Naivu to tikėtis. Pirmiausia BFK tyrimas apie bankų įtaką 2009–2010 metų krizei Lietuvoje pratęstas ir jo išvados turi būti pateiktos iki šių metų spalio 31 dienos. Tad S.Jakeliūnas dar turės marias laiko gerai patarkuoti ir LB su skandinavų bankais, ir patį V.Vasiliauską.
Žinoma, šalies centrinis bankas – pernelyg svarbi institucija, kad būtų galima rizikuoti jos autoritetu vien dėl asmeninės nesantaikos, apie kurią garsiai trimituoja opozicija.
Tačiau BFK tyrimui yra ir daug rimtesnių priežasčių nei S.Jakeliūno ir V.Vasiliausko nesutarimai.
Parlamentarai turi teisę išsiaiškinti, kodėl Lietuvoje 2009–2010 metų krizė buvo tokia sunki, kokią įtaką šalies finansams ir paskolas ėmusių gyventojų palūkanoms darė komerciniai bankai, ar buvo manipuliuojama VILIBOR rodikliu ir ar teisingą skolinimosi politiką vykdė valstybė atsisakydama tarptautinių finansinių institucijų pagalbos.
Bet nepasitikėjimą V.Vasiliausku reiškianti rezoliucija buvo parengta nelaukiant galutinių tyrimo išvadų, o pretenzijos grindžiamos tuo, kad LB vadovas nebendradarbiavo su BFK ir prieš tyrėjus nuteikinėjo savo darbuotojus, kitaip sakant, negražiai prikalbėjo.
Iš tiesų V.Vasiliauskas apie Seimo tyrimą kalbėjo taip, kaip nederėtų solidžios valstybės institucijos vadovui, – vadino šią veiklą „marodieriavimu“, net „santykiais su lavonais“.
Ar tai neparodo, kad V.Vasiliauskas neretai elgiasi įžūliai, nes jaučia tvirtą prezidentės D.Grybauskaitės paramą?
Kad ir kas laimėtų šalies prezidento rinkimus, V.Vasiliauskas tikisi ir toliau likti nepakeičiamas, išsaugoti tvirtas pozicijas.
Galbūt taip manyti jį verčia tai, kad I.Šimonytė yra D.Grybauskaitės bendražygė, o G.Nausėda – buvęs bankininkas.
Abu jie vienaip ar kitaip yra susiję su krize Lietuvoje, kurios priežastis ir bando išsiaiškinti Seimo komisija.
Atrodo, jis ir pats suprato perlenkęs lazdą, nes prisipažino padaręs klaidų, bet tik neatsargiai kalbėdamas – esą visą laiką reikia turėti galvoje, jog kai pareiški nuomonę, netgi susirašinėji, vieną dieną tai išeis už institucijos ribų. Dar LB vadovas pridūrė, kad tai jiems gera pamoka, kaip reikėtų tobulinti informacinių sistemų apsaugą.
Tai iškalbinga. Vadinasi, V.Vasiliauskas apgailestauja tik dėl vieno niuanso – kad S.Jakeliūnas per daug sužinojo.
Kalbėdamas apie informacinių sistemų saugą, jis, matyt, turėjo galvoje į jo priešininko rankas patekusią LB analitinę pažymą apie VILIBOR rodiklio įtaką finansų rinkai, kuri nebuvo pateikta BFK ir tapo S.Jakeliūno ginklu.
Kad ir kaip būtų, BFK tyrimą niekinančios V.Vasiliausko kalbos ir atsainus bendravimas su tyrėjais peržengė valstybinės institucijos vadovui leistinas ribas ir dvelkia pasipūtimu. Tai, kai jau minėta, galima aiškinti ne vien jo asmeninėmis būdo savybėmis, bet ir politiniu užnugariu.
Mėginimai išversti V.Vasiliauską iš posto turbūt nebūtų sėkmingi net Seimui priėmus nepasitikėjimo LB vadovu rezoliuciją, nes parlamentarai negali įpareigoti prezidentės atstatydinti šį pareigūną.
Vis dėlto savo patarėjo lūpomis prezidentė netikėtai pareiškė matanti, kad LB ir BFK nesusikalba, ir dėl to esą kaltos abi pusės.
Tai rodo, kad kadenciją baigianti prezidentė jau nepuolė aklai ginti savo statytinio V.Vasiliausko ir perspėjo, kad jo liežuvis per ilgas.
Be abejo, galima ilgai svarstyti, ar BFK įžeidžiančių LB vadovo pareiškimų pakanka, kad jis būtų atstatydintas, kai pats bankų įtakos finansų krizei tyrimas dar nėra baigtas ir galutinės išvados nepaskelbtos.
Valstiečiai laikosi pozicijos, kad jau yra pagrindas reikalauti V.Vasiliausko galvos, nepasitikėjimą LB vadovu pareiškė ir anksčiau savo nuomonę vengęs pasakyti premjeras S.Skvernelis.
Tačiau valdantiesiems nepavyko sutelkti savo gretų, kai kurie „socialdarbiečiai“ netgi balsavo prieš rezoliuciją. Nedalyvavo balsuojant ir dalis valstiečių. Gal tai požymis, kad po nesėkmės prezidento rinkimuose valdančiąją partiją apėmęs sąmyšis?
Regis, tik BFK pirmininkas nesirengia sudėti ginklų ir neįstengia net tvardyti pykčio dėl V.Vasiliauskui pralaimėto vieno mūšio Seime, nors dar anaiptol ne viso karo.
Bet aišku, kad S.Jakeliūnas nesustos pusiaukelėje. Jis jau pažadėjo, kad kreipsis į prokuratūrą dėl BFK pateiktos klaidinančios informacijos, o kitas jo žingsnis – skundas Europos centriniam bankui (ECB) dėl LB vadovo žodžių moralinio vertinimo.
Vargu ar tai turės teisinių pasekmių, bet V.Vasiliausko reputacijai pakenks.
Galima įsivaizduoti, kaip nustebs ECB bankininkai, perskaitę, kad, LB vadovo nuomone, Lietuvos parlamentarai santykiauja su lavonais.
Vis dėlto akivaizdu, kad dabar V.Vasiliauskas išsaugos postą, bet dėl savo likimo po prezidento rinkimų jis negali būti ramus.
Jei valstiečiai sustiprintų valdančiąją koaliciją, galbūt vienas iš dabartinių kandidatų, tapęs prezdentu, dėl šventos ramybės ryšis paaukoti erzelį keliantį LB vadovą, kuriam derėtų nepamiršti, jog politikos skersvėjai nenuspėjami.
