Tačiau šilti ir sausi orai kelia vis didesnį nerimą ūkininkams – žymesnio lietaus nebuvo mėnesį, o klimatologai sako, kad lietaus trūks visus šiuos metus.
Anot žemdirbių, laukai jau dabar tokie perdžiūvę, kad dalis pasėlių gali net nesudygti.
Prognozuojama, kad šių metų derlius gali būti kuklus, o tai pajustų visi gyventojai, nes brangtų miltai ir daržovės, pranešė „Lietuvos ryto“ televizijos laidos „Reporteris“ žurnalistas Gedas Salyga.
Ūkio ministras Giedrius Surplys ūkininkus ragina užuot laukus nuostolių drausti pasėlius.
Ilgam prognozuojama sausra gali kirsti ne tik ūkininkams: brangtų duona, daržovės.
Išdžiuvusią žemę rapsams ruošiantis ūkininkas nedrįsta prognozuoti, kokį derlių pjaus rudenį.
„Be lietaus nieko nebus. Jei nebus lietaus, tas, kas sėta prieš 2 savaites... viskas stovi dirvoj ir niekas nelenda lauk“, – sakė kalbintas ūkininkas.
Anot jo, žemė tokia sausa, kad didelis klausimas ar sėklos sudygs: „Jau pusantro mėnesio, kaip nėra liję, jei ne daugiau“.
Ūkininkas džiaugėsi, kad gerai sudygo žiemkenčiai, javai – dabar ir jiems pavojus: „Jie turėtų būti daug didesni jau, bet kadangi blogos sąlygos... tokie išsigandę stovi ir laukia geresnių laikų“.
Prastą derlių dėl sausros prognozuoja ir daržovių augintojai.
Prognozuoja brangimą
Ūkininkai sako – jei ir toliau nebus lietaus, tai rudenį lietuviškos daržovės ir javai gali tapti deficitu, todėl brangtų maisto produktai parduotuvėse.
„Galim tikėtis daržovių trūkumo ir grūdų trūkumo. Iš tikrųjų, jau sausra rodo pirmuosius požymius, Tai verčia sunerimti ir ūkininkai pergyvena ne be reikalo“, – sakė žemės ūkio ministras G.Surplys.
Klimatologas Donatas Valiukas mano, jog didžiojoje Lietuvos dalyje jaučiamas nemenkas kritulių trūkumas.
Lietaus šiemet žada mažiau nei įprastai
Klimatologas sako – laukai tokie išdžiuvę, o upės tokios nusekusios, kad Lietuvai įprasto lietaus nebeužteks, reikia smarkių liūčių. O jų nežadama. Sausra gali tęstis visus šiuos metus.
„Paprasto lietaus nepakaktų, reiktų ilgesnio lietaus laikotarpio. Jei žvelgtume mėnesį į priekį, tiek galima pažvelgti į prognozes, tų kritulių numatoma arti daugiametėm normom, arti ir šiek tiek mažiau negu paprastai pas mus būna.
Tai šiek tiek bus sausiau, negu įprastai“, – mano klimatologas D.Valiukas.
Tam, kad augalai nepradėtų vysti, dirvos drėgmė turi būti mažiausiai 8-12 procentų. Naujausi agrarinių mokslų instituto matavimai Dotnuvoje rodo, kad paviršiaus sluoksnyje iki dešimties centimetrų, dirvos drėgmė pasiekusi sėkloms pavojingą lygį – 11 procentų drėgmės.
Gilesniuose žemės sluoksniuose drėgmės dar pakanka.
Ministras ragina draustis
Ministras ragina ūkininkus drausti pasėlius nuo stichijų žalos, nors ir pripažįsta, kad bendrovės nenoriai draudžia ūkininkus.
„Žemės ūkio draudimas yra specifinė sritis. Įsivaizduokime, kad mes visi apdraudžiame savo automobilius civilinės atsakomybės draudimu ir tada visi vienu metu patiriame avariją.
Ir tada draudimo fondas turi visiem išmokėti draudimo įmokas. Tai yra sudėtinga sfera.
Palengvinome sąlygas, padidinome valstybės įnašą, ūkininkam reikės prisidėti tik 30 proc. prie draudimo įmokos, 70 procentų dengs valstybė“, – sakė žemės ūkio ministras.
Kad žemdirbiams teks prisitaikyti prie kitokio ūkininkavimo, sako ir klimatologas: „Kovas, dar kovo pabaiga būdavo įprasti potvyniai. Sniegas kartais būdavo iki balandžio.
Vykstant klimato kaitai tie sezonai persistumia, pavasariai vis ankstėja.
Ta pati sistema susijaukusi ir tokie ekstremumai, kada tie sausi periodai kaitaliojasi su labai lietingais, jie intensyvėja ir ateityje jie dar daugiau dažnės“.
Tiems, kuriems sodo darbai nėra aktualūs, lietuviški pavasariai patiks vis labiau. Tuo galėsime įsitikinti jau netrukus.
Sinoptikai siūlo kabinti į spintas šiltus paltus ar striukes. Jau šios savaitės pabaigoje prireiks vasariškų drabužių.
Dienomis termometrai rodys 26 laipsnius, o jutiminė temperatūra saulės atokaitoje bus dar didesnė.
Ketvirtadienį bus 18-23 laipsniai šilumos, penktadienį ir šeštadienį šildys tikrai vasariška šiluma – 21-26 laipsniai šilumos. Lietaus dar teks palaukti. Ketvirtadienį kai kur didėja nedidelio trumpo lietaus tikimybė.
1950 metais buvo 28 laipsniai šilumos
Nors šis pavasaris šiltesnis nei vidutiniškai, iki rekordų dar – toloka. Aukčiausia balandžio 23-iosios temperatūra fiksuota 1950 metais – tada Vilniuje buvo 28 laipsniai šilumos.
Šalčiausia balandžio 23-ioji fiksuota 1981 metais – tada Lazdijuose termometrai rodė 8 laipsnius šalčio.
