Jei 1985 m. Lietuvoje gimė apie 60 tūkst. naujagimių, tai 2016 m. – apie 30 tūkstančių.
Vis dėlto gimstamumo lygis Lietuvoje nėra blogiausias ES, jis netgi viršija ES vidurkį. Anot B.Gruževskio, net ne gimstančių vaikų, o reprodukcinio amžiaus moterų nedidelis skaičius Lietuvoje yra aštresnė problema. Pasak Darbo rinkos tyrimų instituto vadovo, tokia įtampa kyla dėl migracinio intensyvumo.
„2050 m. Lietuvoje bus trys milijonai gyventojų. Bet be migracijos iš trečiųjų šalių to nepasieksime. Mums reikia pratintis gyventi laisvoje visuomenėje. Jei mums ko trūksta, tai suraskime – tegul kalba tas, kuris kalba geriau. Ieškokime, kad pas mus būtų geriausi talentai“, – kalbėjo B.Gruževskis, pasak kurio Lietuva vis dėlto pirmiausia turėtų rūpintis ne imigracijos didinimu, o emigracijos stabdymu.
Perduoda nepasitenkinimą
Korupcijos dydis, biurokratijos dydis, nepagarba žmogui ir ekonominė nelygybė. Šis ketvertukas negerovių labiausiai kliūva žmonėms, pasirinkusiems emigruoti iš Lietuvos. Taip aiškėja iš Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) darbuotojų atliko tyrimo, kuriame dalyvavo 1,5 tūkst. emigrantų, užsienyje gyvenusių ne trumpiau nei pusmetį.
305 apklaustųjų sakė, kad iš Lietuvos išvyko norėdami pabėgti nuo lietuviško valdymo, 181 – ieškodamas geresnės valstybės, 50,5 proc. apklaustųjų nurodė, kad jiems nepatiko Lietuvos valdymas.
„39 proc. apklausos dalyvių rinkosi atsakymus, kurie susiję su nepasitenkinimu valdžia ir Lietuvoje gaunamomis viešosiomis paslaugomis. Tyrimas tik patvirtino, kad iš Lietuvos išvyksta jauni – 18-33 metų – žmonės: patys darbingiausi, energingiausi, galintys daugiausia duoti valstybei“, – tyrimą komentavo Ilona Strumickienė VDU Lietuvių išeivijos instituto mokslo darbuotoja.
Įdomu tai, kad vyresnioji iš Lietuvos išvykusi karta savo nepasitenkinimą perduoda vaikams. Šie, net ir neturėję jokios patirties su valdžios institucijomis Lietuvoje, irgi reiškią tokį patį nepasitenkinimą jomis.
Tyrimas pristatytas sostinėje vykstančiame forume, kuriame nagrinėjamos neekonominės lietuvių migracijos aplinkybės.
Kartu su mokslo, verslo, valstybės institucijų ir savivaldos atstovais aptariami būtini demografiniai ir migracijos sprendimai ekonomikos augimo tempui išlaikyti, darbo rinkos tendencijos ir nedirbančių asmenų perkvalifikavimo klausimai, žmogiškųjų išteklių planavimas valstybėje bei užsieniečių dalyvavimas Lietuvos darbo rinkoje.
Statistikos departamento duomenis, Lietuvoje šiuo metu gyvena 2,794 mln. žmonių – 14,9 tūkst. mažiau nei praėjusiais metais.
„Prognozuojama, kad dirbančiųjų pramonėje šiemet sumažės 3,6 tūkst., tačiau pramonės sektorius yra vienas sparčiausiai augančių, kuriame laisvų darbo vietų skaičius nuosekliai didėja ir jaučiamas didelis kvalifikuotų darbuotojų poreikis. Šioje srityje būtinas kompleksinis problemos sprendimas“, – teigia forumo rengėjai – Užimtumo tarnyba ir Lietuvos pramonininkų konfederacija.
Naujokų per mažai
Iki 2023 m. iš darbo rinkos pasitrauks ženkliausia dabar darbo rinkoje esanti žmonių grupė, kurią sudaro 220 tūkst. asmenų. Problema ta, kad jiems pasitraukus į pensiją, ateinančio į darbo rinką jaunimo nepakaks, kad tuos 220 tūkst. pakeistų.
„Apie 2035 metus pusė tautos bus 50-mečiai. Kaip regeneruotis tokiai tautai – labai rimtas klausimas“, – forume kalbėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.
Giedriaus Viliūno, MOSTA (Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro) vadovo, skaičiavimais, 2018-2022 m. Lietuvos darbo rinkai reikės 105 tūkst. naujų darbuotojų. Prognozuojama, kad tiek žmonių prireiks norint pakeisti dabar dar dirbančiuosius. Be to, optimistiniu vertinimu, dar 5 tūkst. darbuotojų reikės, nes tiek numatoma sukurti naujų darbo vietų.
„O aukštųjų mokyklų absolventų minėtu laikotarpiu mažės, konkrečiai 2018-2019 m. jų bus 24,6 tūkstančio. Darbuotojų pasiūlos ir paklausos balansas gana trapus, nes ne visi absolventai įsilieja į darbo rinką, trečdalis absolventų pusmetį po aukštosios mokyklos baigimo vis dar nedirba. Be to, kartais klausimų kyla, ar aukštųjų mokyklų absolventų kvalifikacija atitinka nurodytąją“ , – kalbėjo G.Viliūnas.
