JAV mėgina atkirsti „Huawei“ nuo pasaulio: įtampa auga kaip ant mielių

„Huawei Technologies“ neteks prieigos prie operacinės sistemos „Android“ atnaujinimų.

Tai reiškia, kad naujos šio gamintojo telefonų kartos naudotojai neteks prieigos prie tokių populiarių „Google“ paslaugų kaip „Google Play Store“ bei „Gmail“ programėlės.

Kinijos kompanija ir toliau gaus prieigą prie operacinių sistemų „Android“, veikiančių su atvirojo kodo licencija, pagal kurią šia operacine sistema gali naudotis kas tik nori. Tačiau „Google“ nutrauks programinį „Huawei“ telefonų ir „Google“ paslaugų palaikymą.

Tiesa, saugumo atnaujinimai esamiems telefonams ir toliau bus teikiami, tačiau jų naudotojai negalės parsisiųsti naujausių „Android“ versijų, kai jos pasirodys.

Jungtinių Amerikos Valstijų administracija jau antrus metus žeria kaltinimus „Huawei“ adresu.

Pernai balandį JAV federalinė komunikacijų komisija uždraudė pirkti „Huawei“ ir kitos Kinijos gamintojos ZTE įrenginius už valstybės lėšas, nes šios bendrovės neva kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

„Huawei“ taip pat neteko galimybės dalyvauti diegiant 5G ryšio technologijas Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Spaudimo atsisakyti šios įmonės paslaugų iš JAV pusės sulaukė ir Vakarų Europos valstybės.

Vašingtono nuomone, šios bendrovės įranga gali suteikti prieigą Kinijos vyriausybei užsiimti šnipinėjimu kitose valstybėse. Aišku, pati įmonė ir Pekinas tai kategoriškai neigė ištisus metus.

Tačiau praėjusį ketvirtadienį JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija oficialiai įtraukė „Huawei“ į juodąjį prekybos sąrašą. Tai reiškia, kad šiam Kinijos technologijų gigantui bus labai sunku užsiimti verslu su JAV įmonėmis.

Tiesa, šią savaitę išplatinta žinia, kad JAV atidės draudimus „Huawei“ atžvilgiu 90 dienų. 

Pasirodžius žinioms iš „Google“ būstinės „Huawei“ vadovas ir įkūrėjas Ren Zhengfei ramino, kad kompanija tokio įvykių posūkio tikėjosi ir tam rengėsi.

„Tikimasi, kad „Huawei“ augimas dėl to sulėtės, bet tik truputį. Politika, kuri vėl grasina verslo partneriams, pakerta pasitikėjimą Jungtinėmis Valstijomis“, – teigė bendrovės vadovas.

Bet netrukus įmonė sulaukė dar prastesnių žinių: paskelbta, kad verslo santykius su ja stabdo dar keturios kompanijos – „Qualcomm“, „Intel“, „Broadcom“ ir „Xilinx“.

Pirmosios trys yra didžiausios pasaulyje mikroschemų gamintojos. „Intel“ teikia įrangą „Huawei“ kuriamai tarnybinių stočių įrangai ir nešiojamiems kompiuteriams, „Qualcomm“ – modemus ir kitus procesorius.

Bet, kaip paskelbė „The Verge“, kinai bent jau smūgiui iš „Qualcomm“ pusės iš esmės yra pasirengę – „Huawei“ pati gamina procesorius ir modemus. Tiesa, per praėjusius metus Kinijos įmonė importavo komponentų už 11 mlrd. dolerių (9,82 mlrd. eurų).

Manoma, kad „Huawei“ rengėsi ir šiam įvykiui – kaupė JAV pagamintas mikroschemas, todėl dabar jiems jų turėtų pakakti bent trims mėnesiams.

„Microsoft“ apie bendradarbiavimo su „Huawei“ stabdymą dar nepaskelbė, bet kadangi tai JAV kompanija, nebūtų nieko keista, jei tai nutiktų.

Pirmadienį pati „Huawei“ išplatino pranešimą, kuriame tvirtinama, kad kompanija svariai prisidėjo prie „Android“ kūrimo ir augimo visame pasaulyje.

„Būdami vieni pagrindinių „Android“ pasaulinių partnerių, mes glaudžiai bendradarbiavome su atviro kodo platforma, kad sukurtume ekosistemą, kuri būtų naudinga tiek vartotojams, tiek pramonei. „Huawei“ ir toliau teiks saugumo atnaujinimus ir palaikymą visiems esamiems „Huawei“ ir „Honor“ išmaniesiems telefonams bei planšetiniams kompiuteriams – tiek parduotiems, tiek dar tik laukiantiems sandėliuose visame pasaulyje.

Mes ir toliau kursime saugią ir tvarią programinės įrangos ekosistemą, kad galėtume suteikti geriausios patirties visiems vartotojams visame pasaulyje“, – paskelbė Kinijos bendrovė. Iš esmės tai galėtų reikšti, kad „Huawei“ pati siūlys savo operacinę sistemą.

Kinijos kompanija jau turi ir nuosavą programėlių parduotuvę, tačiau ji savo pasiūla nė iš tolo neprilygsta „Google Play“ ar „Apple App Store“. Todėl greičiausiai bus stengiamasi klonuoti kuo daugiau programėlių.

„Android“ yra dominuojanti operacinė sistema, kuriai tenka apie 80 proc. pasaulio išmaniųjų telefonų rinkos. Ją naudoja tiek „Huawei“, tiek kiti Kinijos įrenginių gamintojai – „Xiaomi“, „Vivo“, „OnePlus“. Teoriškai įmanoma, kad savo operacinę sistemą kinai gali sukurti net ir suvieniję pajėgas.

Praėjusiais metais į panašią kebeknę buvo pakliuvęs kitas Kinijos technologijų koncernas ZTE.

JAV administracija už nelegalų verslą su Iranu ir Šiaurės Korėja šiai kompanijai skyrė baudą ir uždraudė septynerius metus gauti prieigą prie amerikietiškų technologijų.

Netrukus po tokio sprendimo ZTE tarptautinis verslas iš esmės sustojo, nes nebuvo įmanoma gaminti įrenginių nutraukus mikroschemų tiekimą iš Amerikos.

Keletą savaičių kentėjusi ZTE sutiko Vašingtonui sumokėti 1,4 mlrd. dolerių (1,25 mlrd. eurų), kad būtų atšauktos sankcijos.

Bet konfliktas su „Huawei“, atrodo, užsitęs ilgiau. Vašingtoas jau anksčiau paskelbė įtariantis kinų kompaniją pinigų plovimu ir pramoniniu šnipinėjimu. Tada buvo teigiama, kad „Huawei“ galėjo pavogti šimtų milijonų dolerių vertės mobiliesiems telefonams skirtų robotizuotų technologijų iš JAV kompanijos „T-Mobile“.

Aiškinama, kad Kinijos kompanijos valdoma bendrovė „Skycom“ neva darbavosi Irane tuomet, kai Amerika buvo paskelbusi Teheranui sankcijas. Bet bene svarbiausias kaltinimas – esą „Huawei“ įranga gali padėti Kinijos vyriausybei šnipinėti kitas užsienio valstybes, nors kinai tai neigia.

Beje, šių metų kovą Kinijos technologijų kompanija Teksaso valstijos teismui apskundė JAV įstatymą, kuriuo šios valstybės teritoijoje uždrausta platinti ir naudoti bendrovės „Huawei Technologies“ gaminamą įrangą.

Itin didžiulę nesantaiką sukėlė Ren Zhengfei dukros Meng Wanzhou, kuri yra „Huawei“ finansų direktorė, areštas – pernai gruodį JAV prašymu ji buvo sulaikyta Vankuverio (Kanada) oro uoste.

Praėjus porai savaičių 47 metų moteris buvo išleista už 7,5 mln. JAV dolerių (6,7 mln. eurų) užstatą ir iki šiol gyvena šiame Kanados mieste, kol nebaigtas teismo procesas dėl jos ekstradicijos. Meng Wanzhou priversta mokėti už savo apsaugą ir nešioti GPS siųstuvą, kuris pareigūnams rodo jos buvimo vietą. („Bloomberg“, „Lrytas.lt“, „Cnn.com“, „Manager-Magazin.de“, ELTA, LR)

Vasarį Lietuvos telekomunikacijų bendrovės „Telia“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad Lietuvoje populiariausi „Samsung“ telefonai, – juos turi 44 proc. apklaustųjų. Tačiau antrąją vietą užima būtent „Huawei“ (24 proc.), pralenkusi „Nokia“ ir „Apple“ (po 14 proc.).

Mūsų šalyje nuo 2009 m. veikia bendrovė „Huawei Technologies“, bendradarbiaujanti su Vilniaus, Vilniaus Gedimino technikos ir Kauno technologijos universitetais. Dideliam projektui – 4G tinklui modernizuoti – ji kaip technologinį partnerį prieš trejus metus pasirinko Lietuvos radijo ir televizijos centrą.

Lietuvos padalinyje, portalo rekvizitai.lt duomenimis, kovą dirbo 23 žmonės, jų atlyginimų vidurkis buvo 9584,26 euro (neatskaičius mokesčių).

„Huawei Technologies“ jau kurį laiką patenka tarp 100 didžiausių šalies mokesčių mokėtojų. 2017 metais šiame sąraše ji buvo 48-a, Valstybinei mokesčių inspekcijai pervedusi 14,158 mln. eurų, pernai – 54-a (17,68 mln. eurų), šių metų pirmąjį ketvirtį – 59-a (3,633 mln. eurų).

Prieš 32 metus buvęs Kinijos liaudies armijos technologijų inžinierius Ren Zhengfei (nuotr.) Šendžene su 21 tūkst. juanių (dabar tai būtų apie 2,7 tūkst. eurų) kapitalu ėmėsi verslo.

Jo įkurta bendrovė iš pradžių tiesiog importavo iš užsienio televizorius ir pardavinėjo juos vietos rinkoje. Tačiau dabar tai milžinas, turintis 180 tūkst. darbuotojų.

Ren Zhengfei neslėpė, kad pradėti verslą jam buvo sunku. „Ką kareivis gali žinoti apie rinkos ekonomiką? Be to, jautėmės nepatogiai uždirbdami pinigus, kuriuos mokėjo kiti žmonės“, – sakė verslininkas.

Žinoma, be valstybės paramos „Huawei“ nebūtų tapęs tokiu koncernu, koks yra dabar. Kompanija įsikūrė Šendženo ypatingojoje ekonominėje zonoje, kurioje galioja daugybė lengvatų.

Jai padėjo ir tai, kad 1996 metais Pekinas panaikino draudimą bendradarbiauti su užsienio technologijų kompanijomis. Be to, Kinijos valstybė „Huawei“ suteikė mažiausiai 30 mlrd. eurų itin pigių paskolų.

Ren Zhengfei ne veltui vadinamas Kinijos technologijų verslo pradininku. Savo kompaniją jis kūrė pagal vakarietišką modelį, investuodamas į technologijas ir samdydamas kvalifikuotus specialistus. Pastarieji nesiskundžia nei darbo sąlygomis, nei atlyginimais.

„Huawei“ laikoma neabejotina sparčiojo 5G interneto technologijų lydere, nors JAV ir spaudžia įvairias valstybes atsisakyti šios kompanijos gaminių.

Tačiau eiliniams vartotojams labiausiai žinomi šios įmonės išmanieji įrenginiai. Rinkos tyrimų kompanija IDC neseniai paskelbė, kad pirmąjį šių metų ketvirtį „Huawei“ telefonų visame pasaulyje buvo parduota 59,1 milijono – 50 proc. daugiau nei prieš metus. Tiesa, įmonė, užimanti kone penktadalį rinkos, rikiuojasi antra.

Pirmas eilėje – Pietų Korėjos „Samsung“, pardavęs 72 mln. įrenginių (rinkos dalis – 23,1 proc.), nors tai 8 proc. mažiau nei prieš metus.

Trečia – JAV kompanija „Apple“, užimanti 11,7 proc. rinkos (36,4 mln. telefonų). Jų amerikiečiai pardavė net 30,2 proc. mažiau nei prieš metus, tačiau brangesnių. Beje, „Apple“ sparčiai vejasi Kinijos bendrovė „Xiaomi“, pardavusi 25 mln. įrenginių.