Penktadienį Indonezijos oro linijos „Garuda Indonesia“ paskelbė, jog nebepirks anksčiau užsakytų 49 „Boeing 737 MAX 8“ lėktuvų.
Būtent toks orlaivis, tik įsigytas kitos bendrovės „Lion Air“, pernai spalį sudužo šioje šalyje ir žuvo visi juo skridę žmonės.
Pridėjus neseniai Etiopijoje įvykusios „Boeing 737 MAX 8“ katastrofos aukas, jų skaičius jau pasiekė 346.
„Garuda Indonesia“ dar svarsto galbūt grąžinti vienintelį iš gamyklos jau gautą tokio modelio lėktuvą iš pusšimčio užsakytų.
Amerikiečiams tai reikštų prarastą sandorį, kurio vertė siekia net 4,9 mlrd. dolerių (dabartiniu kursu – 4,34 mlrd. eurų).
Tačiau tai gali būti tik ledkalnio viršūnė, nes aviacijos ekspertai neabejoja, kad nugarą „Boeing“ kompanijai atsuks ir daugiau pasaulio oro bendrovių. O apie tai prakalbę jų vadovai mini, kad vietoj grėsmę keliančių lėktuvų jie greičiausiai rinksis Europoje gaminamus „Airbus“ modelius.
Gyrėsi santykiais su valdžia
Denniso Muilenburgo ir Donaldo Trumpo santykiai laikomi artimais ir pagrįsti pasitikėjimu.
Kartą prieš televizijos kameras „Boeing“ lėktuvo gamintojo vadovas gyrėsi turintis glaudžių ryšių su JAV prezidentu: „Sėdžiu su juo prie vieno stalo.“
Bet ir tai D.Muilenburgui nebepadėjo „Boeing 737 MAX“ katastrofos dieną. Kalbėdamasis telefonu koncerno vadovas stengėsi nuraminti JAV prezidentą.
D.Muilenburgas tikino, kad dėl „Boeing 737 MAX“ viskas gerai. Vieno lėktuvo katastrofa Etiopijoje esą nėra pagrindas uždrausti šio modelio skrydžius.
157 žmonės žuvo „Ethiopian Airlines“ oro linijų lėktuvui beveik statmenai smigus į lauką piečiau Etiopijos sostinės Adis Abebos.
Bet D.Muilenburgas elgėsi taip, lyg jo vadovaujamam koncernui nieko nebūtų nutikę. Problema dėl lėktuvo saugumo? Tokios nėra.
O kaip dėl to paties tipo lėktuvo katastrofos Indonezijoje prieš penkis mėnesius? Nėra jokių sąsajų.
Būtina atnaujinti programinę įrangą – taip lakoniškai paaiškino koncernas. Tai esą saugų lėktuvą padarys dar saugesnį.
Tačiau tokie žodžiai daug kam pasirodė ciniški.
Už saugumą prašo pinigų
Galą tokioms kalboms padarė ir išdidžią D.Muilenburgo strategiją sumalė pats JAV prezidentas D.Trumpas, po 24 valandų pranešęs, jog trumpiems ir vidutiniams nuotoliams skirti lėktuvai bent kurį laiką skraidyti negalės.
JAV skrydžių priežiūros žinyba FAA įgyvendino potvarkį. Oro linijos ir valdžios institucijos visame pasaulyje sustabdė nelaimes atnešusį plieninį paukštį iki tolesnių pranešimų – kol paaiškės jau įvykusių nelaimių priežastys.
Jau pasirodė pranešimų, kad Etiopijoje ir Indonezijoje sudužusių „Boeing 737 MAX 8“ kokpituose nebuvo dviejų saugumą užtikrinančių sistemos klaidų indikatorių, nes „Boeing“ už juos prašė susimokėti papildomai.
Tokią žinią paskelbusio „The New York Times“ teigimu, šie indikatoriai būtų galėję padėti pilotams atpažinti klaidingus sistemų rodmenis, kurie, anot ekspertų, galėjo būti susiję su lėktuvų katastrofomis.
„Lion Air“ ir „Ethiopian Airlines“ lėktuvai buvo visiškai nauji, tačiau juose nebuvo įdiegtas atakos kampo indikatorius ar atakos kampo neatitikimo signalas. Pirmasis rodo lėktuvo nosies palinkimo kampą, o neatitikimo signalas aktyvinamas, jei indikatorių rodmenys nesutampa.
Skelbiama, kad „Boeing“ nuo šiol į visus „737 MAX 8“ orlaivius įdiegs neatitikimo signalą nemokamai, tačiau atakos kampo indikatorius vis dėlto liks mokamas.
Nė vieno iš šių dviejų indikatorių nereikalauja FAA, tačiau ekspertai sako, kad indikatoriai yra svarbūs skrydžių saugumui.
„Jie yra kritiniai ir beveik nieko nekainuoja oro linijoms. „Boeing“ už juos prašo susimokėti, nes kompanija turi tokią galimybę, tačiau šie įrenginiai yra esminiai garantuojant saugumą“, – sakė aviacijos konsultavimo bendrovės „Leeham“ analitikas Bjornas Fehrmas.
Laukia didelių pretenzijų
Epizodas apie D.Muilenburgo ir D.Trumpo santykius daug pasako apie puikybę, į kurią iki šiol buvo paniręs koncernas iš Čikagos.
Akivaizdu, jog dėl tikėjimo savo gaminamų lėktuvų nepažeidžiamumu ir godumo siekiant kuo didesnio pelno atsirado klaidingi D.Muilenburgo įsitikinimai, jog pakanka skambučio prezidentui, kad būtų sumažinta žala.
Keleiviai, pilotai ir lėktuvo įgulos nariai reagavo su pasipiktinimu, tad D.Muilenburgo telefono skambutis dar giliau įstūmė koncerną į krizę.
„Boeing 737 MAX“ katastrofa amerikiečių gamintojui galėtų išaugti iki ekonominio išlikimo klausimo. Atrodo, kad lėktuvai bus mažiausiai kelis mėnesius įkalinti ant žemės.
Koncernui gresia ieškiniai dėl nuostolių atlyginimo. Anot analitikų, vien programinės įrangos atnaujinimas turėtų kainuoti 1–2 mln. dolerių (0,885–1,77 mln. eurų) vienam lėktuvui.
Netrukus po „Ethiopian Airlines“ lėktuvo katastrofos koncerno akcijų kursas biržoje per kelias dienas smuktelėjo net 13 proc.
Siekė naujų rekordų
Dar iki šios katastrofos „Boeing“ buvo iš esmės nepajudinamas tarptautinės aviacijos lyderis.
Nuo 2015 metų vasaros, kai D.Muilenburgas pradėjo eiti savo pareigas, koncerno vertė rinkoje išaugo nuo maždaug 90 mlrd. iki 250 mlrd. dolerių (atitinkamai 80 ir 221 mlrd. eurų).
Tuo metu Europos koncerno „Airbus“ vertė nukrito.
„Boeing“ jau daugelį metų lenkia konkurentą tiek pelno, tiek apyvartos atžvilgiu. Prie to smarkiai prisidėjo ir nuo 2016-ųjų gaminami „Boeing 737 MAX“.
Pernai kompanijos apyvarta perkopė 100 mlrd. dolerių (88,5 mlrd. eurų) ribą.
„Mums atsiveria nepaprastos pardavimų galimybės“, – tuomet gyrėsi D.Muilenburgas, žadėjęs investuotojams kone nesibaigiančią sėkmę.
Nuolat kalbėjo iš aukšto
Apie „Airbus“, kaip apie silpnesnį konkurentą, „Boeing“ vadovai jau seniai kalbėjo nepalankiai.
Legendiniai yra vieno iš D.Muilenburgo pirmtakų Harry Stonecipherio viename interviu pasakyti žodžiai: „Keliuosi pusę penkių ir skaitau savo elektroninius laiškus. Tai galiu atlikti vienas.“
Taip jis įgėlė „Airbus“, kurio valdybos pirmininko poste tuomet buvo du vadovai.
Netrukus liko vienintelis vokietis Tomas Endersas, daug metų kovojęs, kad Europos kompanija nebūtų amžinai antra.
Balandžio pradžioje T.Endersas pasitrauks iš savo posto. Nepaisant to, dabar yra puiki galimybė europiečiams perimti iniciatyvą.
Norėjo taupesnių variklių
Ironiška, kad būtent „Airbus“ vadovaujantis T.Endersas netiesiogiai galėjo prisidėti prie „Boeing“ nesėkmių.
Taupydamas pinigus 2010-aisiais jis nusprendė vietoj naujo lėktuvo pateikti rinkai pertvarkyto „Airbus A 320“ versiją. Šis modelis – stipriausias „Boeing 737“ serijos orlaivių konkurentas.
Tai – vidutinių nuotolių lėktuvas, toks pat efektyvus ir kainos požiūriu tinkamas oro linijoms.
Kad įgytų pranašumą su „Boeing 737 MAX“, amerikiečiai turėjo pasistengti. Tačiau gali būti, kad persistengė ir padarė esminę klaidą, kuri irgi galėjo prisidėti prie katastrofų.
Amerikos koncerno inžinieriai turėjo perdaryti ypač taupų gamintojo CFM variklį „Leap“. Jis įmontuotas ir į „Airbus A320neo“, bet „Boeing 737 MAX“ lėktuvui yra per didelis – skersmuo siekia beveik du metrus.
Tiek daug vietos „trumpakojai“ „Boeing 737 MAX“ neturėjo po savo sparnais, nes buvo sukonstruoti skraidyti su ilgais ir plonais varikliais.
Tačiau inžinieriai pasistengė ir padarė tai, ko iš jų buvo reikalaujama. Tik, anot aviacijos specialistų, taip jie išbalansavo patį lėktuvą, pakeitę jo svorio centrą.
Didelis smūgis įvaizdžiui
Kuo ilgiau stovi „Boeing 737 MAX“ orlaiviai, tuo didesnės koncerno išlaidos.
JAV skrydžių priežiūros žinybos FAA problemų sprendimo skyriaus vadovas Danielis Elwellas sakė, jog tarp šio tipo lėktuvų katastrofų Indonezijoje ir Etiopijoje esama panašumų. Jo nuomone, skrydžiai gali būti atnaujinti nebent po poros mėnesių.
Jei būtų įrodytos „Boeing“ klaidos, koncernui greičiausiai tektų apmokėti savo klientams ne tik sąskaitas už lėktuvų nuomą, bet ir už negautas pajamas.
Oro linijos galėtų įskaičiuoti viską, kas įmanoma, – pakaitinių lėktuvų nuomą, „Boeing 737 MAX“ stovėjimo aikštelės kainą, skrydžių atšaukimus, netgi problemas dėl įvaizdžio.
Paties gamintojo įvaizdis, suprantama, nukentėjo labiausiai.
Ką ir kalbėti apie tai, kad bent kurį laiką šie modeliai nebebus tiekiami net ir jų norintiems pirkėjams.
Anksčiau pavyko išsisukti
Tiesa, JAV koncerno vadovus ir investuotojus kažkiek galėtų nuraminti žvilgsnis į netolimą praeitį. Amerikiečiai jau 2013 metais buvo patekę į panašią padėtį, tačiau išsikapanojo ir netgi sustiprėjo.
FAA tuomet trims mėnesiams buvo uždraudusi pakilti visiems ilgų nuotolių lėktuvams „Boeing 787 Dreamliner“. Priežastis – dviejuose lėktuvuose užsidegę ličio jonų akumuliatoriai.
Tuomet buvo pasitelkta šimtai specialistų ir inžinierių problemai pašalinti.
Akumuliatoriai buvo įdėti į plieno dėžę, kad ateityje būtų išvengta papildomų nuostolių kilus gaisrui.
Kiek anuomet kainavo priverstinė pertrauka, koncernas „Boeing“ viešai niekada neįvardijo.
Ekspertų manymu, išlaidos galėjo siekti pusę milijardo dolerių (442 mln. eurų), neskaitant žalos atlyginimo dėl to nukentėjusioms oro linijoms.
Kol kas neaišku, kaip dabartinė krizė paveiks kitą amerikiečių projektą – vidutinių nuotolių lėktuvą „Boeing 797“. Šis visiškai naujas orlaivis turėjo užpildyti atsiradusią nišą tarp „Boeing 737“ ir koncerno gaminamų ilgų nuotolių lėktuvų.
Bet šio projekto pernai buvo atsisakyta, nes, kaip spėjama, jo išlaidos pasiekė net 15 mlrd. dolerių (13,3 mlrd. eurų).
Gali būti, kad amerikiečiai dabar prisimins įšaldytus planus ir investicijas. („Der Spiegel“, LR)
Du konkurentai: 2018 metų skaičiai
Rodiklis „Boeing“ „Airbus“
Apyvarta 89,5 mlrd. eurų 66,58 mlrd. eurų
Pelnas 9,3 mlrd. eurų 3,7 mlrd. eurų
Rinkos vertė 186,26 mlrd. eurų 91,03 mlrd. eurų
Pagaminta lėktuvų 806 800
Gauta naujų užsakymų 893 747
Bendras užsakymų skaičius 5873 7577
