Lengvatinės paskolos ir garantijos – ten, kur nepasiekia bankų ranka

Dešimt fondų ir finansinių iniciatyvų, iš kurių teikiamas finansavimas viešosios infrastruktūros, viešųjų paslaugų gerinimo ir plėtros bei viešojo intereso sričių projektams plėtoti. Tiek jų valdo Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA).

 Įmonės, diegiančios saulės elektrines, gali pasiskolinti trūkstamų lėšų projektams įgyvendinti.<br> „Scanpix“ nuotr.
 Įmonės, diegiančios saulės elektrines, gali pasiskolinti trūkstamų lėšų projektams įgyvendinti.<br> „Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Audronė Urvelytė

May 6, 2019, 8:32 AM

Mieste planuojama keisti senus šviestuvus į naujus, efektyvesnius žibintus? Reikia atnaujinti savivaldybės ar valstybės valdomus pastatus? Vandentvarkos įmonės ruošiasi rekonstruoti arba tiesti naujus vandens ar nuotekų tinklus? O gal planuojama įmonės gamybinių patalpų rekonstrukcija naudojant energinio efektyvumo didinimo priemones arba siekiama paskatinti saulės elektrinių plėtrą tarp elektrą gaminančių vartotojų?

Nors atliktos rinkos analizės duomenys rodo, kad tokių investicijų poreikis viršija 9 mlrd. eurų, vis dar nepagrįstai tikimasi, kad visiems šiems darbams finansuoti užteks tik subsidijų iš Europos Sąjungos (ES) investicinių fondų ar lėšų iš valstybės biudžeto.

Be to, Europos Komisija jau yra nedviprasmiškai deklaravusi, jog panaudojant ES finansinius išteklius turi būti užtikrinamas kuo didesnis viešųjų lėšų poveikis ir pritraukiama privačiojo sektoriaus investicijų.

Būdas investicijoms skatinti

Šiuo metu Lietuvoje dauguma ES investicijų yra teikiamos kaip subsidijos, taigi realiai lėšos panaudojamos tik vieną kartą. Nes dažniausiai siekiama „įsisavinti“ subsidijų lėšas, o ne jas „investuoti“.

Viešųjų lėšų naudojimo atveju yra daug efektyvesnių būdų investicijoms skatinti, pavyzdžiui, verta pasitelkti finansines priemones, kurios apima skolinimą, garantijų teikimą ar rizikos kapitalo investicijas.

Europoje tokio tipo finansavimą teikia nacionalinės plėtros įstaigos (NPĮ). Jos, pasitelkusios šias finansines priemones, skatina ilgalaikes ir tvarias investicijas valstybei strategiškai svarbiose srityse ir sudaro palankias sąlygas šioms investicijoms įgyvendinti.

NPĮ skiriasi nuo kitų finansų rinkos dalyvių. Tad, atsižvelgiant į kitų šalių gerąją patirtį, 2018-aisiais Lietuvoje buvo patvirtintas NPĮ įstatymas. Jis numatė tokių institucijų paskirtį šalyje. Lietuvoje viešojo sektoriaus srityje tokia įstaiga tapo VIPA, nuo 2018 m. gruodžio 3 d. oficialiai įrašyta į NPĮ sąrašą.

VIPA, vykdydama savo veiklą, nekonkuruoja su kitais rinkos dalyviais: bankais, rizikos kapitalo valdymo įmonėmis ir kitomis. Ji sudaro palankesnes sąlygas investicijoms į tas sritis, kuriose finansavimas yra nepakankamas ar neoptimalus.

Finansavimo galimybės

VIPA, naudodama ES investicijų fondo, Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, privačių investuotojų bei valstybės lėšas, kuria ilgalaikius ir tvarius finansinius instrumentus, kurie užtikrina palankias sąlygas projektams finansuoti.

Anot VIPA ekspertų, vienos itin sėkmingai įgyvendintų finansinių priemonių – lengvatinių paskolų teikimas aukštųjų mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų bendrabučiams atnaujinti ir daugiabučių namams modernizuoti.

Septyniose mokymo įstaigose atnaujinta 16 bendrabučių, įvairiuose Lietuvos miestuose – 455 daugiabučiai namai.

Šiuo metu įsibėgėja ir centrinės valdžios viešųjų pastatų atnaujinimo projektai – statybos darbai vyksta 16-oje objektų.

Siekdama plėtoti finansinę partnerystę su Lietuvoje veikiančiomis finansų įstaigomis VIPA pasirašė finansinio bendradarbiavimo sutartis su Šiaulių banku. Jis paskelbė kvietimus teikti paraiškas Kultūros paveldo fondui bei Savivaldybių pastatų fondui (SPF).

Pirmojo lėšos naudojamos teikiant lengvatines paskolas kultūros paveldo objektus valdantiems viešiesiems ir privatiems juridiniams asmenims. Tuo metu pasitelkus SPF ir Šiaulių banko privačias lėšas teikiamos lengvatinės paskolos savivaldybių viešiesiems pastatams atnaujinti.

2019 m. pradėjo veikti dar viena VIPA finansinė priemonė, skirta vandens tiekimo bei nuotekų surinkimo tinklų plėtrai ir rekonstrukcijai. Nuo balandžio jau gali būti teikiamos paraiškos vandentvarkos projektams finansuoti.

Teikia dotacijas

Atsižvelgdama į savivaldybių poreikius VIPA pradėjo teikti dotacijas savivaldybėms. Taip ji užtikrina reikiamą indėlį ES investicijų fondo projektams įgyvendinti.

Be to, 2014–2020 m. ES finansavimo laikotarpiu VIPA pirmoji pritaikė energijos efektyvumo ir vandentvarkos projektų finansavimui inovatyvią finansavimo formą – grąžinamąją subsidiją. Jos grąžintinas dydis nustatomas atsižvelgiant į projekto vykdytojo pasiektus rezultatus. Kuo geresni projekto rezultatai, tuo didesnė tikimybė, kad lėšų reikės grąžinti mažiau arba visai nebereikės grąžinti.

Ateityje VIPA veikla bus plečiama ne tik naudojant esamus fondus. Planuojama naujų finansavimo sričių plėtra atsinaujinančiosios energetikos, socialinės infrastruktūros, energinio efektyvumo ir kitose valstybei aktualiose srityse.

Įkūrė investicinę platformą

2018 m. veiklą pradėjo VIPA kartu su AB „Energijos skirstymo operatorius“ įsteigta Energijos efektyvumo finansavimo platforma (EEFP). Ji pasiūlė rinkai paskolas, skirtas finansuoti saulės elektrinių įrengimą juridiniams ir fiziniams asmenims bei įmonių energinio efektyvumo didinimo projektus.

Energetikos ministerija jau paskelbė žinią, kad individualių namų savininkams per Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA) pradedamos teikti subsidijos nedidelių – iki 10 kW galingumo – saulės elektrinių įrangai. Už 1 kW įrengtos saulės elektrinės galios suteikiama 323 eurų parama.

VIPA, bendradarbiaudama su APVA ir siekdama suderinamumo, taip pat yra paskelbusi kvietimą teikti paraiškas dėl paskolų gavimo gaminančių vartotojų plėtrai.

„Juridiniai asmenys, diegiantys saulės elektrines įmonėms bei individualių namų savininkams, pasinaudodami paskola turi galimybę gauti trūkstamų lėšų projektams įgyvendinti.Vartotojams tai puiki galimybė tapti energetiškai nepriklausomiems ir susimažinti išlaidas už elektros energiją“, – sakė VIPA generalinio direktoriaus pavaduotoja Kristina Vaskelienė.

Dar viena EEFP paskirtis – tai lengvatinės paskolos įvairių sričių įmonių energinio efektyvumo projektams.

„Nemažai įmonių Lietuvoje jau yra atlikusios energinį auditą ir nori savo patalpose diegti energetiškai efektyvias priemones, padėsiančias taupyti lėšas. Šiuo metu jos skiriamos neefektyviam gamybinių patalpų šildymui ar apšvietimui“, – sakė K.Vaskelienė.

Gaminančių vartotojų plėtros paskolą ar paskolą, skirtą energinio efektyvumo projektams įgyvendinti, gali gauti juridiniai asmenys, atitinkantys minimalius kvalifikacinius reikalavimus. Kokie jie, paskelbta VIPA interneto svetainėje. Ilgalaikės paskolos iš EEFP suteikiamos iki 10 metų.

 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.