„Baltarusija tikisi ateityje per Baltijos valstybių uostus importuoti 2,5-3,5 mln. tonų naftos per metus. Tai sudarytų 200-300 tūkst. tonų per mėnesį“, – žiniasklaidai sakė BNK generalinio direktoriaus pavaduotojas Sergejus Gribas.
Anot jo, alternatyvų apsirūpinimą nafta per Baltijos šalių ar Ukrainos uostus Baltarusija tikisi pradėti dar šiais metais.
Lietuvoje nafta importuojama tik per Būtingės naftos terminalą, priklausantį Lenkijos „Orlen“ koncerno valdomai „Orlen Lietuvai“. Klaipėdoje veikiantys du terminalai perkrauna tik naftos produktus.
S. Gribo žodžiais, alternatyva rusiškai naftai neišvengiama ir būtina, nes už ją Baltarusija nuo 2024-ųjų, Rusijai užbaigus savo naftos sektoriaus apmokestinimo sistemos reformą, veikiausiai mokės pasaulinėmis kainomis.
Kaip jau skelbta, Baltarusija antradienį laikinai sustabdė šviesiųjų naftos produktų eksportą į Baltijos šalis, Lenkiją ir Ukrainą, nes buvo privesta smarkiai sumažinti gamybą savo naftos perdirbimo įmonėse, į jas iš Rusijos vamzdynais pradėjus tekėti nekokybiškai žaliavai.
Abi Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklas valdantis valstybės koncernas „Belneftechim“ pranešė, jog iš Rusijos tiekiamos naftos kokybė smarkiai pablogėjo balandžio 19-osios vėlai vakare, todėl Mozyrio ir „Naftan“ perdirbimo įmonių gamybos pajėgumai, kilus įrangos sugadinimo grėsmei, buvo skubiai sumažinti perpus. Nepaisant to, nuostolių išvengti nepavyko – Mozyrio gamykloje pirmadienį skubiam remontui sustabdyti pirminio perdirbimo įrengimai.
Antradienį planuojamas „Belneftechim“ ir Rusijos naftotiekių operatorės „Transneft“ atstovų susitikimas šiais problemai skubiai išspręsti.
Incidentas įvyko Minskui ir Maskvai nesutariant dėl rusiškos naftos tranzito įkainių – Rusija kaip nepagrįstus atmetė Baltarusijos ketinimus juos neplanuotai kilstelti 23 procentais.
Reaguodamas į tai Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka praėjusią savaitę pareiškė, jog „Rusijoje suįžūlėta“, ir įpareigojo vyriausybę, „jei prireiks, pradėti remontuoti magistralinius naftotiekius“.
