„Kukliai pakomentuota, trumpai užsiminta, kad gyvename gerais laikais, per daug nedetalizuojant. Buvo galima paminėti progresą, prie kurio prisidėjo ir ši Vyriausybė, ir praėjusi Vyriausybė, nes matome ilgą laiką nematytus reiškinius“, – BNS sakė N. Mačiulis.
Jis išskyrė tai, kad šiemet yra teigiama migracija – į Lietuvą sugrįžta daugiau gyventojų negu iš jos išvyksta. Be to, pastaruosius dvejus mėnesius stebimas gyventojų skaičiaus didėjimas, ko, anot N.Mačiulio, nebuvo beveik tris dešimtmečius.
Siūlo neignoruoti gerų dalykų
„Tai yra ne netyčia atsiradęs reiškinys, jis susijęs su teigiamomis ekonominėmis tendencijomis. (...) Beveik visur žiūrint daugelyje ekonominių, socialinių rodiklių matome labai sveiką ir teigiamą Lietuvos ekonomikos vystymąsi. Tai yra ir visų gyventojų, įmonių ir kai kurių valdžios sprendimų pasekmė, to negalima ignoruoti ir tai reikia paminėti greta kritikos“, – sakė ekonomistas.
Prezidentė taip pat kritikavo iniciatyvas įvesti „vaučeriais“ vadinamų maisto kuponų sistemą, perkelti Žemės ūkio ministeriją į Kauną, pertvarkyti pensijų kaupimo sistemą, mokytojų apmokėjimo modelį ir gydymo įstaigas. Tačiau, anot N.Mačiulio, teigiamos įtakos turėjusios reformos nebuvo paminėtos.
Prabėgo paviršiukais
„Ji (D. Grybauskaitė – BNS) labai paviršiumi prabėga pro daugybę reformų, bet nėra teisinga jas suplakti į vieną vietą. Buvo reformų, kurios pasiteisino. Taip, draudimų politikoje kai kuriose vietose perlenkta lazda, bet kai kurias atvejais, pavyzdžiui, padėjo sumažinti alkoholio vartojimą“, – aiškino N.Mačiulis.
„Per daug draudimų iš tiesų suvaržo laisves (...), bet visiškas taisyklių nebuvimas irgi yra chaosas. Turime rasti protingą balansą, kiek taisyklių ir kokių reikia kurios nukreiptų Lietuvą greičiausio ir sveikiausio progreso kryptimi“, – pridūrė jis.
D. Grybauskaitė pabrėžė, kad Lietuva turi didelių galimybių technologijų srityje, o finansinių technologijų (fintech) požiūriu šalis jau yra tarp lyderių.
Tuo metu N. Mačiulis sako, registruotų fintech įmonių skaičius, kurių Lietuvoje yra 170, savaime nieko nereiškia. Anot jo, reikia pamatyti kuriamą naudą vartotojams.
Nenubrėžta kryptis
„Luminor“ vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, apie ekonominius šalies pasiekimus ir siekius prezidentė kalbėjo per daug abstrakčiai ir nebuvo nubrėžta kryptis, kuria turėtų judėti Lietuva.
„Pasigedau tam tikro konkretumo, ypač, kaip buvo kalbama, kokią šalį buvo bandyta sukurti per pastaruosius dešimt metų, kokią šalį norima sukurti per ateinančius dešimt metų ir į kokį konkrečiai ekonomikos modelį mes orientuojamės“, – prezidentės metinį pranešimą kritikavo Ž.Mauricas.
Ekonomistas pastebėjo, kad pritrūko detalių apie socialinę atskirtį ar apie viešojo sektoriaus padėtį. Jo teigimu, buvo paminėta keletas reformų, tačiau to nepakanka.
Ž.Maurico nuomone, tokiu abstrakčiu kalbėjimu D. Grybauskaitė naujai išrinktam prezidentui paliko labai daug erdvės apibrėžiant tolesnę Lietuvos ateitį.
Įdomios įžvalgos
Ekonomistas Marius Dubnikovas nesutinka su N.Mačiulio pastaba, kad prezidentė daugelį klausimų užgriebė tik paviršiukais.
„Tokioje kalboje viską nuodugniai išguldyti yra labai sudėtinga ir tikėtis gilios analizės tikrai neverta, bet įdomių įžvalgų būta“, – sakė pašnekovas.
Ekonomistas atkreipė dėmesį į tas sritis, į kurias buvo nukreiptos prezidentės kritikos strėlės.
„Išgirdome kritiką pensijų reformos atžvilgiu. Tai, kas nutiko su pensijų reforma, dabar išties yra dviprasmiška. Pertvarka, kuri šiuo metu vyksta, nėra blogas dalykas. Žmonės gali rinktis.
Tačiau yra kritikuotinų dalykų. Liepė žmonėms apsispręsti iki birželio 31 dienos, bet nepasakė, kokia bus anuiteto kaina. Tik dabar apie tai pradedama galvoti. Kitas dalykas – infliacija. Jeigu bus fiksuota suma, tai po 10 metų tie pinigai gali būti mažos vertės", - pensijų reformos problemas vardijo pašnekovas.
Užsispyrė sukurti Frankenšteiną
Ekonomistas pritarė prezidentės kritikai dėl „vaučerių“ sistemos:
„Tai yra tragedija, absoliutus populizmas. Bandyta kurti sistemą, kuriai reikėtų pinigų administruoti, o apčiuopiama nauda sunkiai įsivaizduojama. Man keista. kad ministras Giedrius Surplys, už šią idėją sulaukęs konstruktyvios kritikos, nesugebėjo jos atsisakyti. Užsispyrė sukurti Frankenšteiną".
M.Dubnikovas kritiškai vertina ir ŽŪM perkėlimo į Kauną idėją. „Kitose šalyse stebime priešingą tendenciją. Ministerijos spaudžiasi po vienu stogu, nes galvojama apie mažesnius veiklos kaštus. Perkelti vieną ministeriją už 100 kilometrų tikrai nėra protinga“, – kalbėjo M.Dubnikovas.
Pliusai ir minusai
Judėjimo „Lemiamas šuolis“ iniciatorius, ekonomistas Paulius Kunčinas metinėje prezidentės kalboje įžvelgė ir pliusų, ir minusų.
„Man patiko, kad kalba buvo subalansuota ir optimistinė. Prezidentė įvertino, kas buvo gerai, ir pažėrė šiek tiek kritikos. Gerai, kad ji pabrėžė, kas iš tikrųjų pavyko.
Pavyzdžiui, paminėjo faktą, kad Lietuva įvertinta pasaulyje kaip europietiška valstybė. Tai neginčijamas faktas. Pats važinėju po pasaulį, ir kur bebuvau – ar Indonezijoje, ar Pietų Korėjoje, ar Singapūre, visur į Lietuvą žvelgiama kaip lygiavertę Europos valstybę“, – komentavo pašnekovas.
Ekonomistui patiko ir tai, kad prezidentė paminėjo faktą, jog pavyko Lietuvą įtvirtinti kaip inovatyvią valstybę.
„Ji paminėjo fintech sektorių ir kad dabar labai rimtai žiūrima į Lietuvą, kaip į valstybę, kuri greitai perima technologijas, greitai reaguoja, turi greitą internetą, gerus kibernetinio saugumo specialistus.
Kitaip tariant, išsikovojome vietą po saule. Ir čia dedu tašką. Pritariu: tai pavyko“, – pliusus įvardijo ekonomistas.
Didžiausia žala Lietuvai – emigracija
P.Kunčinas itin pasigedo kritikos dėl iššvaistytų galimybių: „Manau, kad mums trūksta savikritikos dėl didžiausios padarytos žalos, tai yra mūsų talentų iššvaistymo. Kitaip tariant, emigracijos.
Per daug žmonių išvyko iš Lietuvos. Juk nebuvo karo, nebuvo krizės, ekonomika augo, tai man dar nė vienas nepaaiškino, ir prezidentės kalboje neišgirdau atsakymo, kodėl daug gerų, talentingų žmonių išvažiavo iš Lietuvos."
Ekonomistas klausia, kiekgi žmonių išvažiuos, jei ekonomika pradės šlubuoti. Ar Lietuva tam pasiruošusi? Ką mes darysime jei ateis krizė?
„Jei dabar per metus išvažiuoja 30 tūkst. per metus, tai ar mes ką nors darysime, jei pradės išvažiuoti 50-100 tūkst. žmonių? Kaip mes užpildysime rinką darbuotojais? Ar mes investuosime į robotus ir pakeisime jais „Maximos“ kasininkes?
Ar turėsime kitą strategiją, tarkim, įsivežti šimtus tūkstančių ukrainiečių? Tai irgi yra sprendimas, bet norisi, kad ši diskusija vyktų šiandien – kol šviečia saulė, kol nėra įtampos, kol galime mąstyti racionaliai, o ne tuomet, kai ištiks krizė", – komentavo P.Kunčinas.
Pasigenda asmeninės atsakomybės
Anot ekonomisto, prezidentė deklaruoja, kad dabar Lietuvos ekonomikos situacija labai gera. Tuomet jam kyla klausimas, kodėl socialinė atskirtis didėja ir kas dėl to kaltas: „Lietuvos politikoje labiausiai pasigendu asmeninės atsakomybės už padarytas strategines klaidas. Juk kažkas yra kaltas, kad išvažiavo tiek daug žmonių. Kažkas kaltas, kad socialinė atskirtis didėja.
Kažkas kaltas, kad kiekvienais metais investuojama į mokyklas ir darželius, kurie paskui užsidarinėja. Kažkas kaltas, kad mes pradėjome pulti intech.
Pasiskelbėme visame pasaulyje, kad esame fintech šalis, bet prieš rinkimus kažkas priėmė sprendimą užsipulti vieną iš čia atvykusių kompanijų ir iš to daryti politinį skandalą. Ir tai nebuvo anoniminiai asmenys“, – kritikos negailėjo pašnekovas.
Pasak jo, Lietuvos politinė kultūra yra kalbėti abstrakčiai. Pamirštama padėkoti tiems, kurie padarė gerus darbus ir įvardinti tuos, kurie yra kalti.
„Turime atskirti gerą nuo blogo – verslininką, politiką, valdininką, mokytoją, gydytoją. Jei neišmoksime atskirti ir filtruoti, tai po dešimties metų vardinsime tuos pačius ar blogesnius skaičius.
Visi žinome, kad daromi negeri darbai, bet nemokame jų įvardinti. Šitoje valstybėje labiausiai pasiilgstu asmeninės atsakomybės už priimtus sprendimus ir strategines klaidas“, – konstatavo ekonomistas.
