Balandį elektros kainą Lietuvoje augino jungčių prastovos

Elektros energija Lietuvoje du mėnesius iš eilės buvo pigiausia Baltijos šalyse, tačiau balandį kaina styptelėjo į viršų ir pasiekė daugiau nei 43 eurų už megavatvalandę ribą. Didžiausią įtaką tokiems pokyčiams padarė fiksuotos jungčių prastovos.

Elektros kainoms Baltijos šalyse didesnę įtaką padarė sumažėję „Estlink 1“ ir „Estlink 2“ perdavimo linijų tarp Suomijos ir Estijos pajėgumai.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
Elektros kainoms Baltijos šalyse didesnę įtaką padarė sumažėję „Estlink 1“ ir „Estlink 2“ perdavimo linijų tarp Suomijos ir Estijos pajėgumai.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

May 16, 2019, 2:11 PM, atnaujinta May 16, 2019, 2:12 PM

Didėjo gamybos sąnaudos

Balandžio mėnesį, palyginus su kovu, Lietuvoje ir Latvijoje elektros kaina išaugo 9 proc. ir pasiekė vienodą lygį – 43,52 EUR/MWh. Estijoje elektra brango kiek nuosaikiau – 5 proc. iki 42,18 EUR/MWh. Atskiromis valandomis Baltijos šalyse elektros kainos svyravo nuo 2,18 iki 99,99 EUR/MWh.

„Elektros energijos kainų pokyčius balandžio mėnesį didele dalimi nulėmė sausi ir šilti orai, dėl kurių mažėjo vandens lygis Šiaurės šalių hidroelektrinių rezervuaruose. Antrąjį pavasario mėnesį elektros kainą rinkoje taip pat formavo svyruojančios žaliavų kainos ir sumažėjusios elektros energijos gamybos apimtys vėjo jėgainėse“, – sakė „Elektrum Lietuva“ direktorius Martynas Giga. 

Eksperto teigimu, elektros kainoms Baltijos šalyse didesnę įtaką padarė sumažėję „Estlink 1“ ir „Estlink 2“ perdavimo linijų tarp Suomijos ir Estijos pajėgumai. Jungties tarp Estijos ir Latvijos pajėgumas siekė 27 proc., o tarp Baltarusijos ir Lietuvos perduota 31 proc. elektros mažiau nei kovą.

Pagaminta mažiau elektros

Balandį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse sumenko 11 proc. iki 2187 GWh. Lietuvoje rodiklis susitraukė 9 proc. iki 958 GWh, Latvijoje – 10 proc. iki 577 GWh ir Estijoje – 6 proc. iki 652 GWh.

Per mėnesį visos trys Baltijos šalys kartu pasigamino 1362 GWh elektros energijos. Tai yra 19 proc. mažiau nei kovą. Lietuvoje gamyba susitraukė 18 proc. iki 295 GWh, Latvijoje – 27 proc. iki 497 GWh ir mažiausias pokytis fiksuotas Estijoje – 11 proc. iki 569 GWh.

„Gerokai mažesnes gamybos apimtis lėmė ilgai užsitęsęs sausas laikotarpis. Pavyzdžiui, Dauguvos upės vandens lygis balandį buvo 53 proc. žemesnis už vidutinį ilgametį. Dėl šios priežasties upės hidroelektrinėse per mėnesį gamyba susitraukė daugiau nei penktadaliu – 23 proc. iki 288 GWh“, – teigė M.Giga.

Per balandį visos trys Baltijos šalys kartu pasigamino 62 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 31 proc., Latvijoje – 86 proc. ir Estijoje – 87 proc. šaliai reikalingos elektros.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.