Itin susirūpinti šiomis sritimis Lietuvai rekomenduoja Europos Komisija (EK), kuri skelbia Lietuvai ir kitoms šalims narėms skirtų ekonominės ir socialinės politikos rekomendacijų pasiūlymus. EK tai daro remdamasi šių metų vasarį paskelbta ataskaita, taip pat Lietuvos vyriausybės parengtomis ir EK pateiktomis Nacionaline reformų darbotvarke ir Stabilumo programa.
EK atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje išlieka žemas mokesčių surinkimas, o pridėtinės vertės mokesčio atotrūkis – vienas didžiausių ES. Pažymima, kad šalis neišnaudoja galimybės surinkti mokesčių iš tokių šaltinių, kurių apmokestinimas mažiau kenkia ekonominiam augimui, pavyzdžiui, automobilių taršos ar nekilnojamojo turto apmokestinimo. Be to, pagerėjus mokestinių prievolių vykdymo rezultatams, anot EK atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotojo Mariaus Vaščegos, padidėtų biudžeto pajamos, o mokesčių sistema taptų teisingesnė.
EK rekomendacijose pažymėta, kad ekonomikos augimas Lietuvoje nėra įtraukiantis. „Nepaisant nuoseklaus ekonomikos augimo, skurdas, nelygybė ir socialinė atskirtis lieka didele problema, ypač tarp senjorų, neįgaliųjų, šeimų, kuriose vaikai auga tik su vienu iš tėvų, ir bedarbių. Šią problemą spręsti padėtų geresnis mokesčių ir išmokų sistemos sumodeliavimas“, – teigė EK atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.
Ribotas mokesčių ir išmokų sistemos vaidmuo, mažos išlaidos socialinei apsaugai bei socialinių paslaugų trūkumas yra pagrindinės šios problemos priežastys, kurias EK siūlo šalinti.
„Lietuvoje dideli regioniniai skirtumai – didesni nei vidutiniškai ES. Be to, per pastaruosius dvidešimt metų jie augo. Mažesnių miestų ir kaimiškuose regionuose gyvena daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų. Žmonių čia sparčiai mažėja, tad regionai susiduria su blogėjančiomis viešosiomis paslaugomis. Į tai turi būti atsižvelgta planuojant viešąsias investicijas ateityje“, – sakė M.Vaščega.
EK turėjo pastabų ir Lietuvos švietimo bei sveikatos sistemoms. Kalbant apie švietimą raginama kelti jo kokybę visuose, o ypač – suaugusiųjų ugdymo – lygiuose. Pastarasis stipriai atsilieka nuo ES vidurkio.
„Kokybė ir efektyvumas reikalingi visuose švietimo lygmenyse bei sveikatos sistemoje, tačiau sveikatos sistemoje ne mažiau svarbu padidinti ir sveikatos paslaugų prieinamumą“, – komentavo A.Pranckevičius.
Briuselis pastebi, kad Lietuvoje vis dar daug dėmesio skiriama brangiam gydymui ligoninėse, bet pirminei sveikatos apsaugai ir prevencijai – per mažai. EK atkreipia dėmesį ir į tai, kad besigydantys apdraustieji turi palyginti svariai prisidėti savo lėšomis.
Trečioji rekomendacija, kurios sulaukė Lietuva – užtikrinti veiksmingą inovacijų politiką, kuri svarbi ilgalaikiam ekonominiam augimui užtikrinti. Tuo tarpu pas mus ji fragmentuota: nėra vienos mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijos, veikia kelios institucijos ir agentūros, įgyvendinančios nesuderintas paramos verslui ir mokslui programas.
Paskelbti rekomendacijų pasiūlymai bus svarstomi ES institucijų komitetuose, Europos Vadovų Taryboje, kol galiausiai bus patvirtinti ES Tarybos.
