V. Matijošaitis nejuokavo – pagrindinį oro uostą iš Vilniaus reikės kelti į Kauną

Rinkimų išvakarėse vykusių debatų metu paskelbęs apie planus Kaune įkurdinti pagrindinį šalies oro uostą meras Visvaldas Matijošaitis šios idėjos neužmiršo. Tokį pasiūlymą jis jau išdėstė premjerui Sauliui Skverneliui. Ar taip tikrai gali nutikti?

„Ką mano premjeras? Jis mąsto ta kryptimi“, – po pokalbio su S.Skverneliu tikino Kauno meras V.Matijošaitis (nuotr.).<br> Lrytas.lt fotomontažas
„Ką mano premjeras? Jis mąsto ta kryptimi“, – po pokalbio su S.Skverneliu tikino Kauno meras V.Matijošaitis (nuotr.).<br> Lrytas.lt fotomontažas
2017-ųjų vasarą virš Karmėlavos netilo orlaivių variklių gaudesys, o Kauno oro uosto paslaugomis per 35 dienas pasinaudojo apie 370 tūkst. keleivių.<br>G.Bitvinsko nuotr.
2017-ųjų vasarą virš Karmėlavos netilo orlaivių variklių gaudesys, o Kauno oro uosto paslaugomis per 35 dienas pasinaudojo apie 370 tūkst. keleivių.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Rekonstruojant Vilniaus oro uosto kilimo taką Kaunas kurį laiką buvo tapęs pagrindiniais šalies oro vartais. Orlaiviai jame leidosi vienas po kito.<br>A.Karaliūno nuotr.
Rekonstruojant Vilniaus oro uosto kilimo taką Kaunas kurį laiką buvo tapęs pagrindiniais šalies oro vartais. Orlaiviai jame leidosi vienas po kito.<br>A.Karaliūno nuotr.
Oro uosto terminalą artimiausiais metais reikės išplėsti, nes jis buvo suprojektuotas mažesniam keleivių srautui.
Oro uosto terminalą artimiausiais metais reikės išplėsti, nes jis buvo suprojektuotas mažesniam keleivių srautui.
V.Matijošaitis.<br>T.Bauro nuotr.
V.Matijošaitis.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

May 6, 2019, 6:04 AM, atnaujinta May 6, 2019, 6:04 AM

„Kaune turėtų įsikurti pagrindinis šalies oro uostas, ir dirbdamas meru dėsiu pastangas, kad tai įvyktų“, – tąkart kalbėjo V.Matijošaitis.

Mero rinkimuose gavęs milžinišką rinkėjų pasitikėjimą V.Matijošaitis savo sumanymu pasidalijo su premjeru S.Skverneliu, kurį paskelbė remiantis prezidento rinkimuose.

Susisiekimo ministerija yra pateikusi Vyriausybei šalies oro uostų plėtros viziją. Nors joje apie pagrindinio oro uosto perkėlimą į Kauną nekalbama, projektas gali būti keičiamas.

„Ką mano premjeras? Jis mąsto ta kryptimi“, – po pokalbio su S.Skverneliu tikino Kauno meras V.Matijošaitis. Tuo metu aviacijos žinovai tikina, kad vienareikšmiškai įvertinti šį sumanymą būtų sudėtinga.

Regi reikšmingų privalumų

Kauno meras įsitikinęs, kad Vilniaus oro uostas yra tiesiog per mažas, o jo plėtrai nėra galimybių dėl prieigose stovinčių gyvenamųjų namų ir kitų statinių.

„Jeigu tinkamai parengtume kelius, Kauno oro uostą iš Vilniaus būtų galima pasiekti greičiau kaip per valandą“, – įsitikinęs V.Matijošaitis. Jis tarp kelio A1 ir oro uosto regi jungtį, kuri prasidėtų maždaug ties Ateities plentu.

Tokiu atveju vykstant nuo sostinės sutrumpėtų atstumas, nereikėtų prarasti laiko važiuojant pagrindine Karmėlavos gatve ir joje sumažėtų transporto priemonių srautas.

V.Matijošaičio skaičiavimais, atlikti būtinus darbus užtruktų porą metų. Vėliau būtų galima kalbėti apie europinio standarto geležinkelio linijos atšaką, kuri būtų svarbi tiek oro uostui, tiek jo pašonėje įsikūrusiai laisvajai ekonominei zonai.

„Visos Lietuvos, taip pat dalies Lenkijos ir Latvijos gyventojams į Kauną važiuoti būtų arčiau negu į Vilnių“, – dar vieną argumentą nurodė V.Matijošaitis. Susisiekimas pablogėtų tik Baltarusijos gyventojams.

Plungėje veikia kelios V.Matijošaičio šeimai priklausančios „Vičiūnų grupės“ įmonės, jų darbuotojams ir verslo partneriams dažnai tenka skraidyti darbo reikalais. Pasak mero, visa Žemaitija dabar renkasi Rygos oro uostą, mat jį lengviau pasiekti ir didesnė skrydžių pasiūla.

„Turime visomis priemonėmis gerinti Lietuvos pasiekiamumą oro keliais“, – įsitikinęs V.Matijošaitis.

Meras neabejoja, kad išplėsti Kauno oro uostą ir pritaikyti jį gerokai didesniam keleivių srautui būtų kur kas pigiau negu naujo nacionalinio oro uosto statyba. Jam anksčiau ieškota vietos pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Kauno, netoli Elektrėnų.

Plėtrai lieka mažai vietos

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos instituto prodekano Dariaus Rudinsko nuomone, Kauno oro uoste reikėtų labai daug investicijų, kad būtų pasiektas bent Vilniaus oro uosto lygis.

„Turint daug pinigų galima viską padaryti“, – įsitikinęs ekspertas.

Kita vertus, žvelgiant vien iš techninės pusės, Kauno oro uosto perspektyvos yra geresnės, nes jame didesnės plėtros galimybės. Vilniuje didelius projektus stabdo gyvenamųjų namų gausa.

Kalbas apie visiškai naujo oro uosto pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Kauno statybą D.Rudinskas laiko labiau utopine negu tikroviška idėja.

„Tuomet turbūt reikėtų uždaryti abu esamus didžiųjų šalies miestų oro uostus, tačiau ar toks naujas oro uostas būtų tikrai reikalingas?“ – svarstė aviacijos ekspertas. Jis siūlė pirmiausia panaudoti visas esamų oro uostų infrastruktūros plėtros galimybes.

Svarbus keleivių pasirinkimas

Aviacijos ekspertas, buvęs vienas Vilniaus oro uosto vadovų Simonas Bartkus mano, kad svarbiausia yra keleivių pasirinkimas, o aviacijos bendrovės skrydžius nukreipia ten, kur reikia keleiviams.

„Nors Lietuvos oro uostus valdo viena įmonė, jie dirba laisvosios rinkos sąlygomis. Vertinant pastarųjų dešimtmečių patirtį didesnį potencialą turi Vilniaus oro uostas“, – kalbėjo S.Bartkus.

Pasak jo, šalies valdžia turi įrankių, galinčių daryti įtaką pokyčiams, – tai ir įvairūs apribojimai, ir investicijos į infrastruktūrą. Tačiau sunku pasakyti, kiek tai gali būti naudinga.

S.Bartkus pritarė, kad Vilniaus oro uosto plėtros galimybės yra ribotos, tačiau erdvės artimiausiems 30–40 metų dar pakanka. Europoje yra oro uostų, kurie turėdami tik vieną kilimo ir leidimosi taką per metus aptarnauja net 20–30 mln. keleivių. Vilniaus oro uostas pernai jų aptarnavo beveik 5 mln.

„Nuspėti šalies poreikius po kelių dešimtmečių labai sudėtinga, tai gali lemti daugybė veiksnių – ekonominė, demografinė situacija“, – svarstė S.Bartkus.

Dėl šios priežasties jis nesiryžo vienareikšmiškai vertinti ir visiškai naujo oro uosto projekto. Jo statyba užtruktų mažiausiai 10 metų.

„Dabar nėra poreikio jo statyti, tačiau žvelgiant į ateitį nereikėtų visiškai atsisakyti tokios galimybės ir viską gerai apskaičiuoti“, – kalbėjo S.Bartkus. Jis išskyrė vieną labai didelį esamo Vilniaus oro uosto privalumą – jis įsikūręs netoli sostinės centro, ir keleiviams tai labai patinka.

Kaune teks plėsti terminalą

Nepaisant svarstymų apie Kauno oro uosto ateitį, jau labai greitai jam prireiks nemažai investicijų.

Oro uosto terminalas pritaikytas 800 tūkst. keleivių, tačiau pernai ši riba buvo smarkiai viršyta ir žmonių srautas nuolat didėja.

Šalies oro uostus valdanti įmonė „Lietuvos oro uostai“ norėtų terminalą pritaikyti bent 2 mln. keleivių. Šiemet planuojama parengti plėtros projektą ir paskelbti rangos konkursą.

Jo nugalėtojas turėtų paaiškėti tik 2020 metais, todėl naujasis terminalas Kaune aptarnauti keleivius bus pasiruošęs ne anksčiau kaip 2021-aisiais.

Šiuo metu iš Kauno keleivius skraidina bendrovės „Wizzair“, „Ryanair“ ir „Lot“, jame taip pat leidžiasi krovininiai orlaiviai, mat oro uosto kilimo ir leidimosi takas yra ilgiausias šalyje.

Ministerijos vizija – visai kitokia

Vytautė Šmaižytė

Susisiekimo ministro patarėja

„Susisiekimo ministerija Vyriausybei yra pristačiusi viso dabartinio oro uosto tinklo plėtojimo viziją.

Kauno oro uostui joje tenka išskirtinė vieta kaip oro uostui, kuriame planuojama koncentruoti orlaivių remonto darbus ir krovinių gabenimą.

Kauno vadovo ambicijos sveikintinos, tačiau reali situacija yra tokia, kad visos keleivius skraidinančios bendrovės nori skristi į sostinę, kur koncentruoti verslo ir turizmo srautai.

Dirbtinai nukreipti keleivių srautus nėra geras sumanymas, nes dalis keleivių gali išvis atsisakyti skristi į Lietuvą ir rinktis Varšuvą ar Rygą.“

Kauniečiai surengė gerą treniruotę

2017-ųjų vasarą Vilniaus oro uostas 35 paras buvo uždarytas dėl kilimo tako kapitalinio remonto, o pagrindiniais šalies oro vartais tąkart tapo Kaunas.

Per šį laiką Kaune buvo aptarnauta apie 370 tūkst. keleivių ir apie 3,5 tūkst. skrydžių.

Investicijoms į Kauno oro uostą išleista 3 mln. eurų, o Vilniaus oro uosto rekonstrukcija kainavo 21 mln. eurų.

Šalia oro uosto pastato teko statyti du laikinus terminalus – atvykimo ir išvykimo, dalis reikiamos įrangos buvo atgabenta iš sostinės.

Siekiant padidinti automobilių pralaidumą pagrindinis privažiavimas iki Kauno oro uosto taip pat buvo rekonstruojamas.

Nors baimintasi galimų nesusipratimų, Kauno oro uosto darbuotojai sėkmingai susidorojo su naujais iššūkiais, o keleiviai nereiškė jokių pretenzijų.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: Vyriausybė svarsto įvesti PVM lengvatą šildymui