Rima Mickevičienė. Stabdys rūgštųjį lietų ir gerins oro kokybę – kuo prisidės Lietuva?

Jau po aštuonių mėnesių – nuo 2020 m. sausio 1 dienos – viso pasaulio laivai turės pereiti prie mažai sieros turinčio kuro, įsirengti išmetamųjų dujų valymo sistemas arba rinktis alternatyvų kurą, kad į aplinką nebūtų išskiriami žmonėms ir gamtai kenksmingi sieros oksidai. Tai – amžiaus pokytis laivininkystėje, prie kurio įgyvendinimo prisideda ir Lietuva.

R.Mickevičienė: „Ekspertai perspėja, kad masiškai pereinant prie mažasierių degalų, vietomis jų gali ir pritrūkti“.<br> Asmeninio albumo nuotr. 
R.Mickevičienė: „Ekspertai perspėja, kad masiškai pereinant prie mažasierių degalų, vietomis jų gali ir pritrūkti“.<br> Asmeninio albumo nuotr. 
Daugiau nuotraukų (1)

Rima Mickevičienė

Apr 18, 2019, 12:17 PM, atnaujinta Apr 18, 2019, 2:07 PM

Šių metų pradžioje į Klaipėdos uostą atplaukęs suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) bunkeriavimo tanklaivis „Kairos“ jau keletą kartų perkrovė SGD iš terminalo į dujų skirstymo stotį krante. Visą kitą laiką laivas aptarnavo kitus SGD terminalus bei pildė dujomis laivus.

Normos sumažintos 7 kartus

Nuo kitų metų Tarptautinė jūrų organizacija leidžiamas laivų kuro sieros junginių normas sumažino net 7 kartus. Šiuo metu daugelis pasaulio laivų naudoja kurą, kuriame leidžiama sieros koncentracija siekia iki 3,5 proc. Jau kitąmet šis rodiklis negalės viršyti 0,5 proc. 

Ekspertai perspėja, kad masiškai pereinant prie mažasierių degalų, vietomis jų gali ir pritrūkti.

Šiam pokyčiui intensyviai ruošiasi laivų kuro gamintojai visame pasaulyje. Taip pat – SGD tiekėjai. Nes vienas iš būdų laivininkystės bendrovėms prisitaikyti prie mažesnės taršos – pereiti prie laivų, varomų SGD, kuriose sieros – iki 99 proc. mažiau, palyginti su mazutu ar dyzeliu.

Kitas kelias – įsirengti vadinamuosius skruberius arba, kitaip sakant, išmetamųjų dujų valymo sistemas, jei laivai tebenaudos pigesnį, daugiau sieros turintį kurą.

Sukruto daugelis pasaulio laivininystės bendrovių – užsakytų skruberių šiuo metu tenka laukti nuo pusės iki pusantrų metų, nors sistemos įrengimas kainuoja 2-8 milijonus eurų vienam laivui.

Įvertinant tai, kad naudojant skruberius kuro suvartojimas išauga 3-5 proc., transportavimo savikainos augimą galutinis vartotojas tikrai turėtų pajusti.

Skruberiai užsakomi ir į naujus laivus nepaisant to, kad kai kurie laivybos ekspertai vadina juos trumpalaikiais sprendimais, labiau tinkamais jau eksploatuojamiems laivams. Naujiems laivams ekspertai rekomenduoja dujinius arba dvejopo kuro variklius, kurie dirba ir skystu, ir dujiniu kuru.

Jau pastatyti pirmieji SGD varomi kruiziniai laivai, nes jie daug laiko dirba emisijų kontrolės zonose ar teritoriniuose vandenyse, kuriuose negalima išpilti užteršto vandens iš skruberių sistemų.

Baltijos jūroje – dar griežtesni reikalavimai

Baltijos, Šiaurės, Karibų jūras ir Šiaurės Amerikos bei Kanados pakrantes Tarptautinė jūrų organizacija išskyrė kaip specialias emisijų kontrolės zonas. Čia leidžiamos sieros junginių normos dar mažesnės – iki 0,1%.

Nuo 2021 m. sausio 1 d. Baltijos ir Šiaurės jūrų zonose įsigalios ir „Tier III“ standarto reikalavimai statomiems laivams, kurie turės sumažinti ir azoto oksidų išmetimą į aplinką.

Todėl nuo 2021 m. SGD varomi laivai šiose zonose tampa dar patrauklesniu sprendimu, nes atitinka ir sieros, ir azoto oksidų reikalavimus.

Šiuo metu Baltijos jūroje nuolat dirba bent keletas SGD varomų laivų: keltas „Viking Grace“ kursuoja tarp Stokholmo Švedijoje ir Turku Suomijoje, jis Baltijos jūroje dirba nuo 2013-ųjų. Vos prieš pora metų pastatytas greitaeigis keltas „Mega Star“ plaukioja maršrutu Talinas – Helsinkis. Į Klaipėdos uostą vis atplaukia 2011 m. pastatytas 152 m. ilgio konteinerinis laivas „Wes Amelie“, kuriame kuro sistema buvo pakeista į SGD.

Tokie laivai, kaip ir Lietuvoje besilankantis „Kairos“, dirba plaukiojančiomis dujų kolonėlėmis, kurios gali atvežti ir papildyti SGD kuru varomus laivus dujomis.

Išgelbės tūkstančius gyvybių

Griežtų Tarptautinės jūrų organizacijos reikalavimų tikslas – kova su sieros junginiais, kurie yra itin kenksmingi žmonėms ir aplinkai. Būtent sieros junginiai suformuoja rūgščiuosius lietus, kurie pražudo ištisus miškų ir pievų plotus, kenkia gyvūnams jūroje ir sausumoje, sukelia kvėpavimo ir kraujagyslių sistemų ligas, astmą, net ardo istorinius pasatatus.

Tarptautinės jūrų organizacijos Jūrų aplinkos apsaugos komiteto Suomijoje atlikta studija rodo, kad oro tarša sieros junginiais iš laivų lemtų 570 tūkst. ankstyvų mirčių visame pasaulyje vos per penkerius metus tarp 2020 – 2025 m., jei sieros normos kitąmet nebūtų sumažintos.

Tad sieros normų ribojimas laivų degaluose turės labai konkrečių teigiamų rezultatų aplinkai ir žmonių sveikatai, ypač tiems, kurie gyvena netoli pakrančių, uostų bei pagrindinių laivų kelių.

Lietuva aktyviai prisideda prie aktualiausių tvarios laivininkystės iššūkių sprendimo. Jau nekalbant apie ekonominę bunkeriavimo laivo vertę – jis išplečia Klaipėdos SGD importo terminalo panaudojimo galimybes ir didina rinką Baltijos jūros regione, nes SGD iš terminalo gali būti tiekiamas toliau ir plačiau.

Šio sprendimo naudą pajus visi Lietuvos gyventojai, kadangi didesnis SGD ir gamtinių dujų vartojimas mažina SGD infrastruktūros išlaikymo dedamąją visiems šios sistemos naudotojams. O dabartinės pasaulinės tendencijos tam yra ypač palankios.

Rima Mickevičienė, Klaipėdos universiteto Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakuleto dekanė

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.