Įpročiai nesikeičia – geria vandenį tokį, koks priimtiniausias

2019 m. kovo 22 d. 15:09
Lrytas.lt
Kas ketvirtas Lietuvos gyventojas kasdien geria pirktą mineralinį ar geriamąjį vandenį. Ir tik mažiau kaip dešimtadalis gyventojų nevartoja pirktinio vandens iš butelių. Tai liudija atliktas tyrimas.
Daugiau nuotraukų (1)
Lietuva viena iš nedaugelio Europos šalių, kurioje geiamasis vanduo yra požeminis.
Pastarųjų dešimties metų duomenys liudija, kas kasdien geriančių vandenį iš butelių gyventojų dalis praktiškai nesikeičia, – kaip ir visai negerančiųjų mineralinio ar geriamojo vandens iš butelių.
„Nuolat mineralinį vandenį arba vandenį iš butelių geria 38 proc. apklaustų žmonių – jie geria jį ne mažiau kaip keturis kartus per savaitę“, – sakė „Kantar TNS“ rinkos tyrimų vadovė Justina Dundulytė.
Parduotuvėse galima nusipirkti daugiau nei 10 pavadinimų mineralinio vandens. Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, 2018-asiais daugiausia išgauta „Neptūno“ – apie 28 proc. viso išgauto mineralinio vandens. Antroje vietoje – „Rasa Light“, apie 27 proc, trečioje – „Akvilė“, apie 11 proc. viso išgauto mineralinio vandens.
Eurobarometro duomenimis, iš vandentiekio čiaupo Lietuvoje gėrimui vandenį vartoja apie 52 proc. žmonių.
Tyrimas rodo, kad vandenį iš čiaupo mažiau linkę rinktis žmonės, kurie mano, kad vandens užterštumo problema yra didesnė (47 proc. vs 54 proc.).
Pasak Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėjos Rasos Radienės, Lietuva gali didžiuotis tuo, kad yra viena iš nedaugelio valstybių, visiškai aprūpintų požeminiu gėlu vandeniu, ir vanduo yra aukštos kokybės.
„Lietuva turi labai daug ir geros kokybės vandens, mes suvartojame vos apie dešimtadalį mūsų išžvalgytų atsinaujinančių gėlo vandens išteklių. Tačiau labai svarbu, kad žemės ūkis, žmogaus veikla neužterštų šio mūsų turto ir išlaikytume aukštą vandens kokybę“, – sakė R. Radienė.
Pasak jos, mineralinio vandens išgavimas per pastaruosius metus padidėjo apie 16 proc., tuo tarpu gėlo vandens šiek tiek mažėjo. „Tai galėjo lemti ir produkto eksportavimas, taip pat populiarėjantis sveikatinimo turizmas. Gėlo vandens suvartojimo mažėjimą galėjo lemti ir taupesnis vartojimas“, – sakė ekspertė.
Lietuvoje iš žemės gelmių galima saugiai išgauti apie 3,7 mln. kubinių metrų per parą. Lietuvoje šiuo metu sunaudojama apie 332 tūkst. kubinių metrų per parą gėlo vandens ir 478 kubinius metrus mineralinio vandens. – tai yra 10 proc. visų išžvalgytų požeminio gėlo vandens išteklių.
Lietuva yra viena daugiausiai gėlo vandens atsargų turinčių valstybių Europoje; mūsų žemyne tik Lietuva ir Danija yra visiškai aprūpintos požeminiu gėlu vandeniu. Požeminio geriamojo vandens ištekliai sudaro žymią Lietuvos nacionalinio turto dalį. Kovo 22 d. minima Pasaulinė vandens diena, kurios minėjimą 1992 m. inicijavo Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja.
Vanduotyrimas^Instant
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.