„Galėtų būti padaliniai arba atskiros įstaigos, kurioms lokacijos vieta visiškai nesvarbi, kokiame mieste būtų. Archyvaro tarnybos atskiri padaliniai“, – penktadienį, viešėdamas Kaune, sakė premjeras.
Vis dėlto jis teigia, kad kitų įstaigų nei Žemės ūkio ministerija perkėlimo į Kauną klausimai kol kas sprendžiami nebus.
„Mes priėmę sprendimą, kad perkeliame ministeriją, tada vertiname patį rezultatą galutinį ir tada kalbėsime, jeigu bus būtinybė, apie kitas institucijas, kurios yra prie ministerijos, bet kol kas priėmėme sprendimą, kad jų perkėlimo klausimas nebus svarstomas“, – sakė S. Skvernelis.
Jis teigė nemanantis, kad Kauno centriniame pašte galėtų įsikurti Žemės ūkio ministerija.
Kultūros ministerija yra inicijavusi Kauno centrinio pašto paskelbimą kultūros paminklu.
Kauno centrinio pašto pastato likimu susirūpinta po to, kai sausio viduryje čia įvyko vandentiekio avarija, dėl jos buvo užlieta dalis patalpų. Vėliau pašto sienos dar kartą sudrėko testuojant vandentiekio sistemą ir ieškant daugiau gedimų.
Kilus pasipiktinimui dėl netinkamai prižiūrimo išskirtinės architektūros pastato, Lietuvos paštas siūlė Kauno centrinio pašto rūmus parduoti, tačiau dalis kauniečių tam prieštaravo, ragindami valstybę susirūpinti nacionaliniu lygmeniu svarbiu objektu ir pasirūpinti jo atgaivinimu.
Reaguodamas į tai, S. Skvernelis vasario viduryje pavedė ministerijoms pateikti siūlymus Turto bankui dėl ministerijų ir valdymo srities institucijų administracinių patalpų poreikio Kauno mieste, kartu įvertinant galimybes optimizuoti šiuo metu naudojamą nekilnojamąjį turtą.
Kultūros ministras yra užsiminęs, jog Kauno centrinis paštas galėtų būti panaudotas į Kauną perkeliamos Žemės ūkio ministerijos reikmėms, tačiau pati ministerija teigia tokių planų nesvarstanti.
Autorė Austėja Masiokaitė
