Statybininkų taupumas jau tampa grėsme – ekspertų išvados baugina Reakcija. Gavusios ekspertų įspėjimą apie neteisingai naudojamas plyteles valdžios institucijos tik atsirašinėja

Nelaimė dar neatsėlino, bet iki jos – vienas žingsnis. Nes Lietuvoje ant renovuojamų daugiabučių fasadų kabinamos pačios pigiausios keraminės plytelės, kurios iš tiesų skirtos klijuoti ant grindų ar vonios sienų.

Plytelės, montuojamos ant daugiabučių fasadų, privalo būti išbandytos ir ugnimi, ir smūgiais, o taip yra ne visuomet.<br>M.Patašiaus nuotr.
Plytelės, montuojamos ant daugiabučių fasadų, privalo būti išbandytos ir ugnimi, ir smūgiais, o taip yra ne visuomet.<br>M.Patašiaus nuotr.
2017-ųjų birželį Londone supleškėjo degiomis plokštėmis dengtas daugiabutis „Grenfel Tower“. Gaisras nusinešė per 70 žmonių gyvybę.<br>„Scanpix“ nuotr.
2017-ųjų birželį Londone supleškėjo degiomis plokštėmis dengtas daugiabutis „Grenfel Tower“. Gaisras nusinešė per 70 žmonių gyvybę.<br>„Scanpix“ nuotr.
Vieniems privalu, kitiems – ne. Taip statybų sektoriuje susiklosčiusią padėtį įvertino inžinierius V.Barišauskas.<br> Asmeninio archyvo nuotr. 
Vieniems privalu, kitiems – ne. Taip statybų sektoriuje susiklosčiusią padėtį įvertino inžinierius V.Barišauskas.<br> Asmeninio archyvo nuotr. 
Plytelės, montuojamos ant daugiabučių fasadų, privalo būti išbandytos ir ugnimi, ir smūgiais, o taip yra ne visuomet.<br>M.Patašiaus nuotr.
Plytelės, montuojamos ant daugiabučių fasadų, privalo būti išbandytos ir ugnimi, ir smūgiais, o taip yra ne visuomet.<br>M.Patašiaus nuotr.
 Fasadai, kuriems apšiltinti naudojamos putoplasčio plokštės, dažniausiai yra tinkuojami.  <br>M.Patašiaus nuotr.
 Fasadai, kuriems apšiltinti naudojamos putoplasčio plokštės, dažniausiai yra tinkuojami.  <br>M.Patašiaus nuotr.
Pasak G.Šlepiko, Lietuvoje žioji landos, kuriomis naudojasi renovacijos projektų dalyviai.<br> Asmeninio archyvo nuotr. 
Pasak G.Šlepiko, Lietuvoje žioji landos, kuriomis naudojasi renovacijos projektų dalyviai.<br> Asmeninio archyvo nuotr. 
 Sienų šiltinimo ir apdailos sistema vėdinamiems fasadams tiekiama rinkai kaip vienas statybos kompleksas.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
 Sienų šiltinimo ir apdailos sistema vėdinamiems fasadams tiekiama rinkai kaip vienas statybos kompleksas.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Ekspertų teigimu, plytelės nėra saugios statybininkams, kurie jas montuoja, jei neištirtas jų stiprumas lenkiant ar smarkiai spaudžiant.<br> J.Stacevičiaus nuotr.
Ekspertų teigimu, plytelės nėra saugios statybininkams, kurie jas montuoja, jei neištirtas jų stiprumas lenkiant ar smarkiai spaudžiant.<br> J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Mar 12, 2019, 2:10 PM, atnaujinta Mar 13, 2019, 12:48 PM

Tik keli akmenys, paleisti Panevėžyje į renovuoto daugiabučio galinę sieną. Tiek pakako, kad trečdalis vėdinamo fasado plytelių pažirtų ant žemės.

Sieną teko iš naujo apklijuoti keraminėmis plytelėmis, o gyventojams – dar kartą teko atverti piniginę. Tačiau plytelės neturėjo suskilti, jeigu jos iš tiesų būtų skirtos fasadams.

Energijos sąnaudos turi būti kuo mažesnės, patikimumas ir saugumas žmonėms – garantuotas. Toks yra svarbiausias daugiabučių atnaujinimo principas.

Bet realybė kitokia. Renovacijos viešųjų pirkimų konkursuose paisoma menkiausios kainos.

Tiktai 8–12 eurų už kvadratinį metrą. Tiek statybinių prekių parduotuvėse kainuoja pačios pigiausios vonios ar koridoriaus grindims skirtos keraminės plytelės. Tačiau jos atsiduria ir ant daugiabučių vėdinamų fasadų.

Teigiama, kad jos panaudotos net 90 procentų tokių objektų.

Tuo metu naujų namų statytojai jų purtosi. Nekilnojamojo turto plėtotojai dirba išvien su architektais, o šiems smulkios grindų plytelės ant fasadų atrodo kaip atgyvena.

Teko užsakyti ekspertizę

Jau antri metai asociacija Legalaus verslo aljansas bando visoms su statybų sektoriumi susijusioms institucijoms įrodyti, kad tokia praktika, taikoma renovuojant namus, gali prišaukti tragediją, kurią paskatintų vėjas.

Vieniems privalu, kitiems – ne. Taip statybų sektoriuje susiklosčiusią padėtį įvertino šios asociacijos atstovas inžinierius Virginijus Barišauskas.

„Nelaimės Lietuvoje dar nieko neužklupo, todėl bandome užbėgti joms už akių, kad vėjo atplėštos plytelės nenukristų ant praeivių. Ukrainoje tokių atvejų jau būta, grėsmė ir pas mus yra didelė. Renovuojant daugiabučius vėdinamų fasadų apdailai masiškai naudojamos keraminės plytelės tam visiškai nėra pritaikytos.

Renovacijos projektams jas tiekiančios įmonės neturi sertifikatų, liudijančių, kad su plytelėmis atlikti būtiniausi bandymai. O prie pastatų sienų jos tvirtinamos laikikliais, kuriuos gamintojai tiesiog yra nukopijavę ir neatlikę jokių testų“, – teigė V.Barišauskas.

Legalaus verslo aljansas vienija įmones, kurios verčiasi statybų verslu arba prekiauja akcizinėmis prekėmis.

Jos tikslas – kovoti prieš nelegalią ar nustatytų reikalavimų neatitinkančią prekybą.

Dar 2017-ųjų rudenį ši asociacija buvo užsakiusi ekspertizę. Jos tikslas – įvertinti, ar skirtingų gamintojų tiekiamos keraminės plytelės bei jų tvirtinimo detalės atitinka reikalavimus.

Nepaisoma rekomendacijų

Penkių įmonių tiekiamos produkcijos atitikties deklaracijų ekspertinį vertinimą atliko Vladimiras Ravnialičevas. Tai – specialistas, turintis 20 metų statybos eksperto patirties, o nuo 2012-ųjų į teisminius ginčus kviečiamas kaip kvalifikuotas teismo ekspertas.

Kodėl buvo pasirinktos įmonės – dvi Lietuvoje veikiančios bendrovės, dvi – Lenkijoje ir viena Rusijoje?

Mat, pasak aljanso narių, būtent jos tiekia plyteles renovacijos projektams.

Kaip karčiai juokavo vienas pašnekovų, paprašęs neminėti nei jo įmonės, nei pavardės, renovacijos „saldainių valgytojų“ yra daug, tik jie dažniausiai renkasi pigiausias medžiagas.

Pagal reikalavimus, statybinės medžiagos turi turėti CE ženklinimą – sertifikatą, liudijantį, kad produktas atitinka Europos Sąjungos direktyvų saugos reikalavimus ir buvo atliktos jo atitikties įvertinimo procedūros.

„Tos pigiosios plytelės irgi turi CE ženklelį, bet jų paskirtis visiškai kita. Jos yra pritaikytos klijuoti ant lygaus paviršiaus.

Tuo metu ant vėdinamų fasadų jos tvirtinamos kabliukais“, – teigė pašnekovas.

Tai įrodė ir V.Ravnialičevo atlikta ekspertizė. Jos duomenimis, visų penkių gamintojų plytelės negali būti naudojamos vėdinamų fasadų apdailai, nes nėra atlikti bandymai dėl jų atsparumo vėjo apkrovai, koncentruotai apkrovai, smūgiams ar ugniai.

Ekspertų teigimu, tokios plytelės nėra saugios ir statybininkams, kurie jas montuoja, nes neištirtas jų stiprumas lenkiant ar smarkiai spaudžiant. Nėra atlikti atsparumo bandymai ir su laikikliais, kuriais plytelės tvirtinamos prie išorinės sienos.

„Vienos įmonės, tiekiančios plyteles, laikiklius gaminasi pagal savo standartą, o kitos net ir jo neturi, nes juos nusikopijavo, – pyko V.Barišauskas. – Taigi tai tėra pačių statybininkų sugalvotas montavimo principas, nepatikrintas bandymais.“

Bandymai yra brangūs

20–30 tūkst. eurų, o kartais – ir dar daugiau. Maždaug tiek kainuoja statybinių medžiagų bandymai, kurie reikalingi atitikties deklaracijoms parengti. Juos turi atlikti ne importuotojai, bet patys gamintojai.

„Bandymai yra brangus ir ilgas procesas. Fasadams skirtų medžiagų – fibrocementinių lakštų, aukšto slėgio laminato ar kompozito plokščių gamintojai su jomis bei tvirtinimo detalėmis yra atlikę visus bandymus ir pateikę statytojams išsamias rekomendacijas“, – kalbėjo aljanso atstovas V.Barišauskas.

„Šiuo metu sertifikuojame savo karkasines sistemas. Tai mums kainuos apie 35 tūkst. eurų, bet bandymai yra būtinybė.

O kodėl tos renovacijos maitinamos įmonės jų neužsako?

Jei jau įmonė turi gerą produktą, išleidusi jo sertifikatui 20–30 tūkst. eurų gaus įrodymą, kad gaminys yra rimtas, ir galės parduoti brangiau. Tai gal to nedaro žinodama, kad produktas nesaugus?“ – svarstė anonimu norėjęs likti pašnekovas.

Jo nuomone, skandalinga, kad Aplinkos ministerija bei kitos statybos rinką prižiūrinčios įstaigos, net ir pateikus joms įrodymų apie nesaugių produktų naudojimą, nieko nedaro.

Kas nutiktų, jei tokiame pastate kiltų gaisras? Ugniagesiai piltų vandenį ant įkaitusios fasado, o plytelės pradėtų šaudyti kaip šiferis ir kristi ant stovinčių gesintojų.

„Statybų rinką prižiūrinčios institucijos turėtų pasiųsti pavojaus signalą – uždrausti naudoti statybines medžiagas ne pagal paskirtį. Bet eksperto išvados nė vienos iš jų nesudomino“, – neslėpė V.Barišauskas.

Nusigręžė nuo renovacijos

„Renovacijos projektuose nedalyvaujame. Pasitraukėme, pakeitėme verslo modelį, – sakė bendrovės „Eternit Baltic“ produktų pardavimo vadovas Baltijos šalims Gintaras Šlepikas. – Rinka yra sugriauta, joje įsitvirtino nesąžininga konkurencija.

Ekspertai juk aiškiai pareiškė savo nuomonę, bet niekas nesiėmė keisti situacijos, aiškintis, kodėl vykstant renovacijai naudojami nelegalūs, pavojingi produktai.“

Pasak G.Šlepiko, Lietuvoje žioji landos, kuriomis naudojasi renovacijos projektų dalyviai.

„Gerai tol, kol tylu. Tik tada, jei nukritusi fasado plytelė ką nors sužalos, prasidės raganų medžioklė: kas leido? Kas pasirašė?

O dabar manipuliuojama dokumentais. Tos plytelės turi sertifikatus, tačiau jų paskirtis – klijuoti visu perimetru ant paviršiaus. Tvirtinimo kabliukai štampuojami iš bet ko, nors turi būti išbandytas ir tvirtinimo sistemų atsparumas ugniai bei apkrovoms, o to nėra padaryta“, – užsiminė G.Šlepikas.

Raštai tik pasivaikščiojo

Prieš gerus metus gavusi eksperto V.Ravnialičevo parengtas ekspertizės išvadas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) jas netruko persiųsti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai bei Statybos produktų sertifikavimo centrui.

VTPSI nurodė, kad tai – ne jos daržas, nes inspekcija esą užsiima statybviečių kontrole.

Aplinkos ministerijos reakcija į ekspertizės išvadas taip pat buvo savotiška – ji peradresavo ekspertizės duomenis vartotojų teisių gynėjams, o kartu ir pateikė savo paaiškinimą.

„Sienų šiltinimo ir apdailos sistema vėdinamiems fasadams tiekiama rinkai kaip vienas statybos kompleksas. Ji turi atitikti gamintojo deklaruojamo techninio įvertinimo reikalavimus.

Šiuo metu Lietuvos teisės aktai nenumato prievolės naudoti tik iš atitinkamų komponentų sudarytas ir kaip vienas statybos komplektas rinkai tiekiamas vėdinamas sistemas. Tai – užsakovo statytojo pasirinkimas.

Tuomet, kai vėdinamą sistemą ketinama įrengti iš atskirai komponuojamų statybos produktų, eksploatacinių savybių įvertinimo atsakomybė tenka statinio projektuotojui. Taigi ar keraminės plytelės ir jų laikikliai tinkami naudoti konkretaus pastato vėdinamame fasade, sprendžia būtent jis, jeigu reikia, atlikdamas papildomus įvertinimus.

Statinio projektuotojas projekte turi nurodyti, kokių eksploatacinių savybių plytelės turi būti naudojamos įrengiant vėdinamąjį fasadą. O užsakovas arba rangovas – parinkti tinkamus produktus iš rinkoje esančių“, – teigiama aplinkos viceministrės Rėdos Brandišauskienės pasirašytame rašte.

Tyrimas įspėjo apie gresiantį gaisrų pavojų

2017-ųjų birželį Londone supleškėjo degiomis plokštėmis dengtas daugiabutis „Grenfell Tower“, o gaisras nusinešė per 70 žmonių gyvybę.

Tuomet judesių pastebėta ir Lietuvoje. Pernai gruodį komisija, kurią sudaro Aplinkos ministerija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas bei Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, užbaigė daugiau nei prieš metus pradėtą tyrimą.

Paaiškėjo, kad kai kurių Santaros klinikų statiniai, Abromiškių reabilitacijos ligoninė, Alytaus profesinio rengimo centras, Varėnos „Žilvičio“ darželis ir kiti yra padengti degiomis plokštėmis iš aliuminio kompozito.

Pagal viešųjų pirkimų taisykles, tokių medžiagų čia neturėjo būti nė kvapo.

Iš atrinktų pastatų 6 jų savininkai nesutiko dalyvauti komisijos organizuojamame nemokamame tyrime. Iš sutikusiųjų daugiau kaip pusė – 5 iš 9 – savo fasaduose naudojo plokštes, kaip spėjama, neatitinkančias projekto sprendinių ir deklaruojamos degumo klasės.

Aplinkos viceministrė R.Brandišauskienė tuo metu aiškino, jog šiais atvejais nebuvo laikomasi gaisrinės saugos reikalavimų: „Turime kalbėti ne apie teisinio reguliavimo tobulinimą, o apie jo laikymąsi ir efektyvesnę kontrolę. Komisija pasiūlė papildyti teisės aktus taip, kad egzistuotų galimybė patikrinti medžiagų atitiktį reikalavimams net ir savininkui prieštaraujant – visa tai numatyta įstatymų projektuose.“

Keičia teisinį reguliavimą

Aplinkos ministerijos teigimu, situaciją iš esmės turėtų pakeisti numatomi teisinio reguliavimo pokyčiai.

Jais bus numatyta prievolės naudoti tik iš atitinkamų komponentų sudarytas ir kaip vienas statybos produktas (komplektas) rinkai tiekiamas vėdinamas sistemas (numatomas pereinamasis laikotarpis).

Artimiausiu metu numatoma nustatyti reikalavimą, įpareigojantį daugumos pastatų fasaduose naudoti tik Europos techninį įvertinimą ir paženklintas CE ženklu arba turinčias Nacionalinį techninį įvertinimą be CE ženklo turinčias išorines termoizoliacines sistemas.

Šis reikalavimas bus taikomas visiems galimiems fasaduose naudojamų išorinių termoizoliacinių sistemų tipams, įskaitant ir išorines vėdinamas termoizoliacines sistemas.

Šie reikalavimai bus nustatyti artimiausiu metu planuojamame tvirtinti statybos techniniame reglamente STR 2.04.01:2018 „Statinių atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“.

Juo siekiama užtikrinti geresnę kokybę, mažinti neatitikties esminiams statinių reikalavimams riziką, kurios pasireiškimo pasekmės statinio savininkui gali brangiai kainuoti, ypač, kaip baigiasi garantinis laikotarpis.

Projektas teiktas derinti suinteresuotoms institucijoms, organizacijoms, skelbtas viešai pastaboms, pasiūlymams Teisės aktų informacinėje sistemoje.

2018 m. liepą aplinkos ministro įsakymu „Dėl Kvietimo teikti paraiškas daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti)“ buvo numatytra, kad „išorinių sienų ir cokolio darbams turi būti naudojama išorinė termoizoliacinė sistema, turinti Europos techninį įvertinimą ir paženklinta CE ženklu arba turinti Nacionalinį techninį įvertinimą be CE ženklo. Arba minėtos sistemos turi būti suprojektuotos naudojant atskirus nustatyta tvarka CE ženklu ženklinamus statybos produktus“.

Pastarasis reikalavimas orientuotas į konkrečią pastatų grupę – pastatams, atnaujinamiems pagal Daugiabučių namų atnaujinimo programą, konkretiems darbams ir yra laikytinas valstybės, kuri savo lėšomis iš esmės prisideda prie pastatų atnaujinimo (modernizavimo), užsakovui (statytojui) formuojamu pirkimo reikalavimu.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.