Tokį viešųjų pirkimų skaidrumą ir sąžiningą konkurenciją užtikrinti privalančios tarnybos spaudimą neseniai patyrė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, siekianti centralizuotai pirkti pieną ir pieno produktus sostinės ikimokyklinio ugdymo įstaigoms ir jau paskelbusi pirkimo konkurso laimėtoją.
Ne vienus metus viešai puldinėjančios vieną verslo grupę D.Vilytės priešiškumas, regis, lėmė ir tai, kad jos vadovaujama valstybės įstaiga nusprendė nesilaikyti įprastos praktikos nesikišti į konkrečių viešųjų pirkimų procedūras tuo metu, kai dalyvės santykius su konkursų organizatoriais aiškinasi teisme.
Tiesiog perėmė funkcijas
Kaip rašė „Lietuvos žinios“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija pernai lapkritį paskelbė tarptautinės vertės pirkimą atvirojo konkurso būdu „Pienas ir pieno produktai Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoms“. Pirkimo laimėtojas turėjo 12 mėnesių tiekti įvairaus riebumo pieną ir pieno produktus – kefyrą, grietinę, varškę, sūrius, jogurtą ir kitus – 123 sostinės lopšeliams ir lopšeliams-darželiams.
Sausio 17 dieną savivaldybė informavo, kad sutartis turėtų būti sudaryta su pigiausią pasiūlymą pateikusia įmone „Pontem“. Be jos, konkurse dalyvavo „Žemaitijos pienas“ ir „Sanitex“.
Sausio 25-ąją Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje gauta vieno iš dalyvių pretenzija. Tai gana įprasta tokiuose konkursuose, tačiau rezultatais nepatenkintas dalyvis, regis, asmeniškai kreipėsi ir į VPT, nes ji pareikalavo iš perkančiosios organizacijos visų pirkimo dokumentų.
Pirkimo sutarties pasirašymas su „Pontem“, turėjęs įvykti sausio 28 dieną, buvo sustabdytas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas Giedrius Krasauskas informavo, kad sutartis bus sudaryta tik gavus VPT išvadas.
Balandžio 10 dieną VPT savo vertinimą ir įpareigojančius nurodymus sostinės savivaldybei pateikė.
VPT užkliuvo, kad konkurso laimėtoja „Pontem“ 2018 m. kovo 29 d. buvo įtraukta į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą dėl to, jog nenurodė anksčiau jai skirtos baudos teikdama dokumentus Lietuvos kariuomenės viešajam pirkimui, bet sostinės savivaldybės buvo pripažinta kaip patikima įmonė.
Į tokį sąrašą įmonės yra įtraukiamos 12 mėnesių ir per šį laikotarpį negali (nebent pasitaiso) dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Tokioms įmonėms įstatymo nustatytais atvejais leidžiama pasitaisyti ir teisėtai dalyvauti viešuosiuose pirkimuose nesibaigus terminui.
Šią įstatymo numatytą išlygą ir pritaikė Vilniaus savivaldybės pirkimo komisija. Kaip ir daugelis kitų pirkimo organizacijų (tarp jų ir Lietuvos kariuomenė), leidusių „Pontem“ dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Kai kuriuos jų įmonė ir laimėjo, o VPT jų rezultatų neginčijo.
Tiesia kelią kitiems
Kad įstatymo išlyga galėtų būti taikoma, įmonė turi įrodyti, jog pasitaisė ir ėmėsi konkrečių priemonių, užkirsiančių galimybę klaidai pasikartoti ateityje. „Pontem“ apie šias priemones išsamiai informavo 7 lapų rašte, kuris ir buvo pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės Pirkimo komisijai.
Dokumente, kuris teiktas ir kitoms perkančioms organizacijoms, įmonė išsamiai paaiškina, kad situacija, dėl kurios pateko į sąrašą, buvo ne tyčinė, o nulemta žmogiškos klaidos. Mat dokumentus Lietuvos kariuomenės pirkimui rengusi darbuotoja per neapsižiūrėjimą nenurodė, kad įmonė buvo gavusi baudą, nors ši informacija buvo viešai skelbiama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos puslapyje.
Priemonės, kurių ėmėsi „Pontem“ savo patikimumui įrodyti, buvo žinomos ir pačiai VPT. Žinoma, kad su ja konsultavosi atitinkamus „Pontem“ raštus gavusios kitos perkančiosios organizacijos. Apie „Pontem“ veiksmus ir raštą, nurodantį, kaip įmonė pasitaisė, VPT darbuotojai net šnekėjo jų rengiamuose viešuose mokymuose ir pateikė kaip pavyzdį.
Vilniaus miesto savivaldybę „Pontem“ veiksmai taip pat įtikino, pirkimo komisija įmonę įvertino kaip patikimą. Šių metų sausį portalui LRT.lt tai tvirtino Vilniaus miesto savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas Audrius Vaznelis.
„Jie įrodė, kad apsivalė. Tie, kas įtraukė į tą sąrašą, – kariuomenė, tai jie patys iš „Pontem“ perka, jų galite paklausti, kodėl jie taip elgiasi. Yra jų pagrindimas, kad jie pasitaisė. (...) Penki lapai jų apie tai surašyti yra“, – komentavo A.Vaznelis.
Tačiau šįkart savivaldybės argumentai VPT nepasirodė pakankamai „motyvuoti“, ir tarnyba įpareigojo savivaldybę iš naujo apklausti įmonę ir iš naujo vertinti jos pateiktą medžiagą.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija patvirtino, kad VPT nurodymą vykdys, o šiuo metu viešųjų pirkimų sistemoje tik formuojama praktika dėl apsivalymo doktrinos taikymo. „Kaip ir minėjome, savivaldybė vykdys VPT įpareigojimus. Bus pateiktas prašymas „Pontem“ papildyti pateiktą informaciją“, – atsakė administracija.
VPT tvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės Pirkimo komisija sprendimą dėl „Pontem“ patikimumo priėmė „nemotyvuotai“. Tarnybos išvadoje teigiama, kad perkančioji organizacija nesiekė išaiškinti, ar tiekėjo rašte nurodytos priemonės, įrodančios patikimumą, „yra pakankamos“. Todėl VPT nurodė iš naujo kreiptis į „Pontem“ su prašymu nurodyti priemones, kurių įmonė ėmėsi siekdama įrodyti savo patikimumą. Taip pat iš naujo vertinti šią informaciją ir priimti „motyvuotą sprendimą“ dėl įmonės patikimumo.
Imperatyvus VPT įpareigojimas stebina tuo, kad informaciją, kurią įmonė pateiks, VPT pataria iš anksto įvertinti kaip nepakankamą. Būtent toks scenarijus peršamas VPT rašte perkančiajai organizacijai. Atrodo, kad būtent „Pontem“ atžvilgiu priimtas teigiamas savivaldybės sprendimas labiausiai ir neįtiko D.Vilytės vadovaujamai įstaigai.
Savivaldybė nesiryžo iš anksto atsakyti, ar vykdys ir šį „keistą“ VPT reikalavimą. „Dokumentai dar nėra pateikti, todėl Vilniaus miesto savivaldybė dar neįvertino jų turinio“, – atsakė administracija.
Iš tikrųjų „Pontem“ vadovų, ne vienus metus priverstų gintis nuo D.Vilytės „nemotyvuotų“ išpuolių, VPT įsakmus nurodymas, kaip savivaldybė turėtų įvertinti konkurso dalyvio pateiktą informaciją, netgi nenustebino.
Nustebino VPT skubėjimas ir bandymas užbėgti už akių Vilniaus apygardos teismui, kuris balandžio 26 dieną priims sprendimą šiuo ir kitais su sostinės savivaldybės pirkimu susijusiais klausimais. Iki šiol VPT nesikišdavo į konkrečius viešuosius pirkimus, kol jų aplinkybes tirdavo šalies teismai. Atrodo, kad šiuo atveju įprastą praktiką nusvėrė D.Vilytės daugelį metų demonstruojama nemeilė konkurso laimėtojai.
„Pontem“ vadovas Donatas Garbauskas juokavo: „Neįsivaizduoju, kokios informacijos dar galėtų papildomai prašyti savivaldybė? Gal sąskaitos, kad sumokėjome baudą?“
Jis beveik neabejojo, jog VPT kuria teisinę terpę atšaukti sprendimą konkurso laimėtoju pripažinti geriausią pasiūlymą pateikusią „Pontem“ ir atverti kelią pasirašyti sutartį su antroje vietoje likusia bendrove „Žemaitijos pienas“.
Juolab kad VPT vadovė D.Vilytė, dar neatplėšus konkursui pateiktų pasiūlymų, šių metų sausio 3 d. LRT radijo laidoje „Dienos tema“ viešai piktinosi, kodėl konkurse leidžiama dalyvauti „Pontem“.
Savo ruožtu teisininkai abejoja, ar VPT turi teisę reikalauti iš perkančiosios organizacijos prašyti papildomos informacijos iš konkurso dalyvių pasibaigus pasiūlymų nagrinėjimui.
Pagal įstatymą, pati Pirkimo komisija sprendžia, ar jai pakanka pateiktų duomenų įvertinti pasiūlymus ir skirti laimėtoją. O konkurso rezultatais nepatenkinti dalyviai visada juos gali skųsti teisme, kuris ir priima galutinį nuosprendį.
Nuolat kartoja tą patį
D.Vilytė jau daugelį metų neslepia savo priešiškumo „Pontem“ ir su ja susijusių įmonių grupei. Yra žinių, kad VPT darbuotojai seminaruose netgi moko perkančiąsias organizacijas, kaip „teisėtais“ būdais trukdyti šiai verslo grupei laimėti viešuosius pirkimus.
Tuo metu VPT vadovė D.Vilytė net nemėgina slėpti savo neigiamo nusistatymo „Pontem“ ir su ja susijusių įmonių atžvilgiu. Savo priešiškumą šiai įmonių grupei D.Vilytė ne kartą demonstravo viešojoje erdvėje. Įvairiuose forumuose bei žiniasklaidoje nepateikdama faktų VPT vadovė stengiasi įteigti, kad „Pontem“ ir su ja susijusios įmonės viešuosius pirkimus laimi ne dėl to, kad teikia geriausius pasiūlymus, o dėl „kitų priežasčių“.
Kokių, D.Vilytė niekada nenurodo, bet jau ne vienus metus skleidžia abejones dėl viešųjų pirkimų, kuriuos laimi ši verslo grupė, skaidrumo. Nenurodydama faktų ir nepateikdama įrodymų VPT vadovė kaltina, kad perkančiosios organizacijos neva specialiai šiai grupei pritaiko konkursų sąlygas. Esą grupė laimi tik dėl to, o ne dėl sėkmingai plėtojamo verslo modelio.
Tipiška D.Vilytės kalba fiksuota 2016 m. balandžio 7 d. TV3 reportaže. „Kai stebi tam tikras tendencijas, pasiimi keleto metų arba ilgesnį laikotarpį ir matai, kad toj pačioj savivaldybėj arba toj pačioj ligoninėj laimi tas pats tiekėjas, natūraliai kiekvienam iš mūsų gali kilt klausimų – kodėl jam taip sekasi? Tai ar jau yra susiklostę kažkokie ryšiai, ar tos paslaugos tiek yra jau labai geros, ar, na, klausimų yra“, – dėstė VPT vadovė.
D.Vilytė tobulai įvaldė retorikos stilių, kai tarsi nieko konkrečiai nekaltina, bet tarp eilučių žeria abejones dėl tiekėjo patikimumo, paslaugų kokybės ir perkančiųjų organizacijų galimos korupcijos. Ar tokie VPT vadovės D.Vilytės pareiškimai dera su valstybės tarnautojų etikos principais, lieka retorinis klausimas.
2017 m. gegužės 7 d. TV3 reportaže VPT vadovė, komentuodama maitinimo paslaugų teikimą ligoninių pacientams, skelbė: „Nustatėme, kad konkurencijos šitam sektoriuj faktiškai nėra. Vyrauja tie patys tiekėjai, kurie užima daugiau negu pusę – 60 proc. rinkos. Ir tai yra blogos tendencijos. „Pontem“ ir „Kretingos maisto“ tie patys savininkai, mes įžvelgiam, kad jos įsitvirtinusios rinkoj jau keletą metų, ir paskui jau yra neigiamos sąlygos, yra nustatomas vienas iš reikalavimų – turėti patirtį, būti įgyvendinus tokią sutartį. Tada smulkiesiems užkardoma galimybė dalyvauti. (...) Didžioji problema – kai nėra konkurencijos, kai kitas verslas nealsuoja į nugarą, paslaugų kokybė paprastai nukenčia.“
2018 metais Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ VPT vadovė vėl kaip prisukta laikrodžio gegutė be perstojo kartojo tą patį, metaforomis ir palyginimais pagražintą tekstą. Iki kaimo bobelės lygio nusiritusi D.Vilytė nevengė net skleisti paskalų. „Ta įmonė, na, pirmiausia tai mes kalbam apie „Kretingos maistą“ ir „Pontem“, tai 2015 metais mes, atlikę maisto apžvalgą, pirkimų maisto produktų ir maisto tiekimo, viešai ir nuolatos kartojome apie tokias tendencijas, kad faktiškai dvi įmonės buvo paėmusios 50 proc. rinkos, dalyvaudamos viešuosiuose pirkimuose. Ir visokių atvejų ten yra buvę, ir skaidrių, ir nelabai skaidrių, ir mūsų vertinti pirkimai – taip, jau jie įgavo įdirbį, jie pradėjo dominuot, tas pats savininkas valdo tas abi įmones, keičia pavadinimus – kodėl keičiami pavadinimai? Keičiami siekiant nuslėpti reputacinius dalykus. (...) Dėl įdarbinimo teko girdėti faktus (?!), kad aptarnauja vaikai, ta prasme savanoriai. (...) Klausimas, kaip ten tie savanoriai, jiems mokama, ar legalus darbas, nelegalus“, – šešėlį verslo reputacijai metė VPT vadovė.
D.Vilytė nenurimo ir šiemet – sausio mėnesį LRT radijo laidoje vėl išsijuosusi linksniavo „Pontem“. Šįkart VPT vadovei nepatiko, kodėl įmonei leista dalyvauti Vilniaus miesto savivaldybės konkurse pirkti pieną ir pieno produktus ikimokyklinio ugdymo įstaigoms. D.Vilytė stebėjosi, kodėl savivaldybė šiuos produktus perka ne iš ūkininkų ar didžiųjų pieno perdirbėjų, o iš maisto prekių pristatymo paslaugas teikiančių įmonių. Daugiausia kritikos ir vėl kliuvo VPT vadovės nemėgstamai „Pontem“.
Gandai svarbesni už faktus
Beje, D.Vilytė iki šiol vadovaujasi pasenusiais pačios VPT surinktais duomenimis, kad 2013–2015 metais Lietuvos maisto prekių ir maitinimo paslaugų viešuosiuose pirkimuose dominavo trys bendrovės: „Pontem“, „Kretingos maistas“ ir „Sanitex“.
Tačiau už konkurencijos šalyje užtikrinimą atsakinga valstybės institucija šių tyrimų ir juolab jais paremtų išvadų nepatvirtina.
Konkurencijos taryba netgi išdavė leidimą dviem iš VPT tyrime minimų įmonių jungtis ir neįžvelgė, kad susivienijusios jos užimtų dominuojamą padėtį.
Per įstatymo nustatytą keturių mėnesių terminą Konkurencijos taryba nustatė, kad rinkoje yra pakankamai subjektų, kurie gali viešuosiuose pirkimuose varžytis su nauju dviejų įmonių dariniu. „Tokių subjektų buvo ir jų vis yra, jie dalyvauja konkursuose. Sėkmingai ar nesėkmingai, tai kitas klausimas“, – sprendimo motyvus argumentavo Konkurencijos tarybos narys ir direktoriaus pavaduotojas Elonas Šatas.
Jis nurodė, kad tyrimo laikotarpiu vyko 18 mln. eurų vertės Santariškių klinikų konkursas ir jame dalyvavo „Pontem“ ir konkuruojanti „Dussmann Service“ – pasauliniu mastu infrastruktūros valdymo, valymo, maitinimo, apsaugos, pastatų administravimo bei techninės priežiūros paslaugas teikianti bendrovė. Nors konkurso pastaroji nelaimėjo, ji atitiko aukščiausius kvalifikacinius reikalavimus, galėjo sąžiningai varžytis ir teikti geresnį negu „Pontem“ pasiūlymą.
„Įvertinę šias aplinkybes mes neturėjome pakankamai argumentų neleisti šitoms įmonėms jungtis, nes konkurentų yra, jie dalyvauja konkursuose“, – aiškino E.Šatas.
Beje, Konkurencijos taryba 2015 m. rugsėjo 30 d. leido bendrovei „Maistas LT“, tuo metu valdžiusiai įmonę „Kretingos maistas“, įsigyti 100 procentų „Pontem“ akcijų ir įgyti vienvaldę pastarosios bendrovės kontrolę. „Įvertinusi su sandoriu susijusias aplinkybes Konkurencijos taryba konstatavo, kad dėl įvykdytos koncentracijos nebus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis ar itin apribota konkurencija atitinkamose rinkose“, – paskelbė Konkurencijos taryba.
Juolab, kad šiuo metu „Pontem“ neužima dominuojamos padėties pieno rinkoje, nors VPT vadovei ir atrodo kitaip. Lietuvoje yra daugiau kaip 40 įmonių, dalyvaujančių įvairių pieno produktų tiekimo viešųjų pirkimų konkursuose, o „Pontem“ užima tik 8 proc. pieno produktų tiekimo biudžetinėms organizacijoms rinkos.
D.Vilytė nesidrovėdama viešojoje erdvėje skleidžia tik neigiamą informaciją apie „Pontem“ ir su ja susijusias įmones. Negana to, būdama atsakingos institucijos vadovė, D.Vilytė leidžia sau išsakyti kontroversiškas ir apskritai ne jos kompetencijai tenkančias mintis, net tikrovės neatitinkančius faktus. Tokiu būdu VPT vadovė neatsakingai kenkia verslo, kurio kažkodėl labai nemyli, reputacijai. Kaip kitaip būtų galima vertinti D.Vilytės teiginius apie tariamą vaikų įdarbinimą, nelegalų darbą?
Kyla pagrįstas klausimas, ar gali viešųjų pirkimų skaidrumą ir teisėtumą užtikrinti vadovė, kuri pati nesilaiko skaidrumo ir nešališkumo standartų, viešojoje erdvėje žarstosi nepagrįstais kaltinimais ir nesusimąstydama apie pasekmes platina paskalų lygio informaciją.
Nepateikdama faktų ir įrodymų VPT vadovė D.Vilytė ne vienus metus viešojoje erdvėje stengiasi įteigti, jog „Pontem“ ir su ja susijusios įmonės viešuosius pirkimus laimi ne dėl to, kad teikia geriausius pasiūlymus, o dėl „kitų priežasčių“.
Redakcija neatsako už šio pranešimo turinį.
