„Vykstant Miškų urėdijų reformai, medienos buvo iškirsta 10-12 proc. mažiau nei planuota. Tai nėra blogas variantas, bet tie kirtimai suaktyvėjo privačių miškų savininkų miškuose. Matant skaičius, kreivė privačiuose miškuose šovė į viršų, nes žmonės įvertino kainą ir pelną, kurį gali gauti. Jie, laikydamiesi visų įstatymų, turi teisę kirsti, nes privačių miškų kirtimo negalime reguliuoti, nors jie sudaro pusę visų miškų“, – posėdžio metu sakė K.Mažeika.
Pasak jo, miškų atsodinta buvo daugiau nei iškirsta.
„Šiemet įveisiant naujų miškų plotus matome pozityvų rezultatą. Tai, kas buvo kalbama apie pernai, kad buvo iškirsta 500 ha, tai dar daugiau plotų atsodino ir įveisė. Turime ne tik iškirsti, bet ir veisti“, – pridūrė K.Mažeika.
Primename, kad Aplinkos ministerija yra pasiūliusi išskirti atskirą miškų grupę, kurioje būtų leidžiami tik biologinei įvairovei išsaugoti būtini specialieji kirtimai. Tokie pakeitimai mažiau liestų kitų miško grupių miškininkavimą, tačiau ir jose siūlomi tam tikri pakeitimai.
Pavyzdžiui, III miškų grupės medynuose plyno kirtimo didžiausias leistinas plotas sumažinamas nuo 5 iki 3 ha, o valstybiniuose (regioniniuose ir nacionaliniuose) parkuose ir draustiniuose – iki 1 ha.
Tuo metu IVA miškų grupės medynuose plyno kirtimo didžiausias leistinas plotas sumažinamas nuo 8 iki 6 ha, o valstybiniuose parkuose – iki 1 ha.
Specialistų teigimu, dėl papildomų miško kirtimų ir jų plotų apribojimų kasmet po 0,8 mln. kubinio metro gali sumažėti rinkai pateikiamos žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų kiekis. Tačiau šis sumažėjimas gali būti kompensuotas intensyvesniu ūkinių miškų naudojimu ne saugomose teritorijose ir rezervuotų nuosavybės teisių atkūrimui skirtų, bet tam nepanaudotų miškų įtraukimu į ūkinę veiklą (apie 10 proc. Lietuvos miškų).
Metinis lėšų poreikis kompensacijoms privačių miškų savininkams už naujai įvedamus apribojimus saugomose teritorijose sieks iki 10 mln. eurų kasmet, didžioji dalis – „Natura 2000“ (ES saugomų teritorijų tinklo) išmokos.
