuose jau daugelį metų mažėja gyventojų. Jauni žmonės emigruoja į vakarus, o seni išmiršta. Pagalbos sulaukiama iš užsienio – vis daugiau emigrantų šeimų įsikuria Vokietijoje.<br> AFP/Scanpix nuotr.
  Vokietijos rytuose jau daugelį metų mažėja gyventojų. Jauni žmonės emigruoja į vakarus, o seni išmiršta. Pagalbos sulaukiama iš užsienio – vis daugiau emigrantų šeimų įsikuria Vokietijoje.<br> AFP/Scanpix nuotr.
  Vokietijos rytuose jau daugelį metų mažėja gyventojų. Jauni žmonės emigruoja į vakarus, o seni išmiršta. Pagalbos sulaukiama iš užsienio – vis daugiau emigrantų šeimų įsikuria Vokietijoje.<br> AFP/Scanpix nuotr.
  Vokietijos rytuose jau daugelį metų mažėja gyventojų. Jauni žmonės emigruoja į vakarus, o seni išmiršta. Pagalbos sulaukiama iš užsienio – vis daugiau emigrantų šeimų įsikuria Vokietijoje.<br> AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Feb 18, 2019, 11:48 AM, atnaujinta Feb 18, 2019, 4:52 PM

Apie lenkus kaip išsigelbėjimą į demografinę ir struktūrinę krizę panirusioms rytų Vokietijos žemėms dar sausio 29 dieną rašė abu didžiausi nuomonę formuojantys Vokietijos laikraščiai – „Suddeutsche Zeitung“ (SZ) ir „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ (FAZ).

Peteris von Burghardtas leidinyje „Suddeutsche Zeitung“ pasakoja lenkų sutuoktinių Gątkiewiczių istoriją. Šie žmonės 2011 metais nusprendė persikelti iš Ščecino į Menkiną – nedidelį miestelį Brandenburge.

„Vieną šaltą lietingą vakarą po darbo, Lenkijos vyriausybei pastoviai tolstant nuo Europos, lenkų šeima iš vakarinės šalies dalies ilsisi savo šviesioje svetainėje Vokietijos rytuose. Radijas nustatytas Lenkijos stočiai priimti, plazminio televizoriaus ekrane – spalvingas vaizdo žaidimas. Priešais namą stovi trys automobiliai su Lenkijos transporto priemonių registracijos numeriais. Už tvoros loja šunys. Blyški žibinto šviesa apšviečia akmenimis grįstą kelią Menkine – gyvenvietėje su labai sena bažnyčia ir 167 gyventojais“, – rašo straipsnio autorius per visą puslapį išspausdintame reportaže.

Autorius paaiškina, kad galimybė persikelti į Vokietiją atsirado po 2007 metų, kai buvo panaikinti pasienio kontrolės punktai. Gątkiewiczių šeima, kaip ir daugelis jų tautiečių, „gyvena Vokietijoje, o dirba Lenkijoje“. Namą su sodu ir 1200 kv. m sklypu jie nusipirko už 70 tūkst. eurų.

Gyvenimo Vokietijos pusėje privalumai

 „Jie naudojasi tuo, kad Europoje sumažėjo sienų, ir atgaivina Vokietijos miestus ir gyvenvietes, kurios pastaraisiais metais pamažu ištuštėjo. Persikėlimo pliusai: nekilnojamasis turtas – pigiau grybų (originale: pigus kaip barščiai. – Red.), Vokietijos mokama vaiko pašalpa, teisė į vokišką pensiją, vokiškos mokyklos. Lenkijos metropolija (Ščecinas), kuriame gimė ir užaugo Gątkevičiai, yra labai arti“, – pažymi  P.von Burghardtas.

Vokietijos žurnalistas atkreipia dėmesį, kad šioje atkarpoje palei sieną Vokietijos kaimai ir Lenkijos metropolija yra labai arti vienas kito. Loknice ir kaimyninėse savivaldybėse gyvena 1800 lenkų imigrantų, o visoje Meklenburgo-Pomeranijos žemėje jų yra daugiau kaip 12 tūkstančių.

Lenkai pakeičia vokiečius, kurie emigravo arba mirė“, – rašo P.von Burghardtas.

Lenkai gelbėja Loknicą

 „Mums tai yra išsigelbėjimas“, – sako Loknico meras Detlefas Ebertas.

„Lenkų dėka turime žydinčius kraštovaizdžius. Kitose žemės (čia: Meklenburgo-Pomeranijos. – Red.) vietose namai virsta griuvėsiais“, –  aiškina Vokietijos krikščionių demokratų sąjungai (CDU) atstovaujantis politikas.

Meras pastebi, kad Loknicas ir jo apylinkės vėl tapo – beveik kaip prieš karą – Ščecino priemiesčiais.

D.Ebertas su pasididžiavimu pateikia statistinius duomenis: 3218 gyventojų, 1000 moksleivių, keturios mokyklos, du vaikų darželiai, trys prekybos centrai, kurie dirba septynias dienas per savaitę. Ir priduria, kad be Europos Sąjungos, lenkų ir Ščecino to nebūtų. Loknice ir jo apylinkėse dirba lenkų gydytojų, mokytojų, santechnikų.

Ekstremistai kelia nerimą

Reportažo autorius neapeina kylančių konfliktų ir įtampos. Lenkijoje 2015 metais buvo pasukta į dešinę, Vokietijos pusėje vietos rinkimuose vienoje iš rinkiminių apygardų laimėjo prieš migrantus nusistačiusi partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD).

Loknico miesto taryboje du mandatus gavo politikai, atstovaujantys kraštutinei dešiniųjų – Vokietijos nacionaldemokratų   partijai (NPD). Per susitikimą su pabėgėliais ir lenkais neonaciai rėkė: „Ne vokiečių tautos atstovams visi parazitai ir driskiai lenkai“.

„Ne visi konfliktai buvo išspręsti, bet matyti vis daugiau draugiškumo“, – sako meras D.Ebertas.

Reportažo, kurį publikuoja FAZ, tonas yra identiškas. „Loknicas dar gyvas, – rašo Sofia Dreisbach. – Meras Detlefas Ebertas bijo ir pagalvoti, kas būtų nutikę Loknicui, jei nebūtų lenkų“, – priduria ji.

S.Dreisbach primena apie nesutarimus, kurių netrūko po sienos atidarymo. Prieš savivaldybių rinkimus 2009 metais apylinkė buvo nukabinėta Vokietijos nacionaldemokratų partijos (NPD) plakatais su užrašais

„Sustabdyti invaziją iš Lenkijos“. „NPD ilgą laiką turėjo didelę įtaką, tačiau mums pavyko su šia problema susidoroti“, – sako meras. 

Parengė Leonas Grybauskas

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.