Antai buvęs „Lietuvos geležinkelių“ vadovas S.Dailydka iš posto išlėkė dėl kaltinimų, neva įmonė perka daug įrangos iš bendrovių, susijusių su Rusijos karo pramonės kompleksu „TransMashHolding“.
Per porą metų mažai kas pasikeitė – tie patys tiekėjai toliau gauna užsakymų, o jiems siuntinėjami paklausimai prieš perkant, pavyzdžiui, riedmenis.
Geležinkelių bendrovę valdančiai Susisiekimo ministerijai sandoriai su „Sigmen“, pasirodo, buvo staigmena – neva neturėta duomenų, kurie leistų įžvelgti galimą riziką. Tik informacijai iškilus į viešumą jai už akių nutarė užbėgti uolusis ministras R.Masiulis – jis nusprendė kreiptis į Valstybės saugumo departamentą.
Gal ir geriau vėliau nei niekada, tačiau kyla abejonių, ar tikrai tinkamai ministerija prižiūri stambiausią jai pavaldžią įmonę. Galbūt ministras tiesiog aklai pasitiki „Lietuvos geležinkelių“ generaliniu direktoriumi M.Bartuška. Juk šis darbavosi „Klaipėdos naftoje“ tuomet, kai R.Masiulis vadovavo Energetikos ministerijai, o paskui buvo pasikviestas į geležinkelių bendrovę.
Nors pastaraisiais metais „Lietuvos geležinkeliai“ stengėsi keisti savo įvaizdį, gerinti finansinius rezultatus, vis iš spintos pabyrantys nauji skeletai garbės nedaro nei įmonei, nei ministerijai.
Užtat Susisiekimo ministerijoje bent vienas skyrius darbuojasi kone idealiai – viešųjų ryšių.
Kilo skandalas dėl „Sigmen“? Reikia jį užgožti kitu, nes tai – tiesiog vadovėlinė taisyklė.
Todėl tą pačią dieną pranešama, kad ministerija nurodė patikrinti, ar tikrai sostinės oro uoste nuo terminalo iki lėktuvo ir atgal keleiviai gabenami išklerusiais autobusais. Neva pastaruoju metu dėl to gauta daug skundų.
Ministerijai pavaldi Lietuvos automobilių kelių direkcija irgi nesnaudžia – paskelbia, kad ketina kreiptis į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą dėl pustrečio tūkstančio leidimų nemokamai keltis per marias, kurie buvo išduoti asmenims, negyvenantiems Kuršių nerijoje.
Dar po dienos ištraukiama aukštesnė korta – ministerija pranešė, kad buvę Lietuvos pašto vadovai galėjo iššvaistyti iki 2 mln. eurų įmonės lėšų.
Viešųjų ryšių požiūriu tokia taktika tiesiog puiki, tik kiek tai naudos duoda valstybei? Juk ligšioliniai R.Masiulio mėginimai pasigirti atskleistomis korupcijos schemomis ilgainiui subliūkšdavo.
Savireklamą ministras pradėjo nuo garsių pareiškimų, kad kelininkai, plonindami asfalto dangą, pridarė milijoninės žalos.
Netruko paaiškėti, kad jei kur nors broko ir būta, kitur keliai tiesti pagal reikalavimus, kurie buvo iškelti rangovams.
Dar didesnis skandalas kilo, kai R.Masiulis pranešė, kad valstybė neteko daugiau kaip 200 milijonų eurų ankstesnei Registrų centro vadovybei sudarius duomenų pardavimo sutartis su stambiausiais jų pirkėjais.
Bet burbulas bliūško ir subliūško – nei kas nors nuteistas, nei greičiausiai iš piršto laužta milžiniška suma įkapsėjo į šalies biudžetą.
Tuo metu, kai Susisiekimo ministerijai ir jos vadovui nėra naudinga, svarbią informaciją stengiamasi nuslėpti.
Antai tik po „Lietuvos ryto“ tyrimų išaiškėjo, kad naujoji Registrų centro valdyba buvo buriama R.Masiuliui tiesiog pasirinkus pažįstamus ir patikimus asmenis, o tik po to įvyko formali atranka, kurią, kaip ir reikėjo tikėtis, laimėjo tie, kurie buvo pasirinkti iš anksto.
Ylai išlindus iš maišo ministras puolė muistytis, neva tai sutapimas, o į konkursą tinkamesni kandidatai neatvyko. Tačiau kodėl R.Masiulio patarėjams reikėjo muistytis ir nepateikti informacijos apie tai, kaip buvo renkama valdyba?
Atsakymas paprastas: reikėjo išlaikyti kuriamą teigiamą įvaizdį.
Energetikos ministerija šią savaitę paskelbė, kad Europos Komisija (EK) pradėjo tyrimą dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšų skyrimo Lietuvos elektrinei – bus aiškinamasi, ar tai nėra su ES nesuderinta valstybės pagalba.
VIAP pinigai Elektrėnuose esančiai jėgainei pradėti mokėti 2015 metais, kai energetikos ministru buvo tas pats R.Masiulis.
Kai kurie ekspertai jau tada siuntė pavojaus signalą, kad tokia praktika gali būti pripažinta neteisėta.
Bet jų balsas tąsyk liko neišgirstas, o karčius vaisius, kurie blogiausiu atveju gali pavirsti ir bauda valstybei, gali tekti raškyti dabar.
Beje, EK jau aiškinasi ir dėl asociacijos „Lietuvos keliai“ skundo, kuriame teigiama, kad be jokių viešųjų pirkimų ar konkurso naujai sukurtai valstybės įmonei „Kelių priežiūra“ buvo perleista ir biudžeto lėšų, ir įvairių išteklių, ir net suteikta monopolinė teisė prižiūrėti valstybinius kelius.
„Lietuvos ryto“ žiniomis, Briuselis dabar laukia Susisiekimo ministerijos papildomų argumentų, o tuomet spręs, ar pradėti oficialų tyrimą. Jau vien jis reikštų, kad veiksmai, atlikti steigiant „Kelių priežiūrą“, kelia įtarimų.
Tačiau ministerijos viešųjų ryšių specialistų kurpiamuose pranešimuose apie tokias diskusijas su EK neužsimenama – juk tai taip pat mestų šešėlį ant skaidruolių mundurų.
