Pagal oficialią versiją, per pirmuosius tris šių metų mėnesius piliečių gerovės smukimas sustojo. Tačiau ekspertai teigia, kad šie duomenys rodo tik pozityvius rusų lūkesčius ir viltis, jog gyvenimas pagerės, rašo portalas 1rre.ru.
Centrinio banko atliktos gyventojų apklausos duomenimis, neigiamas rusų vartotojų lūkesčių rodiklis pagerėjo 1 procentu. 2018 metų ketvirtąjį ketvirtį jis buvo minus 17 proc., o 2019 metų pirmąjį ketvirtį pakilo iki minus 16 procentų.
Nedidelis pagerėjimas aiškinamas piliečių, kurie tikisi per metus pakelti savo gerovę, optimizmu. Tačiaus tik nedaugelis žmonių planuoja pirkti kokį brangų daiktą. Didžioji išlaidų dalis susijusi su maisto produktais, būtiniausiomis prekėmis ir paslaugomis.
„Rosstat“ duomenimis, laisvai leisti pinigus švietimo ir mokslo reikmėms bei medicinos paslaugoms apmokėti gali sau leisti tik 13 proc. rusų. 35 proc. gyventojų tikisi pagerinti savo finansinę padėtį, pakeitę darbovietę ar susiradę papildomų pajamų šaltinį. 44 proc. piliečių planuoja prisidurti iš pagalbinio ūkio. Didžioji gyventojų dalis negali prisitaikyti prie sparčiai krintančio gyvenimo lygio.
Todėl jie renkasi pasyvią išgyvenimo strategiją:
• labiau taupo – 81 proc.;
• leidžia anksčiau sutaupytas lėšas – 39 proc.;
• didina skolinius įsipareigojimus – 33 proc.;
• papildomai ima paskolas – 30 proc.;
• užstato vertingą turtą – 8 proc.
Tik 34,5 proc. Rusijos gyventojų yra patenkinti savo gyvenimo kokybe. 65,5 proc. šalies piliečių mano, kad gyvenimo kokybės lygis yra „žemesnis nei vidutinis“ arba „žemas“, konstatuoja portalas 1rre.ru.
Parengė Leonas Grybauskas
