Lietuva rengiasi iš rinkos išimti smulkų plastiką, užklius ir gamintojai

Europos Sąjungai (ES) po beveik metus trukusių derybų šią savaitę priėmus direktyvą sumažinti vienkartinių plastiko gaminių naudojimą, Lietuva taip pat ruošiasi pamažu iš rinkos išimti smulkius plastiko gaminius.

Kiekviename pirkinių krepšyje – plastiko pakuotės, bet pirmiausia ketinama atsikratyti jo paties smulkiausio.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
Kiekviename pirkinių krepšyje – plastiko pakuotės, bet pirmiausia ketinama atsikratyti jo paties smulkiausio.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

May 25, 2019, 11:54 AM, atnaujinta May 25, 2019, 11:56 AM

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad jau rengiami būtini įstatymų pakeitimai.

„Prisitaikant prie direktyvos, kad rinkoje neliktų smulkiųjų plastiko gaminių, parengiamieji darbai vyksta. Rengiamas jau visas paketas (įstatymų pataisų – BNS)“, – BNS pareiškė K. Mažeika.

Pasak jo, kliūčių tam Lietuvoje neturėtų kilti – pertvarkyti veiklą turės tik viena didelė įmonė – vienintelė Baltijos šalyse kiaušinių pakuočių ir vienkartinių indų iš putų polistireno gamintoja „Pack Klaipėda“.

„(Nėra) kad kažkas prieštarautų. Yra tik viena įmonė, gaminanti plastiko gaminius, kuriai galbūt tam tikra grėsmė yra. Ji turės prisitaikyti prie rinkos. Iki 2021 metų turės laiko persiorientuoti“, – svarstė ministras.

K. Mažeikos teigimu, Lietuvoje verslas atsakingai žiūri į plastiko gaminių mažinimą.

„Jau dabar verslas tikrai matosi, kad persiorientuoja, kai kuriuose prekybos tinkluose nėra jau plastikinių indų, jie pereina prie popierinių ir medinių. Tai matome verslo atsakingumą“, – kalbėjo ministras.

Ministras neprognozuoja, kada įstatymo pakeitimai pasieks Seimą.

Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiutė sako, jog pataisų rengimą stabdo tai, kad dar laukiama kai kurių Europos Komisijos išaiškinimų.

„Dar ir dabar yra kažkokių neaiškių momentų, todėl Europos Komisija per metus įsipareigojo parengti tam tikras gaires, išaiškinimus, pavyzdžiui, dėl kai kurių sąvokų, visoms Europos Sąjungos šalims“, – BNS teigė ji.

A. Bagočiutė taip pat pabrėžė, kad Lietuva jau anksčiau yra priėmusi kai kurias nuostatas dėl vienkartinių plastiko gaminių mažinimo, pavyzdžiui, plastiko taros surinkimo – taromatų sistema veikia nuo 2016 metų, be to, uždrausta nemokamai dalinti plastiko maišelius.

Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę turi perkelti per dvejus metus nuo jos įsigaliojimo – maždaug iki 2021-ųjų birželio.

ES direktyva numato, kad iki 2026-ųjų reikia gerokai sumažinti maisto, skirto nedelsiant suvalgyti vietoje arba išsinešti, taros ir gėrimų indelių su kamšteliais ir dangteliais suvartojimą.

Nuo 2021-ųjų vidurio įsigalios draudimas tiekti rinkai plastikinius ausų krapštukus, stalo įrankius, lėkštes, šiaudelius, gėrimų maišiklius, oro balionėlių lazdeles, taip pat iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintus vienkartinius gaminius ir maisto tarą, gėrimų indelius ir jų dangtelius, pagamintus iš polistireninio putplasčio.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.