Taip Finansų viceministrė Miglė Tuskienė Seimo Europos reikalų komiteto posėdyje pristatė Finansų ministerijos paskelbtą Ekonominės raidos scenarijų (ERS) 2019–2022 metams ir Valstybės kontrolės išvadą.
Pasak M.Tuskienės, keletas ERS išsipildymo rizikų – tai „Brexit“, geopolitinė įtampa, svyravimai pasaulio finansų rinkose, protekcionizmo apraiškų plėtra.
Valstybės kontrolės atstovų vertinimu, pagal ERS matyti, kad išorės paklausa lemia BVP augimo lėtėjimą, investicijų augimas yra nepakankamas, užimtumas mažėja, darbo užmokesčio augimas tebėra spartus, o disponuojamos pajamos auga sparčiau nei infliacija, ir tai teigiamai veikia vartojimą.
2019 m. kovo 29 d. paskelbtoje Valstybės kontrolės išvadoje dėl Ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo konstatuojama, kad Finansų ministerijos parengtas 2019–2022 m. ERS yra nulemtas pasirinktų ir įvardytų prielaidų, pagrįstas esamais statistiniais duomenimis ir neprieštaraujantis ekonomikos dėsningumams.
Fiskalinė institucija tvirtina 2019–2022 m. ERS. Jis yra tinkamas Lietuvos stabilumo 2019 m. programai ir valdžios sektoriui priklausantiems biudžetams rengti.
Po ERS pristatymo vykusioje diskusijoje Komiteto nariai domėjosi viešojo sektoriaus atlyginimų kaitos dinamika ir ją lėmusiais veiksniais, globalių demografinių procesų įtaka prognozėms, strateginio planavimo sistemos pertvarkos ir jos sąsajos su siekiamais valstybės biudžeto rezultatais galimybėmis. Komiteto nariai ERS pasigedo gilesnės politinių procesų rizikos vertinimo makroekonominėse prognozėse ir kvietė Finansų ministeriją aktyviau įsitraukti į projekcijų aptarimą politiniame lygmenyje.
