Pirmosios krizės tyrimo išvados: per skandinaviškus bankus iš Lietuvos išėjo 9 mlrd. eurų

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) komisija, atliekanti parlamentinį krizės priežasčių tyrimą, penktadienio komisijos posėdyje pradėjo diskutuoti apie pirmąsias šio tyrimo išvadas. Pasak BFK pirmininko Stasio Jakeliūno, vien gerų valstybės finansų tvarkymo neužteko, kad būtų išvengta krizės – prie jos prisidėjo ir komerciniai bankai.

S.Jakeliūno (kairėje) vadovaujama komisija į tyrimą įtraukė ir D.Grybauskaitę, ir V.Vasiliauską.<br> Lrytas.lt fotomontažas
S.Jakeliūno (kairėje) vadovaujama komisija į tyrimą įtraukė ir D.Grybauskaitę, ir V.Vasiliauską.<br> Lrytas.lt fotomontažas
S.Jakeliūnas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
S.Jakeliūnas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
V.Vasiliauskas.<br>D.Umbraso nuotr.
V.Vasiliauskas.<br>D.Umbraso nuotr.
K.Glaveckas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
K.Glaveckas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
D.Grybauskaitė.<br>T.Bauro nuotr.
D.Grybauskaitė.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Apr 26, 2019, 9:24 AM, atnaujinta Apr 26, 2019, 2:10 PM

Komisija taip pat pareiškė nuogąstavimą, kad nebuvo aiškus Europos Komisijos ir Europos centrinio banko vaidmuo stabdant krizę bei pasigendama jų atliktų tyrimų.

Kliuvo ECB ir EK

„Neaiškus buvo EK vaidmuo visame tame procese – stabdant krizę, bandant ją sureguliuoti, išeiti iš to blogo ekonomikos ciklo. Buvo ir mums pasekmės. Nors mes ir buvome ES nariai, į mus nekreipė dėmesio, iš dalies paliko likimo valioje“, – tvirtino liberalas Kęstutis Glaveckas.

Jis pabrėžė, kad nei EK, nei Europos Taryba po krizės neįvertino savo veiksmų.

„Jie turėjo pagrindinius svertus savo rankose – biudžeto kontrolę, kitus dalykus, visą Amerikos vaizdą. Kaip jie pražiopsojo? Jokio tyrimo neatliko. Nieks neliko kaltas. Pasikeitė sudėtis ir viskas. Būtų įdomu pasižiūrėtų, kaip EK į visas tas pamokas pasižiūrėtų“, – kalbėjo K.Glaveckas.

Tačiau ir jis, ir S.Jakeliūnas pripažino, kad JAV, kur ir įsiplieskė krizės židinys, kongrese dėl pasaulinio nuosmukio įvyko „didžiuliai klausymai“.

Neturėjo rezervo

BFK išvadose taip pat minėtinas faktas, kad Vyriausybė 2006-2008 m. veikė mažumos sąlygomis, o tai iš dalies trukdė vertinti ir pasirengti krizei, taip pat krizę pagilino nesukauptas viešųjų finansų rezervas.

„Valstybės kontrolės dvi išvados – 2005 m. ir 2008 m. buvo fiksuota, kad valstybė neturi numačiusi ilgalaikių finansavimo šaltinių“, – posėdžio metu sakė S.Jakeliūnas.

Vis dėlto, pasak BFK pirmininko, vien gerų finansų tvarkymo neužteko, kad būtų išvengta krizės. Jo teigimu, iš Lietuvos per skandinaviškus bankus krizės laikotarpiu išėjo apie 9 mlrd. eurų.

„Nuo Seimo ir Vyriausybės nedaug priklausė, dėl priežiūros ir bankų veiksmų yra krizės esmė. O viešieji finansai pagilino krizės padarinius Lietuvoje“, – sakė S.Jakeliūnas.

BFK išvadose minima, kad Lietuva, palyginus su Estija, nebuvo pasiruošusi krizei, nes nebuvo sukaupusi rezervo. Nors Latvijoje situacija buvo panaši kaip Lietuvoje, tačiau ten reikėjo imtis ne tokių drastiškų priemonių kaip Lietuvoje.

„Latvijoje nebuvo mažinamos pensijos, išskyrus didelės pensijos buvo apmokestinamos, bet tai nepažeidė socialiai jautriausių sluoksnių, skirtingai nuo Lietuvos, kur pensijos buvo mažinamos“, – teigė S.Jakeliūnas.

Komisijos išvadose pažymima, kad iš komisijai pateiktų atsakymų ir paaiškinimų raštu galima daryti išvadą, kad Vyriausybė rimtai nesvarstė galimybės gauti finansinės paramos bei buvo galimybės skolintis už mažesnes palūkanas iš kitų finansinių šaltinių.

Išvadose minimas ir „Snoro“ bankas, kaip turėjęs įtakos gilesnei krizei.

BFK išvadų konstatuojamajai daliai pritarė.

Pasak S.Jakeliūno, dėl VILIBOR ir komercinių bankų įtakos krizei dar bus diskutuojama ateityje.

„Finansinė, skolinimosi, fiskalinė dalis daugmaž tikrai baigta, dabar liko bankai, tie patys VILIBOR reikalai, apie kuriuos laukiame informacijos iš Lietuvos banko. Vakar taip pat valdybos pirmininkas sutiko, kad iki gegužės 3 d. būtų atsiųsta papildoma svarbi informacija, tad tos diskusijos dar tęsis“, – naujienų agentūrai „Elta“ prieš posėdį teigė BFK pirmininkas.

Kiek vėliau po šio posėdžio penktadienį Lietuvos banko pirmininkas Vitas Vasiliauskas rengia spaudos konferenciją, kurioje žada kalbėti apie naujos informacijos apie tarpbankinių palūkanų VILIBOR pokytį pateikimą parlamentinį tyrimą atliekančiam Seimo komitetui.

Apkaltino ir D.Grybauskaitę

BFK komisijos, atliekančios parlamentinį krizės priežasčių tyrimą, pirmininkas, kad prezidentės Dalios Grybauskaitės veiksmai prieš dešimtmetį taip pat turėjo įtakos gilesnei krizei Lietuvoje.

„Prezidentė 2009 m. kovą pareiškė, dabar tiksliai nepacituosiu, kad Lietuva nėra impotentė ir pati susitvarkys su viešaisiais finansais. Kai viešojoje erdvėje autoritetingas asmuo – tuo metu ji buvo EK narė – taip pareiškia Vyriausybei, tai jai sunku ir kreiptis tos paramos. Akivaizdu, kad atsiranda diplomatinės problemos.

Andrius Kubilius jau pripažino, kai aš paklausiau, ar turėjo įtakos tas viešas pareiškimas prezidentės, kad taip. Tai mes (BFK komisija – ELTA) ir fiksuojame, kad prezidentė turėjo įtakos. Ar lemiamos, ar ne, atsakomybė vis tiek yra Vyriausybės“, – žurnalistams sakė S.Jakeliūnas.

Pasak BFK pirmininko, jeigu yra galimybės geresnėmis sąlygomis skolintis, mažiau mažinti pensijas ir mažiau didinti mokesčius, atsiranda pareiga elgtis geresnėmis įmanomomis sąlygomis.

„Mūsų įsitikinimu, jie (Vyriausybė) nepriėmė sprendimų, kurie būtų padėję valstybei ir jos žmonėms susidoroti su krizės padariniais“, – sakė S.Jakeliūnas.

D.Grybauskaitė, dar būdama eurokomisarė, vyriausybes, kurios prašė pinigų iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF), yra pavadinusi „demonstruojančiomis politinę impotenciją“. 2009 metais ji teigė, kad kreiptis į tarptautines organizacijas reikia tik blogiausiu atveju, kai šalies vyriausybė negali pati susidoroti. „Lietuva gali susidoroti pati, jei užsienio sąlygos nepablogės, t. y. šalis sugebės refinansuoti skolą ir skolintis tarptautinėse rinkose. Kreipimasis į tarptautines organizacijas reiškia tik viena: tai signalas rinkoms, kad šalis nesusidoroja. Tuomet rinkos nebeskolina, ir automatiškai šalis tampa priklausoma nuo tam tikrų organizacijų konsultantų. Nenoriu kritikuoti nei TVF, nei Pasaulio banko, tačiau kiekviena šalis ir politikai turi suprasti, kad niekas už juos problemų neišspręs“, – iš karto po inauguracijos pirmojoje kadencijoje publikuotame interviu yra sakiusi D.Grybauskaitė.

Prašo pagrįsti skaičiais

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius, komentuodamas BFK pirmininko S.Jakeliūno pasisakymą apie per bankus išėjusius 9 mlrd. eurų iš Lietuvos, kviečia S.Jakeliūną šiuos skaičius pagrįsti įrodymais.

„S.Jakeliūno pasisakymuose nuskambėjo naujas skaičius, tačiau neišgirdome jo finansinio ekonominio pagrindimo, jeigu toks yra. S.Jakeliūnas kalbėjo finansų pasauliui tolimomis sąvokomis, bet pasakęs A, turėtų pasakyti ir B: kaip pinigai galėjo „išeiti“. Dabartinė formuluotė skamba populistiškai ir prieštarauja elementariai finansų logikai“, – naujienų agentūrai „Elta“ atsiųstame komentare teigė M.Zalatorius.

Pasak jo, artėjant rinkimams, finansai tampa politinės komunikacijos įrankiu.

„Vis aiškiau matome, kad, artėjant ne vieneriems rinkimams, finansai tampa politinės komunikacijos tema. Be kita ko, šitaip žadinami tam tikri žmonių lūkesčiai bei simpatijos ir manipuliuojama emocijomis. Tačiau, atmetus jas, šie lūkesčiai nebūtinai turi realaus pagrindo“, – sakė M.Zalatorius.

Primename, kad Seimo BFK atlieka tyrimą, kuriuo siekiama ištirti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau negu tai darė 2009-2012 metais. BFK taip pat tiria, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo šalyje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai.

Tyrimo išvadų pristatymas Seime atidėtas iki spalio 31 dienos.

S.Jakeliūnas teigia, jog Lietuvos bankas, prižiūrėdamas finansų sektorių, per krizę esą neužtikrino, kad skolinęsi žmonės nepermokėtų dėl manipuliacijų VILIBOR indeksu, keičiant paskolų sutartis iš litų į eurus. Pasak S.Jakeliūno, pernai BFK kreipėsi į Lietuvos banką klausdamas, ar buvo atlikti tyrimai dėl VILIBOR per krizę, o šiemet sausį gautas atsakymas, kad VILIBOR atitiko tuometinę tarptautinę praktiką.

Išplatintame rašte Lietuvos bankas paragino S.Jakeliūną kuo skubiau pateikti atsakingoms institucijoms informaciją dėl galimo Lietuvos bankų manipuliavimo VILIBOR kotiruotėmis, apie kurį jis pasisakė viešai.

Lietuvos banko Pinigų politikos skyriaus viršininkas Sigitas Šiaudinis trečiadienį taip pat publikavo 20 komentarų VILIBOR tema, kuriuos vadina atsakymu S.Jakeliūnui. Lietuvos banko atstovas, išvadinęs visus savo argumentus, daro išvadą, kad teiginys, jog krizės metu VILIBOR normos galėjo būti ekonomiškai nepagrįstai užkeltos 3-4 proc. punktais ar netgi daugiau, yra pagrįstas ginčytinomis prielaidomis ir išvestiniais skaičiavimais.

Tuo metu krizės priežastis tiriančios Seimo laikinosios tyrimo komisijos pirmininkas S.Jakeliūnas yra sakęs, kad Lietuvos banko raginimas atsakingoms institucijoms pateikti informaciją dėl galimo komercinių bankų manipuliavimo VILIBOR indeksu gali būti vertinamas kaip spaudimas.

„Lietuvos bankas neturi teisės ko nors siūlyti Seimui. (...) Aš tai priimu kaip bandymą daryti įtaką Seimui. To nebus. Jeigu reikės, kažkokius sprendimus ar kreipimusi mes priimsime patys, be Lietuvos banko raginimų“, – žurnalistams sakė S.Jakeliūnas.

Jis sakė į paskelbtą raštą reaguosiantis tada, jei Lietuvos bankas imsis kokių nors veiksmų.

S.Jakeliūnas taip pat yra paviešinęs V.Vasiliausko ir kitų LB narių pasisakymus visuotiniame LB darbuotojų susirinkime bei laiškuose, kuriuose menkinamai atsiliepiama apie parlamentinį tyrimą.

Vyriausybė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl siekio tinkamai apginti Lietuvos Respublikos piliečių, 2008-2009 m. turėjusių paskolų litais būstui įsigyti, interesus.

Kaip yra sakęs ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, į Generalinę prokuratūrą kreipiamasi dėl dviejų klausimų: ar valstybės institucijos, kurios buvo atsakingos 2008-2009 metais už finansinių įstaigų priežiūrą, tinkamai atliko savo funkcijas, kurios numatytos teisės aktuose.

Antras punktas – kad Generalinė prokuratūra įvertintų galimą viešo intereso gynimo poreikį, nes dėl VILIBOR istorijų daugelis žmonių, kurie turėjo kreditus, patyrė nemažų nuostolių.

S.Jakeliūnas taip pat yra sakęs neatmetantis galimybės pačiam kreiptis į prokuratūrą dėl Lietuvos banko veiksmų atliekant parlamentinį krizės tyrimą.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų nariai Seime Andrius Kubilius ir Mykolas Majauskas, gindami viešąjį interesą, yra kreipęsi į Generalinę prokuratūrą dėl S.Jakeliūno galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir neteisėto bandymo paveikti Lietuvos banko priimamus sprendimus.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.