„Didžiulės pinigų sumos. Ekspertai nerasti. Rezultatai nepaskelbti. Rinkodaros operacijos, prisidengiant moksliniais tyrimais. Grynojo pelno gavimo „institutas“, kuriam vadovauja Prancūzijos medicinos garsenybės. Čia pavyzdžiai tų nuostabą keliančių atradimų, kuriuos padarė „Le Monde“, ištyręs, kaip korporacija „Coca-Cola“ per pastaruosius dešimt metų dalijo milijonus eurų Prancūzijos sveikatos priežiūros specialistams“, – teigia straipsnio autorė.
Kaip rašo „Le Monde“, 2015 metų vasaros pabaigoje laikraštis „The New York Times“ paskelbė straipsnį, smarkiai pakertantį transnacionalinės korporacijos reputaciją. Amerikiečių leidinys išsiaiškino, kad ji dalyvavo koordinuojant „Pasaulinio energetinio balanso tinklo“ (Global Energy Balance Network) veiksmus ir jį finansavo.
„Keletą metų ši organizacija vienijo įtakingus mokslininkus, kurie tiražavo su pasauline nutukimo epidemija susijusių problemų „sprendimo būdą“ mokslo žurnaluose spausdinamuose straipsniuose, konferencijose ir socialiniuose tinkluose.
Daugiau mankštinkitės, per daug nesirūpindami, kaip sumažinti kalorijų vartojimą: toks šių ekspertų diskursas. Jie, nepaisydami visai kitokios visuomenės sveikatos priežiūros specialistų nuomonės, nutyli maisto vaidmenį, iškeldami į pirmą vietą nepakankamą fizinį aktyvumą“, – aiškina straipsnio autorė.
Anot jos, siunčiama žinia puikiai apgalvota, kad būtų nukreiptas dėmesys nuo šiame rinkos segmente pirmaujančios pasaulyje „Coca-Cola“ kompanijos produkcijos – „Sprite“, „Fanta“ ir kitų nealkoholinių gėrimų iš „Minute Maid“ gėrimų asortimento.
„Drauge daugėja mokslinių duomenų, rodančių, kad gazuoti gėrimai su saldikliais yra kalti dėl neįtikėtinais tempais didėjančio nutukimo ir susirgimų antrojo tipo diabetu visame pasaulyje.
Karamelės spalvos 0,33 litro gazuoto gėrimo buteliuke yra septynių cukraus gabalėlių (35 gramų) atitikmuo. Kaip ir Prancūzija 2012 metais, daugelis šalių jau įveda „gazuotų gėrimų mokesčius“, kad galėtų kovoti su šioms tendencijoms“, – rašo straipsnio autorė.
Pasak jos, Jungtinėse Amerikos Valstijose laikraščio „The New York Times“ atskleisti faktai sukėlė skandalą. „Coca-Cola“ kompanijos generalinis direktorius asmeniškai pažadėjo užtikrinti kompanijos skiriamo finansavimo skaidrumą.
Jos interneto svetainėje skelbiamos kelių šimtų ekspertų pavardės ir renginių, kuriuos kompanija finansavo JAV nuo dešimtmečio pradžios, sąrašas: 21,8 mln. dolerių (19,4 mln. eurų) mokslinio tyrimo projektams ir 96,8 mln. dolerių (86,2 mln. eurų) partnerystės santykiams plėtoti. Ši informacija iškart buvo paviešinta pustuzinyje šalių“, – teigia S.Horel.
Prancūzijoje, primygtinai reikalaujant nevyriausybinei organizacijai „Foodwatch“, „Coca-Cola“ kompanija buvo priversta 2016 metų balandžio mėnesį paskelbti šią informaciją. Atnaujintus duomenis ir analizuoja „Le Monde“.
„Paaiškėjo, kad nuo 2010 metų „Coca-Cola“ sumokėjo daugiau kaip 8 mln. eurų ekspertams ir įvairioms medicinos, sporto ir renginių organizavimo organizacijoms. Prancūzijoje, kaip ir visur, didžioji šių lėšų dalis nukeliauja įvairioms reklaminėms ar paramos teikimo akcijoms, o ne konkrečiam moksliniam darbui“, – teigia žurnalistė.
Dauguma iš aštuoniolikos paminėtų asmenų – tai dietologai, mitybos ar sporto medicinos specialistai, tai yra, sveikatos priežiūros darbuotojai.
„Būtent jie turi pagrįstą teisę patarti nenaudoti saldintų gazuotų gėrimų tiek savo pacientams, tiek žiniasklaidoje ir simpoziumuose. Ekspertų kategorijai priskiriamų „nuomonių lyderių“ nuomonė turi didelę paklausą tarp įtakos darymo strategų ir yra autoritetinga jų bendrijoje“, – konstatuoja S.Horel.
Atsakydama į „Le Monde“ klausimą, mokslininkė France Bellisle aiškina, kad „Coca-Cola“ paprašė jos parašyti straipsnį apie saldintų gazuotų gėrimų vartojimo ir nutukimo ryšį (išvada: nėra „būtinojo“ priežastinio ryšio). Nacionalinio žemės ūkio tyrimų instituto psichologė ir garbės direktorė pasakė, kad jai už šią paslaugą sumokėjo 2 tūkst. eurų.
O tuo tarpu nuo 2010 metų pradžios buvo pradėtas tirti tokių intensyvių saldiklių, kaip aspartamas (E951), galimas kenksmingumas. Tyrimas, kurį Prancūzijoje 2013 metais atliko šalies Nacionalinis sveikatos ir medicininių tyrimų institutas (Institut national de la santé et de la recherche médicale – Inserm), parodė, kad „light“ („nestipriuosius“; čia: mažai kalorijų turinčius. – Red.) gėrimus vartojantiems žmonėms kyla didesnis pavojus susirgti cukralige.
O ataskaitoje apie intensyvių saldiklių maistinę vertę, kurią 2015 metais paskelbė Prancūzijos nacionalinė maisto, aplinkos ir darbo saugos agentūra (Agence nationale de sécurité sanitaire de l’alimentation, de l’environnement et du travail – Anses), yra išvada, kad reguliarus jų vartojimas susijęs su pavojais sveikatai.
„Buvo kalbama arba apie pagalbą rengiant brošiūras, arba apie kai kurių mūsų stendų parengimą kongresams, arba net apie pranešimų skaitymą simpoziumuose“, – paaiškino kompanija „Coca-Cola“, neatskleisdama detalių.
Straipsnio autorė rašo, kad transnacionalinė korporacija teikia tik apytikrę informaciją, ir tokią informaciją gauna ne tik Prancūzija.
2018 metais sociologijos ir valstybės politikos srities mokslininkai išanalizavo visus duomenis, kuriuos „Coca-Cola“ paskelbė visame pasaulyje, imdamasi iniciatyvos skaidrumui užtikrinti. Jie palygino šiuos duomenis su tyrimais, paskelbtais mokslo žurnaluose, kuriuose buvo aiškiai nurodyta, kad juos finansavo „Coca-Cola“.
Rezultatas: 169 mokslo žurnaluose buvo išspausdinti 389 straipsniai, po kuriais pasirašė ne mažiau kaip 907 autoriai, bet „Coca-Cola“ nurodė tik 42 autorius (mažiau kaip 5 proc.). Nepaisant to, kad buvo pažadėta aiškiau nušviesti mokslinio darbo finansavimo klausimus, mokslininkai savo straipsnyje, kurį paskelbė žurnale „European Journal of Public Health“, pareiškė, kad „kompanijos „Coca-Cola“ dalyvavimo laipsnis iki šiol nežinomas“.
„Toks neskaidrumas yra matomas ir išanalizavus kur kas ilgesnį „mitybos ir fizinio aktyvumo srities renginių“, kuriuos „Coca-Cola“ finansuoja Prancūzijoje, sąrašą“. Bendra suma siekia 7,8 mln.“, – konstatuoja „Le Monde“.
„Kai kurios organizacijos yra daugiau ar mažiau patenkintos tokiais susitarimais su pasaulyje pirmaujančia saldintų gėrimų gamybos kompanija, nors jų verslo interesai nedera su sveikatos apsaugos tikslais.
Prancūzijos dietologų ir mitybos specialistų asociacijos (Association fran?aise des Diététiciens Nutritionnistes – AFDN) viceprezidentė Thér?se Libert aiškina, kad už 135 tūkst. eurų, kuriuos asociacija gavo 2010–2018 metų laikotarpiu, buvo nupirktas stendas. Jame kompanija pasakoja apie savo produkciją kasmetinių kongresų metu.
Pasak viceprezidentės, tą patį galima pasakyti ir apie 70–80 prekių ženklų, tokių kaip „Florette“ ar „Lipton“. Ji teigia: „Jūs nuvykstate į bet kokį kongresą, ir ten užmezgate partneriškus santykius!“ „Jokios informacijos apie šią paramą asociacijos interneto svetainėje nėra.“
Straipsnio autorė pastebi, kad beveik trečdalis pinigų, kuriuos „Coca-Cola“ skiria įvairių projektų finansavimui, atitenka brangiai kainuojantiems „mokslo tiriamiesiems“ darbams (2,4 mln. eurų). Didžiausia suma 2014–2015 metais buvo pervesta komercinei bendrovei „CreaBio“, konkrečiai – jos „intensyvių saldiklių tyrimo projektui“. Sąskaita faktūra – maždaug 930 tūkst. eurų. Dabartiniu metu vyksta „CreaBio“ priverstinės likvidacijos procesas, šios bendrovės apyvarta 2016 metais pasiekė daugiau kaip 500 tūkst. eurų.
Tyrimo, kuriame buvo nagrinėjama 170 temų ir kurio rezultatai paskelbti tik 2018 metais, išvados yra tokios: „apetitui, energijos suvartojimui ir maisto pasirinkimui“ daromos įtakos požiūriu nėra jokio skirtumo tarp vandens ir gėrimų, kurių sudėtyje yra mažai kalorijų turinčių saldiklių“.
Antrąją vietą pagal „Coca-Cola“ išlaidas tyrimams užima Europos fiziologijos ekspertizės institutas (Institut Européen d'Expertise en Physiologie – IEEP), kuris 2010–2014 metų laikotarpiu gavo apie 720 tūkst. eurų. Ir vėl – už „intensyvių saldiklių tyrimo projektą“.
Institutas 2018 metais, taip pat po neįprastai ilgos pertraukos, paskelbė straipsnį, kuriame daroma išvada, jog gazuotų gėrimų vartojimas nedaro įtakos galimam insultui ir to hormono sekrecijai, kuris reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje“, – baigia savo straipsnį Stéphane Horel laikraštyje „Le Monde“.
Parengė Leonas Grybauskas
