Diskusijų sukėlė ministerijos siūlymas, kad Vyriausybės nariams būtų pavedama koordinuoti atskiras viešosios politikos sritis, o įstaigų vadovai turėtų su ministrais derinti strateginius tikslus ir jų rodiklius.
Konstitucinio Teismo pirmininkas, valstybės kontrolierius, prokuratūra ir Seimo opozicija pareiškė, kad tai sukurtų prielaidas nederamai politikų įtakai.
Finansų ministerija su tokiais priekaištais nesutinka ir tikina, kad naujas modelis didintų skaidrumą ir skatintų įstaigas orientuotis į pagrindinius valstybėje siekiamus rezultatus.
„Nereikia bijoti didesnės atskaitomybės visuomenei. Tai – apie skaidrumą, o ne apie kontrolę“, – BNS antradienį atsiųstame komentare sakė finansų ministras.
„Mokesčių mokėtojai nusipelno žinoti, kiek, kur ir kam išleidžiami pinigai. Būtent tam tikslui pokyčiai ir siūlomi. Bet tai yra tik pirminis variantas – mes jį tobulinsime pagal institucijų pateiktas pastabas“, – teigė V. Šapoka.
Ministerija: projektas bus derinamas
Finansų ministerija teigia, kad dabartinė biudžeto rengimo tvarka yra ydinga – biudžetas rengiamas instituciniu principu, išlaidos paskirstomos asignavimų valdytojams, todėl tvirtinant valstybės biudžetą nėra nustatoma, kokioms sritims bei kokiems valstybės strateginiams tikslams pasiekti skiriami asignavimai, nenustatomi siekiami vertinimo rodikliai.
„Tokia esama praktika riboja galimybes susitarti dėl pagrindinių artimiausių metų siekių valstybėje ir neskatina valstybės biudžetinių įstaigų orientuotis į pagrindinius valstybėje siekiamus rezultatus“, – rašoma ministerijos komentare.
Pirminiame variante siūloma išskirti 16 viešosios politikos sričių ir joms koordinuoti priskirti ministrus. Ministerija tikina, kad ministrai „neįgauna jokių teisių paveikti įstaigų savarankiškumo ar nepriklausomumo“.
„Finansų ministerija pažymi, kad šiuo metu siūlomas įstatymo pakeitimo projektas buvo oficialiai pateiktas derinti institucijoms ir visos gautos institucijų pastabos yra vertinamos, ir tik suderinus įstatymo pakeitimo projektą su visoms šalimis, jis bus teikiamas svarstyti Vyriausybei“, – teigiama BNS atsiųstame komentare.
Opozicijos lyderė įžvelgia grėsmių
Seimo opozicijos lyderė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad naujas modelis reikštų „visos valdžios sutelkimą Vyriausybės rankose“.
„Taip būtų sudarytos prielaidos ministrams daryti įtaką nepriklausomų ir jiems nepavaldžių institucijų biudžetams. Tai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam valdžių padalijimo principui“, – teigia opozicijos lyderė.
„Valdančiųjų kadencijai einant į pabaigą, imamasi vis didesnį pavojų Lietuvos demokratijai keliančių iniciatyvų, po kuriomis slepiasi dūžtančios politinės ambicijos ir neišsipildžiusios svajonės“, – sakė ji.
Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas pareiškė, kad priėmus įstatymą būtų sudaromos prielaidos teisingumo ministrui kontroliuoti teismo veiklą, o tai „nesuderinama su teismų nepriklausomumo principu“.
„Teismų veikla nėra ir negali būti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ar kuriai nors kitai vykdomosios valdžios institucijai priskirta valdymo sritis“, – rašoma D. Žalimo parengtoje išvadoje.
Jo teigimu, Finansų ministerijos siūlomas projektas „galėtų būti vertinamas kaip mėginimas kėsintis į Konstitucinio Teismo nepriklausomumą“.
Generalinė prokuratūra nuogąstauja, kad naujas modelis sukurtų prielaidas „daryti prokuratūrai politinį, ekonominį, psichologinį spaudimą“.
Ministro koordinavimo kratosi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. Jos direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius teigia, kad „siūlomas teisinis reguliavimas būtų nesuderinamas su STT, kaip pagrindinės antikorupcinės teisėsaugos institucijos Lietuvoje, politiniu ir finansiniu nepriklausomumu“.
Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys sako, kad jo įstaigos koordinatoriumi paskyrus vidaus reikalų ministrą, politikas įgis teisę daryti įtaką audito nešališkumui ir objektyvumui.
„Finansų ministerijos siūlomas naujasis teisinis reguliavimas akivaizdžiai pažeidžia Valstybės kontrolės savarankiškumą ir nepriklausomumą“, – rašoma A. Dulkio išvadoje.
