Jis pats prisipažino, kad labiausiai motyvuotas jausdavosi, kai mažmeninės prekybos tinklą reikėdavo plėsti iš Lietuvos į kitas Baltijos šalis, kai norėjosi būti didžiausiais ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje ar Estijoje, kai prie ką tik atidarytos parduotuvės iš pat ryto šaltyje stovėdavo šimtai žmonių. „Tuomet jautiesi labai motyvuotas. Tačiau ne mažiau motyvuotas jaučiuosi ir dabar, kalbėdamas konferencijoje, nors man čia niekas nežada jokio honoraro“, – sakė I.Staškevičius.
Kartu su juo kalbėjusi „Alisa Management Laboratory“ įkūrėja Alisa Miniotaitė, šiandien turinti savo verslą ir jam vadovaujanti, labiausiai motyvuota jaučiasi, kai yra pailsėjusi ir turi didelį tikslą.
„Kai esi ir savininkas, ir vadovas, tave labiausiai motyvuoja didelis tikslas. Tačiau yra tekę būti ir samdomai darbuotojai. Tuo metu motyvacija priklausė nuo dviejų dalykų: vadovo palaikymo ir įdomaus darbo. Jei nebūdavo vieno arba kito, rinkdavausi išeiti. Įdomus darbas be vadovo palaikymo – nuolatinis iššūkis, o kitu atveju jauti, kad regresuoji“, – konferencijoje kalbėjo A.Miniotaitė.
I.Staškevičiaus vertinimu, motyvaciją augina laisvė kurti ir priimti pačiam sprendimus. „Esu skaitęs tyrimų, kurie įrodo, kad kuo daugiau žmogus turi pasirinkimų, kaip dirbti, tuo labiau jis jaučiasi darbe motyvuotas ir laimingas dirbdamas“, – teigė verslininkas.
Tačiau neišvengiama ir tai, kad dalis žmonių – nemotyvuoti, nors šiandien XXI amžiuje sakoma, kad būti motyvuotu – tai jau asmeninė pareiga.
Pasak I.Staškevičiaus, nemotyvuoto, skriaudžiamo ir išnaudojamo darbuotojo pavyzdžiu yra tapę kasininkai.
„Šį mitą sunku paneigti, nes čia yra dalis tiesos, o, kita vertus, toks mitas be galo senas ir veikia ne tik Lietuvoje. Pavyzdžiui, Lenkijoje tokio pat žmogaus simbolis – „Tesco“ kasininkai.
Neseniai kalbėjau su universitetą baigusiu jaunuoliu, kuris žinojo: jis nenori dirbti banko dangoraižyje, jau geriau kurį laiką padirbs padavėju, nei sėdės biure. Kasininkas tam tikru suvokimu yra blogiau nei padavėjas“, – kalbėjo I.Staškevičius, tačiau pridūrė, kad iš pačių kasininkų yra girdėjęs atsiliepimų apie tai, jog daugelis jų mėgsta savo darbą, nes jis jiems įdomus.
Pasak verslininko, prekybos tinkluose yra daugybė savo darbą mėgstančių žmonių, nes kasdien nutinka nestandartiškų situacijų, juos maitina, atveža į darbą. Be to, I.Staškevičiaus teigimu, kasininkas gali padaryti karjerą.
A.Miniotaitė I.Staškevičiaus paklausė, kaip jis kasininkams aiškindavo milžiniškus atlyginimų skirtumus. Verslininkas įsitikinęs, kad vadovo atlyginimas ne veltui šimtus ar tūkstančius kartų skiriasi nuo įmonės vidurkio. „Juk vadovas gali talentingai, kūrybingai ir išmaniai vesti organizaciją į tikslą. Galbūt, kai atrodo, kad vadovo nėra, kaip tik ir reiškia, kad vadovas labai geras. Tačiau sunkiai įsivaizduoju įmonę, kuri neturi vadovo, bet visi drauge eina į tikslą“, – svarstė verslininkas.
Anot jo, jei vadovas yra ir įmonės steigėjas, tame yra daug pranašumų. I.Staškevičiaus teigimu, atskirtis tarp kapitalisto ir proletariato šiuolaikiniame pasaulyje jau kitokia, nei buvo anksčiau. „Todėl, jei vadovas ar akcininkas nelaiko savęs genetiškai pranašesniu už pavaldinius, atsiranda proga jiems susikalbėti“, – kalbėjo jis.
I.Staškevičiaus supratimu, mes visi turime bendrą žmogiškąjį klodą. Jei sugebame savyje jį apčiuopti ir pažadinti, tai – viltis, kad sugebėsi tą patį padaryti kituose žmonėse. „Suvokdami savo motyvaciją veikti, galbūt rasite būdų, kaip pažadinti motyvaciją darbuotojų širdyse. Instrukcijos, kaip tą padaryti, neturiu. Jei kas turite, mielai paklausysiu“, – konferencijoje kalbėjo verslininkas, kurio supratimu motyvacija tokia įvairi ir nenusakoma, kad jos apibrėžti ir padėti ant stalo neįmanoma.
