Jis taip pat pridūrė, kad šalį tuomet sužlugdė globalizacija, nes kapitalas akimirksniu tapo nebe nacionaline vertybe.
Kontraversiškasis Graikijos premjeras apie skaudžias Graikijos krizės pamokas ir demokratiją kaip pagrindą, ant kurio stovi tiek Europos Sąjungos (ES), tiek ir kiekvieno mūsų ateitis, ketvirtadienį kalbėjo Vadovų konferencijoje EBIT.
Dirbo kritiniu laikotarpiu
Savo globalią politinę karjerą G.Papandreou pradėjo bandydamas pastatyti Graikiją ant kojų. 2009 m. tapęs Graikijos ministru pirmininku jis paveldėjo ir deficitinį biudžetą, kuris buvo daug didesnis, nei tuomet buvo skelbiama.
Tikrasis šalies biudžeto deficitas buvo 12,5 proc. bendrojo vidaus produkto (leistinas euro zonos deficitas yra iki 3 proc.), o valstybės skola buvo peržengus neįtikėtiną 300 mlrd. eurų sumą. Tapęs ministru pirmininku, G.Papandreou pradėjo dideles reformas, tačiau neišvengė valdžios kontrolės.
Buvęs premjeras sakė be galo kentėjęs, kuomet dėl deficitinio biudžeto ir krizės teko sumažinti graikams pensijas ir atlyginimus, tačiau pridūrė, kad priimdamas tokius sprendimus jis imdavo pavyzdį iš savo tėvo, taip pat buvusio premjero, kuris nieko nespręsdavo nepasitaręs su paprasčiausiu apsauginiu, kavinės darbuotoju ar geru draugu.
„Jis norėjo pasitikrinti savo sprendimų teisingumą, nes iš patirties žinojo, kaip blogai gali baigtis piktnaudžiavimas valdžia“, – pasakojo G.Papandreou.
Anot buvusio Graikijos premjero, kita krizė, apie kurią taip dažnai kalba ekonomistai, bus „visiškai išvengiama ir priklausys nuo to, kaip mes sugebėsime panaudoti demokratijos galią“. Jis kalbėjo, kad prieš dešimt metų, kai jis tapo ministru pirmininku, trūko skaidrumo, atskaitomybės, vyko interesų ir hierarchijos kovos.
„Ėmiausi posto norėdamas išspręsti visas problemas. Nepaisant visų suteiktų galių ir to, kad ėmėmės radikaliausių sprendimų, rinka nepasitikėjo mumis ir mūsų pastangomis. Skolinimosi sąnaudos išaugo iki kosmoso.
Nuvykęs į ES prašiau mažinti palūkanas, sėdėjome visą naktį ir bandėme išspręsti šį klausimą, kol galiausiai man pasakė, kad liko vos dešimt minučių priimti sprendimą. Paklausiau, kodėl, ir man buvo atakyta, kad už dešimties minučių atsidarys rinkos į Japoniją ir mes pateksime į globalią rinką“, – teigė buvęs premjeras.
Šalį sužlugdė globalizacija
Anot jo, Graikiją prieš dešimtmetį sužlugdė globalizacija, nes kapitalas nebebuvo tik nacionalinė vertybė. Viską pakeitė technologijos, pasaulis esą tapo anarchijos rojumi, o internetas tarsi voratinklis apėmė viską.
„Daugelis graikų tikėjo, kad Rusija gali mums išgelbėti, nes išpirks mūsų skolas. Visgi aš manau, kad valdžioje yra trys pasirinkimai: nužudymas, savižudybė arba atgimimas. Savižudybę apibūdinčiau kaip sprendimą pasiduoti ieškant išgelbėtojo. Tai yra kapituliacija. Žmogžudystė – tai demokratijos ir esminių jos principų neigimas. Smurtu ir pykčiu visuomenės problemų neišspręsime. O atgimimas yra labai skausmingas, bet labai gražus, nes tai yra ateities kūrimo šventė“, – svarstė G.Papandreou.
Tiesa, jis teigė nesuprantantis „Brexit“ siekio atsiriboti, nes dabar esą vienintelis sprendimas yra tiesti bendradarbiavimo tiltus, o tam reikalinga vieninga Europa.
„Mes turime pasirinkimą. Arba įgaliname Europą ir jos gyventojus ir tampame katalizatoriumi, kuris humanizuos mūsų globalią ekonomiką, arba globalizacija dehumanizuos mūsų visuomenę ir sugriaus Europą.
Aš kaip Europos pilietis renkuosi pirmąjį veriantą“, – apibendrino buvęs Graikijos ministras pirmininkas.
