Japonai išrado vaistą nuo susvetimėjimo – tereikia dalintis

Gyvendami Marijos žemėje ir nepatirdami didelių negandų kartais nė nesusimąstome, kad labai daug žmonių gyvena visai kitomis sąlygomis: jų gimtuosius namus purto drebanti žemė, užlieja išsiveržusių ugnikalnių lava ir apipila karštais pelenais, siaubia tornadai, uraganai, gaisrai, potvyniai, alina nežmoniškas karštis ar kraują stingdantis speigas, siaučia epidemijos, trūksta maisto ir geriamojo vandens, žemė užteršta radionuklidais ar nuodingomis atliekomis.

Srityse, kurios nukentėjo nuo stichijos, veša dalijimosi ekonomika. <br> Reuters/Scanpix nuotr.
Srityse, kurios nukentėjo nuo stichijos, veša dalijimosi ekonomika. <br> Reuters/Scanpix nuotr.
Srityse, kurios nukentėjo nuo stichijos, veša dalijimosi ekonomika. <br> the-japan-news.com nuotr.
Srityse, kurios nukentėjo nuo stichijos, veša dalijimosi ekonomika. <br> the-japan-news.com nuotr.
Srityse, kurios nukentėjo nuo stichijos, veša dalijimosi ekonomika. <br> Reuters/Scanpix nuotr.
Srityse, kurios nukentėjo nuo stichijos, veša dalijimosi ekonomika. <br> Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Mar 24, 2019, 11:11 AM

O kada žmogus patenka į bėdą, nėra nieko kilnesnio, kaip ištiesti jam pagalbos ranką.

Šiame straipsnyje pasakojama apie paprastus japonus, kurie nuo senų laikų įpratę padėti vieni kitiems, nes šią šalį dažnai siaubia gamtos stichijos.

Praėjus aštuoneriems metams nuo didžiojo žemės drebėjimo rytų Japonijoje, kuris nuniokojo Tohoku pakrantę ir kitas sritis (jap. tōhoku – „šiaurės rytų“ – Japonijos regionas, esantis šalies didžiausios salos Honšiū šiaurės rytuose. – Red.), regiono ekonomika yra nepaliaujamai atkuriama ir pertvarkoma, rašo laikraštis „The Yomiuri Shimbun“. Straipsnį galima rasti ir portale the-japan-news.com. 

Srityse, kurios nukentėjo nuo stichijos, veša dalijimosi ekonomika. Šiuo terminu apibūdinama veikla, kai žmonės vieni su kitais dalijasi prekėmis ar suteikia vieni kitiems galimybę gauti tam tikras paslaugas. Taip pat dedamos pastangos, kad būtų sukurta savarankiška, apsimokamumu paremta ekonomika.

Kamaišis – miestas pietrytinėje Ivatės prefektūros dalyje – yra žinomas kaip geležies miestas, nes nuo Meidži (Meiji) laikotarpio (1868–1912 m.) ten veikė liejykla – valstybinė juodosios metalurgijos įmonė. 63-ejų metų Yuji Sasaki 2017 metų rudenį atsistatė savo namą gyvenamųjų namų komplekso teritorijoje ant kalvos, nuo kurios atsiveria vaizdas į Ramųjį vandenyną.

2018 metų birželio mėnesį įsigaliojo naujas įstatymas, kuriuo reguliuojamas vadinamasis  minpaku (verčiant pažodžiui iš japonų kalbos – „apsistojimas privačiuose namuose“) – privačių būstų nuomojimas trumpam laikotarpiui.

2018 metų rugpjūčio mėnesį Y.Sasaki pradėjo siūlyti žmonėms kambarius savo dviejų aukštų mediniame name, pastatytame iš japoniškų kedrų medienos. Jis pasiūlė du kambarius –  vieną japoniško stiliaus, kitą – vakarietiško.

Kiekviename gali apsigyventi iki keturių žmonių.

Jo namuose jau buvo apsistoję apie 120 žmonių, iš to skaičiaus 20 procentų – užsieniečių.

Kamaišyje savo bazę turėjo kompanija „Nippon Steel Corporation Kamaishi“, šio miesto regbio klubas praėjusio amžiaus 8-ajame ir 9-ajame dešimtmečiuose septynerius metus iš eilės laimėjo Japonijos regbio čempionatą. Kamaišis taip pat yra vienintelis miestas Tohoku regione, kuriame  2019 metų rudenį vyks pasaulio regbio čempionatas („World Cup“). Ir nors miesto stadione rungtynes gali stebėti apie 16 000 žiūrovų, nakvynę čia gali rasti tik apie 1400 žmonių.

Todėl Kamaišio savivaldybė tam rengiasi. Ji skatina privačių namų savininkus naudotis minpaku, suteikti žmonėms galimybę laikinai pas juos apsistoti, kai jie atvyksta į tam tikrus renginius.

Savivaldybė tikisi, kad tokia būstų nuoma sudomins vietos gyventojus turizmo plėtra, pritrauks į miestą daugiau lankytojų ir pasibaigus pasaulio regbio čempionatui.

 „Norėčiau, kad tai būtų pagrindas žmonėms dalintis vienam su kitu, o aš norėčiau būti vietiniu gidu ir pasakotoju, kuris šviestų žmones, kaip išvengti nelaimių“, – sakė Y.Sasaki. Kovo mėnesį jis laikinai nutraukė laikinojo apgyvendinimo paslaugos – minpaku – teikimą, kadangi šį mėnesį prieš aštuonerius metus įvyko žemės drebėjimas, tačiau balandžio mėnesį planuoja paslaugą atnaujinti.

 „Visų stalčius“ 

Parduotuvė su iškaba „Visų stalčius“, įsikūrusi Mijagio prefektūroje esančio Kesenumos miesto prekybos rajono pakraštyje, siūlo apie 300 naudotų vaikiškų drabužių kūdikiams ir mažyliams.

Tačiau tai nėra įprastinė parduotuvė, kurioje gali apsipirkti bet kas. Ji skirta tik nariams, kurie moka mėnesinį arba metinį mokestį už naudotus vaikiškus rūbelius. Nariu gali tapti kiekvienas norintis, sumokėjęs atitinkamai 1000 jenų (7,93 Eur) arba 5 000 jenų (39,65 Eur) narystės mokestį.  Už šią sumą žmogus iš parduotuvės gali išsinešti atitinkamai 15 ir 120 drabužių.

27-erių metų Eri Takahaši, kuri yra parduotuvės savininkė, sako: „Kadangi Kesenumoje yra tik keletas parduotuvių, kurios prekiauja vaikiškais drabužėliais, norėjau pasiūlyti sistemą, kurioje veiksmingai būtų naudojamasi dėvėta apranga“.

2017 metais Atstatymo agentūra (2012 metais įsteigta Japonijos vyriausybės agentūra žemės drebėjimo ir cunamio nusiaubto Tohoku regiono atstatymo bei Fukušimos branduolinės katastrofos padarinių likvidavimo darbams koordinuoti. – Red.) surengė geriausių sumanymų konkursą paslaugoms, susijusioms su dalijimosi ekonomika, teikti, ir E.Takahaši laimėjo pirmąją vietą. Su vietinės ne pelno organizacijos pagalba 2018 metų balandžio mėnesį ji atidarė parduotuvę.

Šiuo metu parduotuvė turi daugiau nei dešimt narių, daugiausia tai motinos, turinčios ikimokyklinio amžiaus vaikų mieste. Nariai dovanoja parduotuvei drabužius, kurių jų vaikai nebenešioja. Parduotuvė gauna padėvėtų drabužėlių iš visos šalies, įskaitant Tokiją ir Hokaidą, juos dovanoja žmonės, pritariantys parduotuvės misijai ir palaikantys jos veiklą.

E.Takahaši laukiasi vaikelio, kuris turi gimti vasarą, todėl gegužės pradžioje laikinai uždarys parduotuvę, o po gimdymo planuoja ją vėl atidaryti netoli savo namų.

„Norėčiau išplėsti veiklą, pabrėždama informacijos perdavimo iš lūpų į lūpas svarbą“, – sako E.Takahaši, išreikšdama savo entuziazmą, kad nauja paslauga įsišaknijo mieste.

Prognozuojama, kad rinkos apimtis padvigubės

Vietiniai gyventojai ir turistai dažnai naudodavosi dviem mažais automobiliais, kurie buvo paliekami Kesenumos miesto savivaldybės automobilių stovėjimo aikštelėje, dalydamiesi jais savaitgaliais ir nacionalinių švenčių dienomis.

Savivaldybės darbuotojai, eidami savo pareigas, darbo dienomis naudojasi valdiškais automobiliais, tačiau kai jų įstaigos būna uždarytos, šiais automobiliais naudojamasi retai. Todėl miesto valdžia eksperimento pagrindu nuo praėjusių metų rugsėjo mėnesio šešerių metų laikotarpiui skyrė du automobilius bendram naudojimuisi.

Eksperimentas pradėtas, siekiant suteikti gyventojams ir svečiams galimybę pasinaudoti transporto priemonėmis, taip pat sumažinti administracines išlaidas.

Užsiregistravę Mijagio prefektūroje esančios automobilių nuomos bendrovės valdomoje sistemoje ir rezervavę automobilį, žmonės galėjo juo naudotis už mokestį, kurio dydis priklausė nuo naudojimosi trukmės ir nuvažiuoto atstumo. Bandomasis laikotarpis baigėsi kovo 8-ąją, ir dabar miesto valdžia svarstys dalijimosi automobiliais paslaugos nuolatinio teikimo klausimą.

Pasak rinkos žvalgybą vykdančios ir konsultavimo paslaugas teikiančios institucijos „Yano Research Institute Ltd.“, tikimasi, kad Japonijoje dalijimosi ekonomika paremta rinka išaugs 50 proc. – nuo 53,9 mlrd. jenų (427,47 mln. Eur) 2016-aisiais finansiniais metais iki 82,4 mlrd. jenų (653,5 mln. Eur) 2018-aisiais finansiniais metais. Panašu, kad, palyginti su 2016-aisiais finansiniais metais, rinkos apimtis iki 2020-ųjų finansinių metų padvigubės iki 112,9 mlrd. jenų (895,39 mln. Eur).

 „Išgyvenę žemės drebėjimą miesto gyventojai labiau supranta, kaip svarbu padėti vieni kitiems ir remti į bėdą patekusius žmones“, – sako 42 metų Mitsuhiro Sato, Kesenumos savivaldybės Atstatymo ir planavimo skyriaus pareigūnas.

Parengė Leonas Grybauskas

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.