„2018 metais šalies ekonomikos augimas išliko stiprus ir siekė 3,6 proc. Užimtumas buvo itin aukštas, o nedarbas toliau mažėjo“, – nurodoma EK ataskaitoje.
Ten taip pat skelbiama, kad 2017–2018 metais Lietuvos viešieji finansai buvo su perviršiu. Tikimasi, kad tokią tendenciją pavyks išlaikyti ir šiemet, už tai valstybės skola, laukiama, mažės.
EK sumažino Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą 2019-2020 m. Manoma, kad ūkis atitinkamai kils 2,7 proc. ir 2,4 proc.
Pernelyg skirtingi rodikliai
„Deja, ekonominis augimas Lietuvoje nėra tolygus – BVP Vilniuje pasiekė 112 proc. ES vidurkio, o kituose regionuose BVP auga lėčiau arba visai neauga ir nesiekia dviejų trečdalių ES vidurkio“, – atkreipė dėmesį A.Pranckevičius.
Nors darbo užmokestis auga sparčiai, tačiau didelį rūpestį kelia darbo jėgos stygius. Toks nedarbo lygis, koks šiandien yra Lietuvoje, paskutinį sykį buvo tik 2008-aisiais. Tačiau skirtingose vietovėse rodikliai itin skiriasi. Pavyzdžiui, tuo metu, kai nedarbo lygis Utenos apskrityje – 15 proc., Vilniaus apskrityje jis tris kartus mažesnis.
2017-ųjų duomenimis, darbingo amžiaus žmonių Lietuvoje buvo 1,7 mln. (2014-aisiais buvo 1,8 mln.). Darbo rinkoje potencialo yra, bet darbo jėgai, anot Mariaus Vaščegos, EK atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotojo, reikėtų padėti persikvalifikuoti, prisitaikyti prie rinkos poreikių.
Mažėjantis darbingo amžiaus žmonių skaičius persiduoda ir į kitas sritis: sveikatos apsaugą, švietimą. Pavyzdžiui, nuo 2010 m. studentų ir moksleivių sumažėjo beveik penktadaliu, todėl iškyla švietimo kokybės ir infrastruktūros išlaikymo klausimai.
Raudonas signalas
Iš EK socialinių rodiklių suvestinės matyti, kad Lietuvoje kritinė padėtis pajamų nelygybės, socialinės rizikos ir skurdo srityse. Skurdo rizika kaimo vietovėse beveik dvigubai didesnė nei miestuose.
„Suvestinėje lyginamos šalys narės. Lietuvos pajamų nelygybės rodiklis, palyginti su pernai metais, šiemet netgi pablogėjęs“, – komentavo Jonas Rasimas, EK atstovybės Lietuvoje Ekonomikos valdysenos pareigūnas.
„Skurdo lygis ir nelygybė Lietuvoje yra viena aukščiausių ES, o mokesčių ir išmokų sistema turi mažai įtakos šalyje mažinant nelygybę“, – sakė A.Pranckevičius.
Jei pagal skurdo rizikos lygį ES vidurkis – 22,4 proc., tai Lietuvos rodiklis – 29,6 proc. Jei 20 proc. turtingiausių Lietuvos gyventojų pajamos 7,3 karto viršija 20 proc. skurdžiausiųjų pajamas, tai ES vidurkis – 5,1 karto.
Pagyrė už kvitus
Verslui draugiška aplinka, sukrėtimams atspari finansinė sistema bei nuoseklūs valdžios veiksmai valdant viešojo sektoriaus finansus lėmė, kad Lietuvos ekonomika ir toliau sparčiai auga. EK teigiamai įvertino biudžeto perviršį, įvardindama tai kaip svarbų veiksnį, padedantį išlaikyti stiprią fiskalinę poziciją. Rizika skolos tvarumui įvertinta kaip žema visais laikotarpiais (trumpuoju, vidutiniu, ilguoju).
Vis dėlto EK įvardija ir iššūkius, su kuriais susiduria Lietuva finansų srityje. Tai ir būtinybė toliau efektyvinti mokestinių prievolių vykdymą, plėsti mokesčių bazę bei mažinti pajamų nelygybę. Tačiau ataskaitoje pažymima, kad Lietuva per praėjusius metus padarė pažangą užtikrinant mokestinių prievolių vykdymą bei tobulinant mokesčių sistemą.
Analizuodama pokyčius mokesčių srityje, EK kaip vienas sėkmingiausių iniciatyvų įvardijo organizuojamą kasos aparatų kvitų žaidimą bei i.MAS (išmanioji mokesčių administravimo sistema). Kasos aparatų kvitų žaidime užregistruota daugiau nei 2/3 visų viešojo maitinimo sektoriaus pridėtinės vertės mokesčių mokėtojų. i.MAS sumažino įmonių skiriamą laiką mokestinių prievolių vykdymui beveik per pusę (nuo 171 valandos iki 99 valandų).
Tokios EK ataskaitos kasmet teikiamos visoms Bendrijos narėms.
